Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Feratum Finance“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sergel“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, savivaldybės įmonė ,,Susiekimo paslaugos“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, A. R. (A. R.), uždaroji akcinė bendrovė ,,Matsuda“, J. S., Č. K., V. G. (V. G.), uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, A. S., R. U., institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo UAB ,,Legal Balance“ bylą prašė nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB ,,Julianus Inkaso“ bylą prašė nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti, kad G. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos vertinimu, ieškovės nustatyti 150 Eur išlaikymo suma vaikui gali būti nepakankama net minimaliems kasdieniniams ir būtiniausiems G. A. poreikiams tenkinti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė N. A. ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad gyventi atskirai su atsakovu pradėjo tik gimus vaikui, sūnui gal pora mėnesių buvo, kai atsakovas išėjo. Atsakovas su vaiku bendrauja pakankamai daug, tiek savaitgaliais, tiek atostogų metu. Sūnui pinigų duoda, prieš mokslo metų pradžią perka vaikui daiktų, davė pinigų pratyboms. Tačiau išlaikant sūnų nėra stabilumo, jai pačiai pinigų vaiko išlaikymui atsakovas neduoda. Apie atsakovo įsiskolinimus sužinojo tik atėjus laiškams, kad turi mokėti jo paskolas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Černiauskas ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad vaiko poreikių atsakovas neginčija, priteisus išlaikymą, ieškovė turės galimybę spręsti, kas vaikui reikalinga. Prašoma minimalaus išlaikymo, neprašoma įsiskolinimo, ypač įvertinant ir tai, kad ieškovei teko padengti dalį atsakovo skolų, buvo išieškoma iš jos pajamų, ji patyrė nuostolių. Ieškiniu tikrai nėra siekiama pasipelnyti išlaikymo vaikui sąskaita. Apie atsakovo skolą UAB ,,Intrum Lietuva“ ieškovei iki šios bylos iškėlimo nebuvo žinoma, paskola imta tikrai ne šeimos interesams. Pats kreditorius į teismą kreipėsi tik dėl skolos priteisimo iš D. A..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (to paties straipsnio 2 dalis). Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą (to paties straipsnio 3 dalis).

Atsakovas į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, jokių prašymų teismui nepateikė. Šaukimas į parengiamąjį posėdį jam siųstas tiek jo paties policijai nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) mieste (toks pat atsakovo gyvenamosios vietos adresas pateiktas ir Tarnybos išvadoje), tiek paties atsakovo atsiliepime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) rajone. Pripažintina, kad apie bylos nagrinėjimą atsakovas informuotas tinkamai, pats atsakovas nebendradarbiavo su kita šalimi bei teismu, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Dėl santuokos nutraukimo

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes šalys tokio prašymo neteikė, ilgą laiką jokių santykių nepalaiko, taigi nėra pagrindo manyti, kad santuoka gali būti išsaugota.

Teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, Tarnybai vaiko išsakytus teiginius, kad tėtis kartu negyvena, gyvena kartu su drauge ir jos sūnumi, išklausęs ieškovės paaiškinimus, nustatė, kad šalys ilgą laiką, apie 9 metus, negyvena kartu, bendro ūkio neveda ir neturi bendrų ateities planų, sprendžia, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra. Šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai priėmė sprendimą išsiskirti (vienas kito nekaltina, ieškovė nurodė, kad nesutapo charakteriai), nesistengė išsaugoti santykių, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys nurodė esančios darbingos, išlaikymo viena iš kitos nereikalaujančios, todėl išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei prašant, jai paliktina ikisantuokinė pavardė ,,P.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių prievolių

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu pripažinti skolinį įsipareigojimą UAB „Intrum Lietuva“ asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovo D. A. prievolė UAB „Intrum Lietuva“ kilo tinkamai neatsiskaičius pagal Lizingo (transporto priemonės išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2015-10-03, t. y. jau po santuokos įregistravimo dienos, todėl prievolė trečiajam asmeniui turi būti vykdoma solidariai abiejų šalių. Trečiojo asmens nuomone, transporto priemonės lizingo sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuokos metu jiems vedant bendrą ūkį, kas leidžia manyti, kad transporto priemonė buvo naudojama bendriems šeimos poreikiams derinti.

Kaip nustatyta nagrinėjant bylą, šalys jau daug metų negyvena kartu, kartu nebegyveno ir 2015 m., kai buvo sudaryta sutartis su pradiniu kreditoriumi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sutartis būtų buvusi sudaryta siekiant tenkinti šeimos poreikius ir galėtų būti pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole. Pagal Sodros duomenis atsakovas verčiasi individualia veikla, D. A. Tarnybai nurodė, kad užsiima mašinų nuoma, pardavimu ir taisymu, šalių sūnus Tarnybai taip pat nurodė, kad tėčio veikla susijusi su automobiliais. Tai teismui leidžia spręsti, kad tikėtina, jog įsipareigojimai UAB ,,Intrum Lietuva“ gali būti kilę iš atsakovo veiklos, tačiau nėra jokių duomenų, kad jie būtų kaip nors susiję su ieškove. UAB ,,Intrum Lietuva“, prieštaraudama ieškovės reikalavimui dėl skolos pripažinimo asmenine D. A. prievole, nepateikė jokių įrodymų dėl šalių gyvenimo kartu įsipareigojimų prisiėmimo metu, sutarčių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė žinojo apie prisiimamus įsipareigojimu, duomenų, kas ir kokiais tikslais transporto priemonę naudojo. Pažymėtina, kad iš esmės paties trečiojo asmens veiksmai patvirtina skolą esant asmeniniu D. A. įsipareigojimu – į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus trečiasis asmuo kreipėsi dėl skolos priteisimo tik iš atsakovo. Teismui trečiojo asmens pateiktais, taip pat prieinamais LITEKO sistemos duomenims, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose išnagrinėta civilinė byla dėl skolos trečiajam asmeniui UAB ,,Intrum Lietuva“ priteisimo iš atsakovo D. A.. Kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo UAB ,,Intrum Lietuva“ reikalavimą reiškė tik atsakovui, netiesiogiai patvirtindama poziciją, kad skola asmeninė. Kreditorius į civilinę bylą atsakovo sutuoktinės N. A. neįtraukė net trečiuoju asmeniu, tuo iš esmės pripažindamas, kad tarp kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis nesusijusi su N. A. teisėmis ir / ar pareigomis. Nėra duomenų, kad pradiniam kreditoriui sudarant sutartį su atsakovu būtų buvęs vertintas jo sutuoktinės mokumas, ji būtų pasirašiusi ir / ar išreiškusi sutikimą dėl sutarties, dalyvavusi paskolos suteikimo procese.

Pažymėtina ir tai, kad teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose tarp fizinio asmens ir kreditoriaus, pastarasis turi pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius papratai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų buvę imtasi kokių nors papildomų veiksmų, siekiant užsitikrinti tinkamą prievolės vykdymą.

Konstatuotina, kad neįrodytas paskolos panaudojimas bendriems ir būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo paimtas kreditas yra bendra solidari sutuoktinių prievolė (CK 3.109 straipsnis, CK 6.6 straipsnis).

Kiti ieškinyje įvardinti atsakovo kreditoriai ieškinio reikalavimams neprieštaravo, jokių įrodymų neteikė arba su ieškovės reikalavimais sutiko, todėl atsakovo D. A. įsipareigojimai kreditoriams AB „Lietuvos draudimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Legal Balance“; UAB „Sergel“, Vilniaus apskrities VPK, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, LR transporto priemonių draudikų biurui, A. R., UAB „Matsuda“, J. S., Č. K., V. G., A. S., R. U., UAB „Intrum Lietuva“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl turto, turtinių teisių ir pareigų padalinimo

Ieškovė nurodė, kad jokio bendro dalinti turto, išskyrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, neturi, prašė, kad jos būtų priteistos atsakovui, kompensacijos neprašė. Atsakovas jokių kitų duomenų apie dalintiną turtą nepateikė, todėl, tenkinant ieškovės reikalavimą, atsakovui priteistina 100 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku

Ieškovė prašo nepilnamečio šalių sūnaus G. A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi sūnus su ja gyvena nuo gimimo, ji rūpinasi kasdieniais jo poreikiais, tarp jų susiformavęs artimas ryšys. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Atsakovas teigė, kad ieškovė, neva, piktnaudžiaujanti alkoholiu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą neteikė, Tarnyba teismui tokios informacijos taip pat nepateikė.

Atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus interesą turėti pastovią, įprastą, saugią gyvenamąją aplinką, G. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Šalys nurodė, kad ginčo dėl vaiko bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu D. A. nėra, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimas su vaiku yra tęstiniai santykiai ir kilus ginčui tarp tėvų bet kuris iš jų gali kreiptis į teismą iš naujo (CK 3.175 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Šalių sūnus G. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikas sveikatos problemų neturi.

Ieškovė su ieškiniu pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, pagal kurią G. A. per mėnesį reikalinga 300 Eur: 140 Eur – maistui, 10 Eur – vaistams, vitaminams, 10 Eur –higienos priemonėms, 20 Eur – transporto išlaidoms, 20 Eur – drabužiams, avalynei, 20 Eur – knygoms, kanceliarijai, 60 Eur –komunaliniams mokesčiams, 20 Eur – laisvalaikiui.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

Susipažinęs su ieškovės įvardintais vaiko poreikiais, įvertinęs, kad ieškovei tenka pareiga užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą, kasdienis rūpestis vaiku, taip pat aplinkybę, kad atsakovas vaiko poreikių iš esmės neginčijo, atsižvelgdamas į orientacinę sumą panašaus pobūdžio bylose, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, teismas konstatuoja, kad šalių sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 150 Eur kasmėnesinė suma iki šalių sūnus sulauks pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas kiekvieną einamąjį mėnesį. Ši atsakovo mokama suma, teismo vertinimu, šiuo metu yra optimali ir būtų pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti (ieškovei taip pat teikiant išlaikymą vaikui).

Bylos duomenimis, atsakovas (atsakovas pats tokią informaciją pateikė Tarnybai) užsiima individualia veikla (mašinų nuoma, pardavimas ir taisymas, taip pat dirba vadybininku), jo pajamos yra apie 2 000 Eur / mėn. Registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, turimus kitus išlaikytinius byloje nėra.

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi ½ buto 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), kuriame su sūnumi ir gyvena. Jos atlyginimas apie 600 Eur. Be šalių sūnaus turi dar vieną nepilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) m.

Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus. Nėra duomenų apie kokius nors rimtus jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaiko išlaikymui. Nenustatyta, kad be šalių sūnaus atsakovas turėtų kitų išlaikytinių. Pagal bylos duomenis D. A. dirba ir gauna pakankamas pajamas išsilaikyti ne tik sau, bet ir šalių nepilnamečiam sūnui. Atsakovas vaiko poreikių ir neginčijo, tačiau teigė, kad turėtų būti priteistas 100 Eur išlaikymas per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad sūnus su juo praleidžia daug laiko, tada jis rūpinasi visais vaiko poreikiais, išsiskiriant duoda kišenpinigių, taip pat perka vaikui įvairius daiktus pagal poreikį (apranga, kanceliarinės prekės, knygos). G. A. Tarnybai taip pat patvirtino pakankamai daug laiko praleidžiantis su tėčiu, tai, kad tėtis jam net neprašomas ką nors nuperka. Atsakovo prisidėjimo prie vaiko poreikių neginčijo ir ieškovė, kuri tiek teisme, tiek išvadą teikiančiai institucijai paaiškino, kad atsakovas su sūnumi bendrauja pakankamai dažnai, rūpinasi juo, duoda pinigų vaikui, būna, kad perka daiktus pagal ieškovės sudarytą sąrašą, tačiau nėra stabilumo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 382 straipsnio 3 punktą ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, jeigu sutuoktiniai turi vaikų, privaloma nurodyti duomenis apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikšti reikalavimą dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, <…>, jeigu šis reikalavimas pareikštas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka.

Nutraukiant šalių santuoką ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Nors Tarnyba nurodė, kad 150 Eur / mėn. suma gali būti nepakankama net minimaliems kasdieniams ir būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į šalių santykius, taip pat tėvo santykį su vaiku, tai, kad tiek šalys, tiek vaikas patvirtino, jog su tėvu praleidžia pakankamai daug laiko, tėvas vaiku rūpinasi, ieškovės paprašytas, pasirūpina ir tuo metu vaikui būtinais daiktais, 150 Eur / mėn. išlaikymo suma nagrinėjamu atveju atitiks nepilnamečio interesus. Dar labiau mažinti išlaikymo dydžio, kaip prašo atsakovas, įvertinant ir didėjančias prekių bei paslaugų kainas, taip pat nėra pagrindo. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas perka daiktus / aprangą vaikui, tiek savo nuožiūra, tiek ieškovei įvardijus tuo metu aktualius vaiko poreikius, duoda pinigų pratyboms, kišenpinigių pačiam sūnui. Priteisus išlaikymą vaikui ieškovė skiriama išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, t.y. jai tenka atsakomybė už tai, kad vaiko išlaikymui reikalingos lėšos būtų tinkamai paskirstytos ir patenkinti visi vaiko poreikiai, todėl išlaikymo lėšos turi būti mokamos tiesiogiai ieškovei. Įvertinus, kad priteisiamas išlaikymo dydis yra itin mažas, kitas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas sumas tėvas galės skirti tiesiogiai vaikui leisdamas laiką su juo. Šalys šioje srityje taip pat turėtų bendradarbiauti, kad būtų išvengta nereikalingų pirkinių, jie nesidubliuotų ir pan., būtų patenkinti visi vaiko poreikiai.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio atstovė motina N. A. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus ir prašo priteisti iš atsakovo 525 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas. Šios išlaidos, taip pat įvertinus ieškovės atstovo teiktų paslaugų apimtį, pripažintinos pagrįstomis (yra daug mažesnės nei leidžiama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio) ir ieškovei priteistinos iš atsakovo. Teismo vertinimu bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstyti kitu būdu nėra pagrindo ir dėl to, kad ieškovės atstovas turėjo atlikti pakankamai didelės apimties darbus, susijusius su atsakovo D. A. kreditorių nustatymu, jų informavimu apie inicijuojamą bylą.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovai išlaikymo bylose atleidžiami nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 69,91 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai, vertinant ir tai, kad visos dokumentų įteikimo išlaidos susidarė, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovui ir jo kreditoriams, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 69,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovui išaiškintina, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Mokant žyminio mokesčio išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (iš viso – 110,91 Eur), nurodomas įmokos kodas – 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. A. palikti ikisantuokinę pavardę – ,,P.“, D. A.– ,,A.“.

Priteisti atsakovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 301798586, akcijų.

Nustatyti nepilnamečio G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio G. A. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Ieškovės N. A. kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ pagal vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/00107, uždarajai akcinei bendrovei „Feratum Finence“ pagal vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/00422 pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Atsakovo D. A. įsipareigojimus kreditoriams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“; uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, A. R. (A. R.), uždarajai akcinei bendrovei „Matsuda“, J. S., Č. K., V. G. (V. G.), A. S., R. U., uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Priteisti ieškovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,91 Eur (vieną šimtą dešimt eurų ir 91 ct) žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.