Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Virginijos Žindulienės, Broniaus Zalagos,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. nuosprendžio kuriuo N. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Priteista iš N. M. 220 Lt nukentėjusiam V. S. žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

N. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 25 d., apie 21 val. Mažeikių mieste prie (duomenys neskelbtini) namo, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė V. S. priklausantį 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „SIEMENS CX 65“ su jame buvusia 20 litų vertės kortele.

Apeliaciniu skundu N. M. prašo sušvelninti bausmę, nurodydamas, kad nuteistas per griežtai, nes visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Prokurorė prašo skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašo skundą patenkinti ir sušvelninti Mažeikių rajono apylinkės teismo paskirtą bausmę.

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas N. M. , kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos griežtumo.

Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas N. M. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į įstatymo ginamas vertybes, kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. M. teistas tris kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, LR BK 27 str. 1 d. prasme tokie asmenys laikomi recidyvistais. Teismas nenustatė N. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde N. M. nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, toks apelianto teiginys yra deklaratyvus ir neatitinka tikrovės. Nuteistasis dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino tik iš dalies, neigė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. N. M. teisiamas ketvirtą kartą, ankstesnieji teistumai nuteistajam nepadarė jokio poveikio, jo elgesys ir gyvenimo būdas atlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes rodo jo nenorą keistis ir gyventi pagal visuomenei priimtinas elgesio normas, dėl to nuteistojo N. M. gailėjimasis vertintinas kaip nenuoširdus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – šešeri metai. Pirmos instancijos teismas paskyrė dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmę, švelnesnę, negu bausmės vidurkis. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

N. M. apeliacinį skundą atmesti.