Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. K. (toliau – D. K.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (toliau – A. K.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir nubaustas 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant jam galutinę sumažintą 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. skirtą bausmę įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 9 d., viso 25 (dvidešimt penkios) paros, jas prilyginant 25 (dvidešimt penkioms) paroms arešto, laikant, kad A. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, skaičiuotiną nuo jo faktinio sulaikymo dienos, yra atlikęs visiškai.

A. K. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta, A. K. nedelsiant paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys patenkintas, iš A. K. jos naudai priteisiant 200 (du šimtus) eurų, nukentėjusiajam V. K. – 100 (vieną šimtą) eurų ir nukentėjusiajai E. K. – 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas, nesutikdami su nukentėjusiosios D. K. apeliacinio skundo motyvais, prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, tačiau prašo ištaisyti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, paskiriant D. K. civilinio ieškinio, priteisto jos nepilnamečiams vaikams, tvarkytoja.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nukentėjusiosios skunde nėra ginčijama nuteistojo A. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su A. K. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per švelni, skundžiamu nuosprendžiu pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei tam tikrais civilinio ieškinio išsprendimo klausimais. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės individualizavimo bei tam tikrais civilinio ieškinio išsprendimo klausimais.

7. Sprendžiant A. K. skirtos bausmės individualizavimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinį matyti, kad skirdamas bausmę A. K. apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją bei nuteistojo kaltės formą – įvykdytas vienas, tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir A. K. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis ankščiau jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą, bausmę yra atlikęs, administracine tvarka baustas jis nebuvo, turi tris nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Be šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas įvertino ir vieną nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į nustatytų duomenų visumą, be viso ko, įvertinęs ir A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei faktą, jog neteisėtais nuteistojo veiksmais buvo pažeistos prioritetinės vaikų teisės ir teisėti interesai, pirmosios instancijos teismas už BK 164 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą A. K. skyrė vieną griežtesnių bausmių – areštą, jo dydį nustatydamas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

10. Įvertinus šias aplinkybes, abejonių tuo, jog apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl nuteistajam skirtinos bausmės, ją skyrė atsižvelgdamas ir tinkamai įvertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek A. K. asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nepilnamečių vaikų interesus, aukštesniajam teismui nekyla. Neabejotina, jog skyrus nuteistajam griežčiausią BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį, nuteistasis praras bet kokią galimybę prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl tokios bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad praeityje nuteistasis buvo teistas tik vieną kartą, be kita ko už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka jis nebuvo, nors Lietuvoje oficialiai ir nedirbo, tačiau, jo paties teiginiais, jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur gaudavo su darbo užmokesčiu susijusias pajamas, būtinas jo asmeninių poreikių tenkinimui. Tai, kad A. K. buvo pajėgus mokėti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą pagrįstai pripažino ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendime civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovės D. K. civilinį ieškinį, kuriame nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neabejoja. Ir vis tik šios aplinkybės tik patvirtina, jog nuteistojo veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėties požymiai, tačiau nuteistojo asmenybės, kaip išimtinai neigiamos, necharakterizuoja.

11. Kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumos, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo, atsiprašė nukentėjusiosios. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo prisipažinimas ir atsiprašymas nebuvo nuoširdus, nes nuo jis ir toliau neteikė išlaikymo savo vaikams, tačiau teisiamojo posėdžio metu nuteistasis paaiškino tokio savo elgesio priežastis – buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), prašė nukentėjusiosios banko sąskaitos į kurią galėtų pervesti vaikams skirtą išlaikymą, tačiau D. K. jos nedavė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme A. K. pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. spalio 21 d. jis įsigijo nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, 2019 m. spalio 30 d. antstoliams pateikė prašymą dėl susikaupusio vaikams mokėtino išlaikymo dalimis, šiuo metu dirba ir gaudamas oficialias pajamas po truputį dengia susidariusią skolą už vaikams skirtą išlaikymą. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, išreiškė savo nuogąstavimus dėl to, jog jo vaikai su juo nenori bendrauti bei nuoširdų norą pataisyti susiklosčiusią situaciją. Esant šiems duomenimis, sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas faktą, kad A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Nesutinkant su apeliantės teiginiais dėl A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam skirta bausmė yra per švelni ir didinti A. K. skundžiamu nuosprendžiu nustatytą arešto trukmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Neabejotina, jog tarp D. K. ir A. K. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kurie, teisėjų kolegijos įsitikinimu, analizuojamu atveju ir paskatino nukentėjusiąją prašyti A. K. griežtesnės bausmės. Tačiau, toks nukentėjusiosios asmeninių poreikių ir interesų patenkinimas, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo veiksmus po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neatitiktų bausmėms keliamų tikslų, todėl šis nukentėjusiosios prašymas negali būti patenkintas. A. K. paskirta bausmė, jos rūšis bei dydis atitinka BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tokios bausmės paskyrimu neabejotinai bus geriausiai pasiekti ir BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai.

13. Ir vis tik, nepaisant tinkamai išspręsto A. K. skirtos bausmės dydžio klausimo, nesutikti su nukentėjusiosios teiginiais, jog skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas po 100 (vieną šimtą) eurų nukentėjusiesiems nepilnamečiams V. K. ir E. K. jų neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nenurodė šių nepilnamečiams priteistų pinigų tvarkytojos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas ištaisytinas, nurodant, kad D. K. skirtina nepilnamečiams vaikams – sūnui V. K. ir dukrai E. K., priteistų jų neturtinei žalai atlyginti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (BPK 328 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendį, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad D. K. skirtina jos nepilnamečiams vaikams – sūnui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų jų neturtinei žalai atlyginti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.