Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Laimai Baniulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jo atstovui advokatui A. V., nukentėjusiajam G. K., išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2014 m. gruodžio 14 d. apie 13.00 val. Paneriškių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį OPEL SIGNUM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,114, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, jog padarė autoįvykį, tačiau nepripažįsta to, kad pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, jog minėtą dieną buvo nuvykęs į turgavietę, ten eismas labai intensyvus. Išvažiuojant pavažiavo atgal ir pamatė, kad labai greitai artėja prie už jo stovėjusio automobilio, sustojo, išlipęs apžiūrėjo savo ir tą kitą automobilį. Tarp automobilių buvo tarpas, jie abu automobiliai buvo purvini, todėl ant jų nepastebėjo jokių apgadinimų ir išvažiavo iš parkavimosi vietos. Automobilis, kuris stovėjo už jo automobilio buvo juodos spalvos, markės neprisiminė, lengvasis automobilis. Apie automobilio apgadinimą sužinojo po savaitės, kai jam paskambino iš policijos. Policijoje, kai buvo apžiūrimi abu automobiliai ant nukentėjusio automobilio priekinio bamperio matė įbrėžimus, tačiau juos pamatė tik tada, kai nuvalė nuo nešvarumų abu automobilius. Ant jo automobilio nebuvo padaryta jokių apgadinimų ir jam iki dabar neaišku, kur jie yra ant jo automobilio. Dėl sukelto autoįvykio gailėjosi, prašė nutraukti bylą dėl pabėgimo iš įvykio vietos ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

G. B. gynėjas advokatas A. V. paaiškino, kad jo atstovaujama asmuo ir nepastebėjo susidūrimo kontakto. Išlipus automobiliai nebuvo susilietę, apžiūrėjus abu automobilius nepastebėjo jokių apgadinimų, todėl buvo tikras, kad jokio autoįvykio nesukėlė ir išvyko iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai advokatas prašė nutraukti administracinę bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Nesant pagrindo nutraukti bylą dėl tyčinio pasitraukimo iš eismo įvykio vietos prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti kaip įmanoma mažesnę baudą bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis G. K. paaiškino, kad buvo turgavietėje. Grįžęs apie 13 val. 30 min. rado už valytuvo užkištą raštelį, kad į jo automobilio priekį atsitrenkė kitas automobilis. Jis apėjo apie automobilį ir apžiūrėjo jį. Niekur apgadinimų nebuvo, išskyrus priekyje -buvo įbrėžtas bamperis. Kadangi įbrėžimas nebuvo visiškai menkas, matosi lyg ir įlenkimas ar įskilimas, t. y. tą vietą dažyti neužtenka, reiktų ir špakliuoti, todėl tam, kad nereiktų savo lėšomis tvarkyti automobilio, jis paskambino policijai. Policijoje jam nurodė kaltininko draudiką ir jis kreipėsi į jį dėl žalos atlyginimo, draudimas paskaičiavo žalą, kuri sudaro virš 500 Lt, tiksliai neprisiminė. G. B. automobilį matė, ant jo nėra jokių apgadinimų. Teigė, kad kaltininkui pretenzijų neturi, prašė bausti jį kuo švelniau. Nurodė, kad pats turi ligotą tetą, kuriai reikalinga pagalba, jis prižiūri savo giminaitę, todėl supranta, kad padėti tokiam žmogui neturint vairuotojo pažymėjimo labai sunku ir prašė neatimti iš atsakomybėn traukiamo G. B. teisės vairuoti automobilį.

Byloje esančios BITR atpasakotų žiūryklės duomenimis, 2014 m. gruodžio 14 d., 13.26 d. telefonu registruotas G. K. pranešimas, kad Paneriškių g. link Gariūnų turgavietės į jo automobilį Opel, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino (b.l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulio R. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. gruodžio 14 d. jam patruliuojant su patruliu A. K., apie 13.30 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Paneriškių gatvėje apgadintas automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino. Pareigūnams atvykus į vietą, Opel vairuotojas G. K. paaiškino, kad paliko automobilį neapgadintą apie 12.00 val., o atėjęs apie 13.30 val. rado automobilį apgadintą ir paliktą raštelį, kad jo automobilį apgadino Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos išvažiavo. Pareigūnams atvykus, įvykio vietoje liudytojų nebuvo (b.l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta – Paneriškių g. –Jočionių g., Vilniuje, taip pat nurodyti automobiliui Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai – priekinis bamperis (b.l. 5,6).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte fiksuoti automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai – apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje (b.l. 8).

Fotolentelėsee užfiksuoti automobilio Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l.8,9), jų pobūdis, aukštis (b.l. 11,12).

Nukentėjusio automobilio vairuotojo G. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2014 m. gruodžio 14 d., apie 12.15 val. Paneriškių g. pastatė automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžęs apie 13.30 val. rado raštelį įkišta už valytuvo, kuriame buvo nurodyta, kad jo automobilį apgadino automobilis Ford, valst. Nr. 435 (b.l. 13).

Byloje pateiktas raštelis, kuriame nurodyta „FORD (duomenys neskelbtini) atsitrenkė tau į priekį“ (b.l. 7).

Vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. B. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – iš dalies paties pažeidėjo G. B. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 14) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nukentėjusiojo G. K. paaiškinimais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio R. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5,6), nukentėjusiojo G. K. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 13) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 8), fotolentelėmis (b.l. 9-11) bei kita byloje surinkta medžiaga. Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimas ant nukentėjusiojo automobilio pagal aukštį sutampa su G. B. automobilio galinio bamperio aukščiu (40-60 cm. aukštyje). Vertinant pažeidimus, matomus fotonuotraukose ant G. K. automobilio matyti, kad pažeidimai yra ant priekinio bamperio, jie yra gana žymūs ir nuotraukose objektyviai matomi. Teismui apžiūrėjus nukentėjusiojo automobilį, apgadinimai at priekinio bamperio kairės pusės taip pat matomi, jie yra ant bamperio po kailiu žibintu. Tai bamperio dažų ir galimai plastiko įtrūkimai, įspaudimas ir nedidelis bamperio išlinkimas į išorę. Liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. K. nurodė, kad jis apžiūrinėdamas automobilį pastebėjo apgadinimą buvusį ant jo automobilio be didelių pastangų, tam jam nereikėjo valyti purvo nuo automobilio. Apžiūrint automobilį teismo posėdžio dieną jis pakankamai aiškiai matėsi ir stovint šalia automobilio buvo akivaizdus. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, jog tokių pažeidimų ant automobilio jį apžiūrint (kaip nurodė G. B.), neįmanoma nepastebėti, todėl darytina išvada, jog G. B. suprato, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį. Teismas sutinka ir su tuo, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi jis apie įvykį niekam nepranešė, apie įvykį nebuvo informuota nei policija, nei imtasi priemonių apie tai pranešti automobilio savininkui. Todėl teismas mano, jog tokie G. B. veiksmai, kai jis po įvykio niekam nepranešus išvažiavo, pagrįstai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nenustatyta. Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį: padaryti 2 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, eismo įvykio metu nežymiai apgadintas automobilis, iš įvykio vietos pasišalino; į pažeidėjo G. B. asmenybę - 58 metų amžiaus, į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 17), duomenų apie teistumą nepateikta.

Teismo posėdžio metu G. B., jo atstovas ir iš esmės nukentėjusysis prašė teismo skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Minėtas ATPK straipsnis numato, kad mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda gali būti skiriama arba administracinė nuobauda gali būti neskiriama atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad administracinės nuobaudos taikymas šios kategorijos bylose atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-7-4-2013).

G. B. padaryti administraciniai pažeidimai pagal savo pobūdį nėra šiurkštūs, jo metu buvo tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilis, pažeidėjas gailisi dėl sukelto autoįvykio pats pasišalinimas iš įvykio vietos nesukėlė sunkių pasekmių, nepasunkino įvykio tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad G. B. yra dirbantis, pagal darbo pobūdį jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, prižiūri senyvo amžiaus savo giminaitę, nukentėjusysis neturi pretenzijų G. B., prašo jo griežtai nebausti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis ATPK 30(1) straipsnio nuostatomis teismas mano, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti G. B. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. paskiriant švelnesnę baudą ir neskiriant administracinės nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 31, 127,130, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴, 313 str. str.,

nutaria:

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 400 € (keturių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 400 € (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.