- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- A-5137-624/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00021-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovei O. G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. T. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės (toliau – ir Vilniaus rinktinė) Sienos kontrolės skyriaus atstovas 2017 m. rugsėjo 14 d. su teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. T. (A. T.) (toliau – ir užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) iki kol bus jo atžvilgiu priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, šešiems mėnesiams, t. y. iki 2018 m. kovo 14 d. (b. l. 1–3).Teikime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis A. T., kuris tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (15/6-13)15PR-212 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka“ nuspręsta nagrinėti A. T. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka, kadangi yra pagrindas manyti, jog užsienietis dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (15/6-1)-12PR-145 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ nuspręsta nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. T. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, taip pat nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateiktą vertinimą, jog A. T. buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, buvo konstatuota, kad jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, nesuteikiant laikotarpio savanoriškai išvykti. Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos grėsmės, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti A. T. į (duomenys neskelbtini) bei kurios buvo įvertintos nagrinėjant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, nebuvo nustatytos. Teikime, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečiui Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 29 d. buvo išduota Šengeno valstybės vienkartinė „C“ tipo viza, galiojanti nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. vasario 13 d., t. y. 30 dienų, verslo tikslu vykti į Lietuvą. Tačiau nustatyta, kad su šia viza užsienietis tik tranzitu vyko per Lietuvą į (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas manyti, jog viza buvo gauta apgaulės būdu. Be to, teikime pažymėta, kad A. T. nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Dėl užsieniečio įtraukimo į nepageidaujamus sąrašus kreipėsi VSD. Įvertinus tai, kad Migracijos departamento sprendimu A. T. nesuteiktas pabėgėlio ar prieglobsčio statusas, užsienietis neturi paso, todėl yra būtinybė nustatyti ar (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, užsienietis buvo gavęs vizą apgaulės būdu, atsižvelgus į VSD pateiktą vertinimą, jog A. T. buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, VSAT Vilniaus rinktinės teigimu, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.(duomenys neskelbtini) pilietis A. T. su teikimu nesutiko, nurodė, kad turėjo Lietuvos Respublikos išduotą vizą, kurią gavo su tikslu nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten prašytis prieglobsčio, dėl kurio suteikimo nuvykęs iš karto nesikreipė, nes bijojo būti grąžintas namo. Pasą paslėpė, tačiau jis gali būti pateiktas nedelsiant. Užsienietis paaiškino, kad Lietuvoje jokių ryšių, darbo neturi. Tvirtino, kad nekelia niekam jokios grėsmės, priešingu atveju (duomenys neskelbtini) nebūtų jo paleidusi. Taip pat pažymėjo, kad dėl spaudoje sukelto triukšmo, jeigu bus grąžintas į (duomenys neskelbtini), bus suimtas.
II.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį A. T. VSAT Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jo atžvilgiu priimtas atitinkamas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. kovo 14 d. (b. l. 30–31).Teismas nustatė, kad A. T. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kurį užsienietis pripažino paslėpęs, siekdamas, jog nebūtų deportuotas namo. Taip pat, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats A. T., Lietuvos jam išduota viza buvo reikalinga ne verslui Lietuvoje vystyti, o kaip priemonė išvykti į (duomenys neskelbtini), Lietuvoje jis jokių ryšių, gyvenamosios vietos, pajamų šaltinio neturi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (15/6-1)-12PR-145 nuspręsta nesuteikti A. T. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, jog egzistuoja grėsmė, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog yra pakankamai duomenų, kad A. T. kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas pabrėžė, kad A. T. yra uždrausta iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, yra priimtas sprendimas nesuteikti užsieniečiui laikotarpio savanoriškai išvykti, kurio pagrįstumas šiuo atveju nėra sprendžiamas, tačiau nėra pagrindo nesivadovauti nustatytais duomenimis.Šiame kontekste teismas kartu akcentavo, jog įvertintina ir tai, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, pajamų šaltinio, giminių ar pažįstamų. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra galimybės taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Be to, manytina, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos.Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra du iš Įstatyme numatytų pagrindų sulaikyti A. T. (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 5 p.). Todėl teismas konstatavo, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus pateiktas teikimas dėl užsieniečio sulaikymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
III.
(duomenys neskelbtini) pilietis A. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimo dėl jo sulaikymo netenkinti (b. l. 33–38). Užsienietis mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Visų pirma, užsienietis pažymi, kad tiek nagrinėjant teikimą dėl jo sulaikymo, tiek teikiant apeliacinį skundą jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, taip kaip jis yra apibrėžiamas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte, kadangi dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas (šiuo metu yra pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (15/6-1)12PR-145 panaikinimo, t. y. minėtas sprendimas yra neįsiteisėjęs).Pasisakydamas dėl teismo nustatytų sulaikymo pagrindų, užsienietis akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, patikrinus duomenis vidaus reikalų informacinėse sistemose, buvo nustatyta, jog jam Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 29 d. buvo išduota Šengeno valstybės vienkartinė „C“ tipo viza. Atsižvelgęs į tai, užsienietis mano, kad šiuo atveju yra nepagrįsta laikyti, jog jo tapatybė vis dar nenustatyta. Taigi, iš esmės esant duomenims, kurių pagrindu jau yra nustatyta užsieniečio tapatybė, apsiriboti vien faktu, kad asmuo buvo sulaikytas be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra tinkamas pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą kaip sulaikymo pagrindą.Nei A. T., nei jo atstovei nebuvo leista susipažinti su dokumentu, kuriame nurodoma apie užsieniečio neva keliamą grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, kurio pagrindu, tikėtina, užsienietis įtrauktas į nepageidaujamus sąrašus bei jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, o tai eliminuoja jo teisę į teisingą nagrinėjimą bei veiksmingą gynybą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įslaptinta informacija nebuvo išslaptinta, šiais duomenis, priimdamas ginčijamą sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo remtis. Užsienietis pažymi, kad šiuo atveju, teismui remiantis valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis kaip vieninteliu ir jam nežinomu įrodymu teismo procese, sudaromos prielaidos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES) 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti sulaikymo pagrindai (Įstatyme jų atitikmenys įtvirtinti 113 straipsnio 4 dalyje), įskaitant su nacionaliniu saugumu susijusį pagrindą (Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies e punktas, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas), negali būti taikomi automatiškai, kad sulaikymas yra išimtinė priemonė, kurią galima pateisinti tik teisėtu tikslu, ir kuri gali būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė tuo atveju, kai nustatoma, kad sulaikymas yra būtinas, pagrįstas ir proporcingas teisėtam tikslui. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad grėsmė nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai gali pateisinti prieglobsčio prašytojo sulaikymą su sąlyga, jog dėl jo asmeninio elgesio kyla realus ir pakankamai didelis pavojus pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidiniam arba išoriniam saugumu. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui neišanalizavus, ar užsieniečio neva keliama grėsmė viešajai tvarkai ir / ar nacionaliniam saugumui tenkina nurodytus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo reikalavimus, konstatuotinas automatinis sulaikymo priemonės taikymas, kuris nelaikomas būtinu, pagrįstu bei proporcingu teisėtam sulaikymo tikslui pasiekti.VSAT teiginys, jog A. T. išduota viza buvo gauta apgaulės būdu, yra grindžiamas tik prielaidomis, o ne įrodymais, be to, šis argumentas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Atitinkamai teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįrodė ir tinkamai nepagrindė, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, o tokia teismo išvada yra paremta tik prielaida.Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 87–89).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. T. sulaikymo tenkintas ir užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jo atžvilgiu priimtas atitinkamas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. kovo 14 d., teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis A. T., kuris tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (b. l. 4). Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (15/6-13)15PR-212 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka“ nuspręsta nagrinėti A. T. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės skubos tvarka, kadangi yra pagrindas manyti, jog užsienietis dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai (b. l. 5). Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (15/6-1)-12PR-145 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 19–21) nuspręsta nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. T. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, taip pat nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, atsižvelgus į VSD pateiktą vertinimą, jog A. T. buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, buvo konstatuota, kad jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, nesuteikiant laikotarpio savanoriškai išvykti. Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos grėsmės, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti A. T. į (duomenys neskelbtini) bei kurios buvo įvertintos nagrinėjant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, nebuvo nustatytos. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiui Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 29 d. buvo išduota Šengeno valstybės vienkartinė „C“ tipo viza, galiojanti nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. vasario 13 d., t. y. 30 dienų, verslo tikslu vykti į Lietuvą (b. l. 8–9). Tačiau, kaip nurodė pats užsienietis, jo tikslas buvo (duomenys neskelbtini) prašyti prieglobsčio, t. y. su šia viza jis tik tranzitu vyko per Lietuvą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 25). Be to, nustatyta, kad Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (15/5-5)4U-632 A. T. nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką; sprendimo pagrindas – užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai; dėl užsieniečio įtraukimo į nepageidaujamus sąrašus kreipėsi VSD (b. l. 11, 13).Įvertinusi minėtas aplinkybes ir tai, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, vizą buvo gavęs apgaulės būdu, neturi paso, todėl yra būtinybė nustatyti ar (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę, taip pat atsižvelgusi į VSD pateiktą vertinimą, jog A. T. buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, be to, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2017 m. rugsėjo 14 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui teikimą sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jo atžvilgiu priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, šešiems mėnesiams, t. y. iki 2018 m. kovo 14 d.Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nusprendė tenkinti VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. T. sulaikymo ir sulaikė užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki kol bus jo atžvilgiu priimtas atitinkamas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. kovo 14 d.(duomenys neskelbtini) pilietis A. T. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimo dėl jo sulaikymo netenkinti, apeliacinį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad jis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo tapatybė yra nustatyta, o skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas įslaptinta informacija, kuri nebuvo išslaptinta, ir su kuria nebuvo leista susipažinti nei jam, nei jo atstovei, teismas neišanalizavo, ar užsieniečio neva keliama grėsmė viešajai tvarkai ir / ar nacionaliniam saugumui tenkina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodytus reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju neįrodyta ir tinkamai nepagrįsta, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, o teiginys, jog A. T. išduota viza buvo gauta apgaulės būdu, yra grindžiamas tik prielaidomis.Visų pirma, pažymėtina, kad nors iš VSAT Užsieniečių registracijos centro 2017 m. spalio 9 d. rašto Nr. (21/26)-7K-1067 (b. l. 84) matyti, jog A. T. 2017 m. spalio 8 d., vadovaujantis minėtu Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (15/6-1)-12PR-145, buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis iki išsiuntimo neatsisakė apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas patikrins Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šio sprendimo priėmimo metu buvusio teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių kontekste.Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje reglamentuojančios Įstatymo VII skyriaus normos, nustatančios užsieniečių sulaikymo pagrindus, alternatyvias sulaikymui priemones bei tokių priemonių, t. y. sulaikymo ir jam alternatyvių priemonių, nagrinėjimo tvarką, numato: užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Įstatymo 112 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo 115 str. 1 d. ir 2 d.). Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis numato, jog prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Galutinis sprendimas suprantamas kaip šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti (Įstatymo 2 str. 6⁴ d.). Iš bylos duomenų (b. l. 52–64; užsieniečio asmens byla Nr. TJ00068, b. l. 35–37) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. T. apskundė teismui Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (15/6-1)-12PR-145 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, šis užsieniečio skundas dar nėra išnagrinėtas ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Įstatymo 113 straipsnio, nustatančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalyje išskirti atvejai, kuriais gali būti sulaikytas prieglobsčio prašytojas („Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais”): 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.Kadangi VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius teikimu A. T. buvo prašoma sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu tenkino VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą, konstatavęs būtent šių sulaikymo pagrindu buvimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, užsieniečiui nedalyvaujant teismo posėdyje (esant išsiųstam iš Lietuvos Respublikos), nemano esant galimybę apsvarstyti kitų jo sulaikymo pagrindų buvimą.Dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto sulaikymo pagrindo, t. y. siekiant patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę, pažymėtina, kad nors A. T. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o pats užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu nurodė, jog savo asmens tapatybės dokumentą (pasą) tikslingai paslėpė, kaip matyti tiek iš teikimo turinio, tiek iš VSAT Užsieniečių registracijos centro A. T. asmens bylos duomenų bei VSAT atstovės paaiškinimo teismo posėdyje, nebuvo nei duomenų trūkumo tam, kad patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę, nei abejonių dėl jo tapatybės ir (arba) pilietybės, todėl nebuvo ir pagrindo A. T. sulaikyti dėl tokios priežasties, t. y. siekiant patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę.Pasisakydama dėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtino sulaikymo pagrindo, teisėjų kolegija pabrėžia, kad užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (15/5-5)4U-632 A. T. nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką; sprendimo pagrindas – užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai; dėl užsieniečio įtraukimo į nepageidaujamus sąrašus kreipėsi VSD (b. l. 11, 13). Byloje nėra duomenų, kad šis Migracijos departamento sprendimas buvo skundžiamas ar kad A. T. būtų kreipęsis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 426, nustatyta tvarka su motyvuotu rašytiniu prašymu išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, pagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, kurie jau sudaro pagrindą manyti, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ir kurių (duomenų) pakankamumą savo ruožtu įvertino susipažinęs su VSD pateiktais duomenimis. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šią išvadą ji daro remdamasi byloje surinktų duomenų visuma, o užsieniečio apeliaciniame skunde akcentuojama įslaptinta medžiaga, t. y. VSD vertinimas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, kuri apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai taip pat buvo pateikta susipažinti (b. l. 91), minėtus duomenis tik papildo.Pažymėtina, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo (Įstatymo 140 str. 5 d.). Taigi, įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje išvados padarytos įvertinus surinktų duomenų visumą, o ne remiantis pavieniais įrodymais, užsieniečio apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad, jo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis kaip vieninteliu ir užsieniečiui bei jo atstovei nežinomu įrodymu, todėl pažeidė jo teisę į teisingą nagrinėjimą bei veiksmingą gynybą, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, taip pat sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai užsieniečio atžvilgiu netaikė Įstatymo 115 straipsnyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių: teismas sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę priima atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes (Įstatymo 115 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad pats užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. posėdžio metu patvirtino, jog neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kurį sąmoningai paslėpė, vizą gavo nurodęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie kelionės tikslą (teigė vyksiąs verslo tikslais, nors teismo posėdyje patvirtino, kad Lietuvos Respublikoje neturi jokių su verslu susijusių interesų), neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir lėšų čia pragyventi, taip pat šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, byloje buvo nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl teismas pagrįstai konstatavo, nesant prielaidų nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.Papildomai pabrėžtina, jog valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, tai pagrindinė vertybė, kuri lyginant su galimais asmens teisių pažeidimais yra žymiai svarbesnė. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant dėl valstybės nacionalinių interesų. Esant objektyviems duomenims, patvirtinantiems realų, rimtą ir pakankamą pavojų valstybės interesams, sudaromos faktinės ir teisinės prielaidos sulaikyti asmenį, ką pagrįstai nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4560-662/2016).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytu pagrindu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko apeliacinis skundas netenkintinas, minėtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio A. T. (A. T.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.