Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atstovaujamo advokato E. R. pareiškimą dėl 2016-02-29 bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi K. S. prekybos įmonei iškelta bankroto byla; 2009 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi K. S. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas iki 2015 m. kovo 16 d; 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Pareiškėjas nenurodo aplinkybių bei neginčija kreditorių sušaukimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimą, kurie būtų nulėmę neteisėtų nutarimų priėmimą.

Dėl pradinio įnašo dydžio nuo varžytynėse parduodamo turto vertės.

Nustatyta, kad 2016 m. vasario 29 d. bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu „Dėl S. priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ nutarė S. priklausantį nekilnojamą turtą: gyv. namas (u. n. (duomenys neskelbtini)), garažas (u. n. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (u. n. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (u. n. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai(aikštelė), (u. n. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (u. n. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė 100 000 Eur; gyv. namas (u. n. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (u. n. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė 147000 Eur; Sodo namas (u. n.. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai šulinys (u.n. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (u. n. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ­– rinkos vertė 19300 Eur., parduoti skelbiant varžytynes. Pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina - turto rinkos vertė pagal turto vertintojo pažymas, minimalus kainos didinimo intervalas -ne mažiau kaip 0,2% nuo pradinės pardavimo kainos. Nepardavus pirmosiose varžytynėse, antrose turto kaina mažinti 10 %. Nepardavus antrose varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo.

Pareiškėjas nurodo, kad bankroto administratorius spręsdamas klausimą dėl varžytinių nenusprendė, koks turėtų būti pradinis įnašas nuo turto vertės. Pareiškėjo teigimu, siekiant išvengti vis pasikartojančio trukdymo bankroto procesui, iš pirkėjų turi būti paprašyta įmokėti bent jau 10 proc. dydžio įnašą nuo pirminės pardavimo kainos. LR Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr.321 Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo (redakcija galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 9.7 punkte nustatyta, kad varžytynių dalyvio mokesčio dydis, kuris sudaro 10 procentų norimo įsigyti turto pradinės turto pardavimo kainos, taip pat kad varžytynių dalyvio mokestis mokamas į specialiojoje interneto svetainėje nurodytą sąskaitą. Taigi, kaip matyti, pradinio įnašo dydį nustato minėtas Vyriausybės nutarimas, todėl aplinkybė, kad bankroto administratorius nenusprendė, koks turėtų būti pradinis įnašas nuo turto vertės, nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisingumą.

Dėl turto vertės.

ĮBĮ 31 str. 2 p. nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą. Įmonių bankroto įstatymas neįtvirtino jokių kriterijų, kuriais kreditorių susirinkimas privalo vadovautis, spręsdamas dėl turto pardavimo kainos nustatymo. Kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba turto realizavimo procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras. Siekiant nustatyti teisingą įmonės turto pardavimo kainą, teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines jo pardavimo iš varžytynių kainas. Kreditoriams palikta teisė patiems nuspręsti dėl tikslingumo parduotiną iš varžytynių turtą įvertinti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą tvarką. Pažymėtina, kad bankroto procese, vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1782/2014).

Pareiškėjas nurodo, kad nekilnojamojo turto vertinimas atliktas paviršutiniškai, nekilnojamasis turtas įvertintas daugiau nei reali turto vertė, šio turto pagerinimai sąlygos turto mažesnę kainą, bei papildomus ginčus, be to, neatmetama prielaida, kad pirkėjams teikiant nepagrįstą ir neobjektyvią turto vertinimo ataskaitą, gali būti pradėti papildomi ginčai teisme. Iš 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu matyti, kad S. priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo nutarta parduoti pirmosiose varžytynėse nustatant, kad pradinė pardavimo kaina - turto rinkos vertė pagal turto vertintojo pažymas. Kaip matyti turto vertinimą atliko J. P. IĮ. Pateiktose turto vertinimo nustatymo pažymose Nr.161006 (ataskaitos surašymo data 2016-02-10), 162004 (ataskaitos surašymo data 2016-02-05), 162005 ataskaitos surašymo data 2016-02-10 nustatyta varžytynėse parduodamo turto vertė. Apie 2016-02-29 kreditorių susirinkimą kreditoriai bei K. S. informuoti elektroniniu paštu, siunčiant 2016-02-15 pranešimą bei administratoriaus ataskaitą, kurioje nurodyta informacija apie K. S. priklausančio turto atliktą vertinimą. Teismas pažymi, jog ginčijamas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos priimtas kreditorių daugumos balsais (70,33 %). Tokiu būdu buvo realizuotas kreditorių autonomijos principas. Atkreiptinas dėmesys, kad K. S. elektroniniu paštu buvo pranešta apie 2016-02-29 vyksiantį kreditorių susirinkimą bei atlikto turto vertinimo rezultatus, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodymų (atlikto turto vertinimo ar pan.) pagrįsti savo teiginiams dėl, jo teigimu, paviršutiniškai atlikto turto vertinimo. Pareiškėjas tik deklaratyviais teiginiais nurodo, kad nebuvo įvertinta turto dalis, kurioje atlikti pastatų rekonstrukcijos darbai, neįvertinti naujai pastatyti statiniai, apželdinimo ir aplinkos sutvarkymo darbai ir jie nebuvo išminusuoti iš bendros turto vertės, kadangi šie daiktai yra trečiųjų asmenų. Objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos sprendžiamam klausimui nėra pakankamos. Be to, pareiškėjo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad egzistuoja prieštaravimai ar abejonės dėl nustatytos parduodamo turto vertės. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Dėl to teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog nustatyta varžytynėse pradinė turto vertė prieštarautų kreditorių interesams dėl ko būtų pagrindas kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu laikyti neteisingu.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pareiškėjo K. S. pareiškimas dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl S. priklausančio turto nertės nustatymo ir pardavimo tvarkos, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Teismo turėtos išlaidos (2,78 Eur), susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo K. S. skundą dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl S. priklausančio turto nertės nustatymo ir pardavimo tvarkos.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.