- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2-1745-902/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00869-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. B.
išvadą teikiančios institucijos–Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Junčytei, Marijai Masiliūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo santuoką su atsakovu nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra sunkaus ir sudėtingo charakterio, dažnai būna įkalinimo įstaigose, konfliktiškas, prieš ją smurtauja, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesirūpino šeima, turėjo draugę. Nurodė, kad su atsakovu nesutaria jau seniai, santykius su juo nutraukė taip pat seniai, tačiau pernai balandžio mėnesį dar bandė gyventi kartu, kartu pagyvenę savaitę laiko išsiskirstė, nes atsakovas supjaustė duris. Mano, kad gyvenimas kartu su atsakovu yra nebeįmanomas, šiuo metu atsakovui paskirta kardomoji priemonė, jam uždrausta bendrauti su ja, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Prašo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 400 litų, mano, kad atsakovas tiek galėtų skirti vaikams, nes jis dirba, ji pati yra 2-os grupės invalidė, jos pajamos yra pašalpa ir pašalpa už invalidumą, vaikams per mėnesį išlaidžia apie 1000 litų. Nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia jau dveji metai, tik kartais jiems nuperka žaislų.Prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, nes atsakovas su vaikais nebendrauja, be to, jis sūnaus nemyli, negražiai jį vadina, nurodė, kad atsakovui su vaikais leistų bendrauti tik dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojui. Prašo palikti santuokinę pavardę. Išlaikymo sau priteisti neprašo. Nurodė, kad kreditorių neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teisme paaiškino, kad nesutinka mokėti išlaikymo vaikams po 400 litų kiekvienam, nes neturi galimybės tiek mokėti, 60-70 proc. nuo atlyginimo jam išskaičiuoja pagal ankstesnius nuosprendžius. Kiek galėdavo, tiek skirdavo pinigų ieškovei, kai būdavo įkalinimo įstaigoje, jo tėvai siuntė po 100, 200 litų, pats taip pat buvo siuntęs ieškovei pinigų iš savo sąskaitos. Būdamas laisvėje, vaikams pirko žaislus, išnuomojo butą, visus uždirbtus pinigus skirdavo žmonai. Išlaikymo vaikams neteikia nuo sausio mėnesio, kai visus pinigus išleido buto nuomai. Nesutinka, kad pykčiai su ieškove prasidėjo spalio mėn., nes dar 2012-01-02 su ieškove išsinuomavę butą, ketino gyventi kartu. Sausio mėnesį jam iškėlė baudžiamąją bylą, taip siekia jį grąžinti į laisvės atėmimo vietą ir apriboti teises į vaikus. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė gyvena 2-ų kambarių bute, kur dar gyvena kelios šeimos, savaitgalį vaikai paliekami pas močiutę, kur ne kartą buvo kviečiama net policija, o pati ieškovė yra ligonė, vartoja narkotikus. Vaikų jis nežemina, vaikai nori su juo bendrauti ir jis nori su jais bendrauti. Nesutinka, kad jis ieškovei buvo neištikimas, kai buvo įkalinimo įstaigoje, pati ieškovė išskyrė šeimą, gyveno su asmenimis, grįžusiais iš įkalinimo įstaigos. Sutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau mano, kad ir ieškovė dėl to yra kalta. Išlaikymo iš sutuoktinės nereikalauja. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti savo santuokinę pavardę, tačiau nenori, kad santuokinę pavardę pasiliktų ieškovė. Nurodė, kad bendru skolų, kreditorių su ieškove neturi.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti vaikams bent minimalaus dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, jog šalys susituokė 2006-08-11 (b.l.5). Santuokos metu šalys susilaukė vaikų A. B., gim.2009-08-16, ir U. B., gim.2008-08-24 (b.l. 6, 7). Atsakovo paaiškinimu, taip pat rašytiniu įrodymu-nutarimu skirti kardomąją priemonę (b.l. 39) nustatyta, jog tarp šalių santykiai galutinai pašlijo 2012 m. pradžioje, nuo 2012 m. kovo 1 d. sutuoktiniai visiškai nebendrauja, nes atsakovui iškėlus baudžiamąją bylą dėl ieškovės terorizavimo, jam su ieškove buvo uždrausta visiškai bendrauti, šeimos ūkio šalys taip pat nebetvarko.
Yra sąlygos santuokai nutraukti, nes nustatyta, jog bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kadangi dėl netinkamo atsakovo elgesio, jo konfliktiško būdo, sunkaus ir sudėtingo charakterio, šeima iširo (CK 3.60 str.3 d.). Santuoka nutrauktina, nes teismo posėdžio metu nustatyta ir įsitikinta, kad santuoka faktiškai jau iširo, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi normalų santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkys ūkį, šeimą išsaugoti nebeįmanoma ( CPK 384 str. 6 d.). Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, tai įrodyta rašytine bylos medžiaga (b.l. 12, 39), taipogi ieškovės paaiškinimu, jog šeima suiro dėl atsakovo netinkamo elgesio, konfliktiško būdo, sunkaus ir sudėtingo charakterio, abejingumo vaikų gerovei. Tačiau teismas laiko neįrodyta, jog šeima iširo dėl atsakovo neištikimybės, taip pat laiko neįrodyta, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, nes šioms aplinkybėms patvirtinti nesurinkta įrodymų.
Po santuokos nutraukimo šalių pavardės nekeistinos. Nors atsakovas nesutinka, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, tačiau dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinus patį atsakovą, jo reikalavimas negali būti tenkinamas (CK 3.69 str. 2 d.).
Nepilnamečių vaikų A. B., gim.2009-08-16, ir U. B., gim.2008-08-24, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti, kad toks gyvenamosios vietos nustatymas neatitiktų vaikų interesų. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme nurodė, kad ieškovė šiuo metu gyvena pas draugę, kur yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams gyventi, o pasibaigus bylinėjimuisi, ji ketina grįžti gyventi pas motiną, ir tokiu būdu nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu kartu su ja. Kad ieškovė piktnaudžiautų narkotinėmis ar kitomis medžiagomis, byloje duomenų nesurinkta, todėl teismas laiko, kad ši atsakovo nurodyta aplinkybė yra neįrodyta.
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CPK 3.170 str. 1 d.). Kadangi 2012-03-01 nutarimu atsakovas A. B. įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. B. jos gyvenamosiose vietose ir šalia jų, o nepilnamečių vaikų: A. ir U. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, dėl nurodytos priežasties, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovas jam iškėlus baudžiamąją bylą, gali būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, todėl sprendimo priėmimo dieną nėra galimybės nustatyti šalių bendravimo su vaikais tvarkos. Tačiau nurodytina, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba šalių sutikimu sprendžia ginčus dėl vaikų ugdymo ir teisių apsaugos ir tokiu būdu gali nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).
Išnagrinėjęs civilinę bylą bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams, nes atsakovas nevykdo pareigos juos materialiai išlaikyti (CK 3.194 str.).
Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienam iki jų pilnametystės. Sprendžiant dėl išlaikymo formos ir jo dydžio, turi būti įvertinti protingi vaikų poreikiai bei turtinė jų tėvų padėtis. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog vaikų išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1000 Lt. Teismo nuomone, tokio amžiaus vaikams, turintiems įprastinius poreikius, reikalinga, kad patenkinti būtiniausių biologinių vaiko poreikių, tinkamo socialinio vystymo, reikiamų bendravimo ir pažinimo galimybių, laisvalaikio praleidimo, poilsio garantavimo užtikrinimą, ne mažesnė 800 Lt suma. Atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, kur jis pripažįstamas ne mažesniu nei MMA (šiuo metu 800 Lt) kiekvienam asmeniui.
Sprendžiant kiek kuris iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiama į tą, jog atsakovė yra neįgali, nedirba, gauna socialinę pašalpą 945 litus ir išmoką vaikui 201,50 Lt (b.l.9). Atsakovas gauna minimalų atlyginimą. Registruotino turto šalys neturi.Vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str.1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004, 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nesurinkta duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus, priešingai-neįgali yra ieškovė, byloje taip pat nesurinkta duomenų, kad atsakovas išnaudojo visas galimybes gauti geriau apmokamą darbą, atsakovas nurodė, kad iš jo atlyginimo išskaitomas įsiskolinimas pagal kitus nuosprendžius, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokia padėtis, t.y. skolos pagal nuosprendžius susidarė dėl paties atsakovo kaltės, jo nusikalstamų veiksmų, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į šalių turtinę padėtį, taip pat nepilnamečių vaikų interesus, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažintinas iki 300 litų per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos-2012-02-07 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant ieškovei mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88,92,93,96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 265, 268 str., 293 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką tarp R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.1985-05-20, ir A. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim.1980-03-22, įregistruotą Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2006-08-11 (įrašo eilės Nr.284), nutraukti. Pripažinti, jog santuoka nutraukta dėl A. B. kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
Po santuokos nutraukimo R. B. palikti santuokinę pavardę „B.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. B., gim.2009-08-16, ir U. B., gim.2008-08-24, gyvenamąją vietą kartu su motina R. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. B., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą jo vaikams A. B., gim.2009-08-16, ir U. B., gim.2008-08-24, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam vaikui nuo 2012-02-07 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Konstatuojama, jog dalintino turto, bendrų kreditorių šalys neturi, reikalavimų vienas kitam dėl išlaikymo šalys nereiškia.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. B., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei: 316 Lt žyminio mokesčio ir 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.