- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1348-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19378-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė teismui prašymą (e. b. l. 1–5) taikyti byloje dėl 3 358,65 Eur skolos priteisimo laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „AdriMaks“ turto atžvilgiu. Nurodė, jog ši atsakovės prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, o tai sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-03 nutartimi (e. b. l. 53) ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „AdriMaks“ netenkino.
3. Nutartyje nurodė, kad iš ieškovės pateikto turinio matyti, kad jame suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės niekuo nepagrindžiamas, deklaratyviai nurodoma, kad atsakovei suma yra didelė, jokių įrodymų teismui nėra pateikta. Aplinkybė, kad atsakovė nesumoka ieškovės reikalaujamos sumos ir nereaguoja į raginimus tai padaryti, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, nenustatė realios grėsmės ir tikimybės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl laikė, jog ieškovė nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu (e. b. l. 57–59) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškino, jog atsakovė ne kartą neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais. Tai yra akivaizdus įmonės nemokumas. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina Creditinfo esantys duomenys apie įmonę dalyje, kurioje pateikiamas skolos atsiradimo ir apmokėjimo terminas nurodytiems kreditoriams. Be to, pagal pateiktą ataskaitą, atsakovė patenka į žemo patikimumo rizikos klasę, todėl kyla tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas.
6. Teismas nutartyje taip pat visiškai nepagrįstai nevertino ieškovės ieškinio reikalavimo dydžio. Atsakovė gali sąmoningais veiksmais apsunkinti galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymą. Įmonė ilgiau nei 24 mėnesius Registro tvarkytoju nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
7. Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
IV.I. Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, t. y. Creditinfo duomenis apie įmonę. Minėtu įrodymu apeliantė įrodinėja, jog atsakovė turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams, skolos apmokamos praėjus apmokėjimo terminams ir atsakovė patenka į žemo patikimumo rizikos klasę. Be to, įmonė ilgiau kaip 24 mėnesius Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.
10. Nors apeliantės nesuformulavo atskiro prašymo priimti naują įrodymą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 str.).
11. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo priimti naujai apeliantės pateikiamų įrodymų, kadangi apeliantė galimybę pateikti tokio pobūdžio dokumentus pirmosios instancijos teismui turėjo. Atskirajame skunde nenurodyta, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui pateikiant prašymą. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus Creditinfo duomenis (CPK 314 str.).
13. Byloje ginčas kilęs dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
14. Vadovaujantis CPK 144 str., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinyje pareiškusiam asmeniui (CPK 178 str.).
15. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, užtikrinti jo privalomumą (CPK 18 str.). Vadinasi, tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šiuo aspektu, darytina išvada, kad sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį reglamentuoja CPK 144 straipsnis, turi būti nustatoma ir grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
17. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 133,07 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 225,58 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma bei aplinkybėmis, jog atsakovės elgesiui būdingas nesąžiningumas. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog įmonė 24 mėnesius neteikė Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Taigi, ieškovei teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 12, 17, 178 str.). Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
18. Pažymėtina, jog didelė ieškinio suma pati savaime neteikia pagrindo išvadai, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ir dėl to laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti lemianti ir vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016.)
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė iš esmės nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad atsakovė nevykdytų ūkinės-komercinės veiklos, kad neatlieka einamųjų mokėjimų ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Priešingai, pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog atsakovė atsiskaito, tačiau atsiskaitymai vyksta ne laiku. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, t. y. ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui. Vien ieškinio pateikimas ar jame nurodytas reikalavimo dydis visada priklauso tik nuo teisminį ginčą inicijuojančios šalies, atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Nekonstatavus tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų, siekiant išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.