- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- eI3-5563-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02983-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinė miškų tarnyba ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija
- Kategorijos
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Aldonai Špakauskienei ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjui Benui Bitauskui,
trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atstovei Teisės skyriaus teisininkei Laurai Pertikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė miškų tarnyba ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (21.3)-AD5-7385 (toliau ir – Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 21R-338 (AG-320/04-2022) (toliau ir – Komisijos Sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu pareiškėja Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – Departamentas) buvo įpareigota iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio Krikštėnų girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Komisijos Sprendimu Sprendimas buvo nepakeistas.
Mano, kad paminėti sprendimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.
2.2. Nesutikdama su priimtais sprendimais, pareiškėja paaiškina, kad 2021 m. gegužės 6 d. ji tapo bendrasavininke dviejų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja su kitais bendrasavininkais nusprendė atsidalinti paveldėtus sklypus, tačiau, išsitraukę Nekilnojamojo turto registro (toliau ir – NTR) duomenis, savininkai nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0,7592 ha miško plotą. Jų žiniomis, sklype buvo tik 0,3390 ha miško plotas, t. y. tik siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė. Likęs žemės sklypo plotas visada buvo žemės ūkio paskirties. Pagal šią paskirtį jis ir buvo naudojamas. Analogiška situacija yra ir su kitu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai iki tol taip pat buvo žinoma, kad šiame sklype didžioji dalis žemės ploto buvo dirbama žemė, o mišką sudarė siauras ruožas prie ežero, sudarantis 0,3900 ha.
Šalies argumentai
2.3. Nurodo, kad pareiškėja kartu su kitais sklypų savininkais 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai (toliau ir – Tarnyba) dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau ir – Kadastras) duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ko pasekoje, Tarnyba atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 m. galimai savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 m. (10 Bt 22 m.), todėl buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galimai neteisėtai iškirsto miško. Tyrimo metu pareiškėja paaiškino, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype miško niekada nebuvo, o buvusius sužėlusius krūmynus 2008 m. pavasarį buvę savininkai išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Pasak pareiškėjos, skundžiamu Sprendimu ji įpareigota atkurti mišką, kurio niekada nebuvo ir kuris buvo 2009 m. inventorizuotas neinformavus apie tai žemės sklypo savininkų. Mano, kad miško inventorizacija atlikta be faktinio patikrinimo, o remiantis tik ortofotografiniais žemėlapiais, pagal kuriuos bent jau iki 2008 m. 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype nebuvo jokių miško požymių, todėl neaišku kaip 2009 metais šiame sklype galėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnių jaunuolynas. Pareiškėjos teigimu, tai lėmė valstybės institucijų klaidos.
2.4. Pabrėžia, kad ginčijamame Komisijos Sprendime konstatuota, kad pareiškėjai priklausančio sklypo 6 taksaciniame sklype buvo miškas, todėl nustačius miško sunaikinimo faktą, Departamentas teisėtai sprendė, kad miškas turi būti atkurtas. Pareiškėjos manymu, tokia Komisijos išvada nepagrįsta, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja dėl neteisėto miško įregistravimo 6 taksaciniame sklype dar 2022 m. sausio 20 d. kreipėsi į Tarnybą, kuri atsisakė tikslinti Kadastro duomenis ir vienas iš motyvų buvo tas, kad Departamentas nustatė faktą, jog 6 taksaciniame sklype yra neteisėtai iškirstas miškas. Esant tokiai situacijai, pasak pareiškėjos, jai apskritai užkertamas kelias ginti pažeistą teisę, t. y. ginčyti neteisėtą miško inventorizavimą jai priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose.
2.5. Taip pat pareiškėja teigia, kad Departamentas negalėjo priimti sprendimo, kol Tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymo dėl Kadastro duomenų tikslinimo.
2.6. Pasak pareiškėjos, Komisijai nesukėlė abejonių tai, jog duomenys apie 6 taksaciniame sklype esantį papildomą miško plotą buvo įregistruoti tik praėjus daugiau nei 10 metų nuo miško inventorizavimo. Priimdama sprendimą, Komisija akivaizdžiai neįsigilino į skunde iškeltą problemą esmę. Net ir nevertinant miško inventorizavimo teisėtumo, šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad vadovaujantis vien viešojo registro NTR duomenimis, žemės savininkai jokio pažeidimo nepadarė, nes naudojo žemę pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį.
2.7. Anot pareiškėjos, klaidos ir netikslumai inventorizuojant miškus galėjo atsirasti dėl to, kad laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2008 m. tose apylinkėse dėl neaiškių priežasčių buvo pakeisti taksacinių sklypų numeriai ir jiems priskiriami plotai. Pagal Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktus dokumentus vietoj 1997 m. buvusio 6 taksacinio sklypo atsirado 5 taksacinis sklypas, o 6 taksaciniam sklypui buvo priskirtas naujas plotas. Taigi 6 taksacinis sklypas buvo perkeltas į tą vietą, kurioje miško 1997 m. akivaizdžiai nebuvo. Ten, kur 1997 m. buvo aiškiai matomas didelis miško plotas (3 taksacinis sklypas), 2008 m. šis miško plotas beveik išnyko.
2.8. Tvirtina, kad dar vienas Komisijos Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą parodantis faktas, jog spręsdama dėl pareiškėjos pateikto skundo, Komisija visiškai neanalizavo aktualiu ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatų. Komisija neanalizavo, ar apskritai įmanoma tokia situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios:
2.8.1. Miško inventorizavimą atlikusių institucijų nustatytas miško požymių atsiradimas gali būti paaiškinimas tik savaiminukų apaugimu. Savaiminukų įtraukimą į miško apskaitą reguliavo tuo metu galiojusi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta tvarka, kuri numatė savaiminukų aukštį, rūšį bei kiekį hektare, kaip sąlygą, kuomet galima inventorizuoti juos kaip mišką. Būtent šioje tvarkoje nenumatyta procedūra, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje miškas galėtų būti įveisiamas be savininko žinios ir sutikimo.
2.8.2. Galimybė inventorizuoti mišką privačioje žemėje be miško savininko valios atsirado tik 2012 metais, kai įsigaliojo Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintas Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuris numato, kad savaiminukais apaugęs ne miško plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai vidutinis savaiminukų amžius ne mažesnis kaip 20 metų (nepriklausomai nuo to, ar savaiminukai inventorizuoti privačioje ar valstybinėje žemėje).
2.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bendras žemės sklypo plotas yra 1,7134 ha, tačiau jį sudarančių naudmenų plotas yra 2,1336 ha (t. y. 1,3392 ha žemės ūkio naudmenos, 0,7592 ha miško plotas ir 0,0352 ha kelių plotas). Pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bendras žemės sklypo plotas yra 3,0001 ha, o jį sudarančių naudmenų plotas yra 3,5043 ha (t. y. 2,6101 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,8942 ha miško plotas). Pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą. Minėti neatitikimai reiškia, kad šiai dienai pagal oficialius viešo registro duomenis tas pats pareiškėjai priklausantis žemės plotas yra priskirtas tiek žemės ūkio naudmenoms, tiek miško žemei. Akivaizdu, kad tokia situacija negalima.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, paaiškino, kad argumentai išsamiai išdėstyti skunde. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja buvo įpareigota atkurti savo privačioje žemės ūkio paskirties žemėje mišką, kurio iš principo niekada nebuvo. Taksacinis sklypas priklauso keturiems savininkams, yra paveldėtas, anksčiau žemė priklausė pareiškėjos tėvams. Pareiškėjai žinoma, kad visą tą laiką tame žemės sklype buvo tik siauras miško ruožas pakrantėje. Atkreipė dėmesį, kad supinami du dalykai. Siauras miško ruožas pakrantėje yra įregistruotas kaip septintas taksacinis sklypas, dėl jo ginčo nėra, pareiškėja pripažįsta, kad ten miškas visada buvo nuo senų laikų, jis registruotas. Ginčas kyla dėl šešto taksacinio sklypo. Pareiškėjos žemės yra geroje vietoje, šalia ežero; keturi savininkai nusprendė atsidalinti sklypus ir bandyti juos parduoti. Ruošdamiesi tam, savininkai pateikė prašymą išvalyti mišką (7-tą taksacinį sklypą, dėl kurio ginčo nėra), t. y. sutvarkyti ežero pakrantę, iškirsti, praretinti tą siaurą ruožą. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tame sklype nuo 2008 m. yra papildomas miško plotas (šeštame taksaciniame sklype), registruotas Kadastre, bet pamatė, kad paties miško nėra. Miškas inventorizuotas 2008 m., bet įregistruotas NTR tik po 13-14 metų. Buvo kreiptasi į Tarnybą, kad būtų ištaisytos klaidos, t. y. pakoreguoti Kadastro duomenys. Departamentas priėmė sprendimą atkurti mišką, nes rėmėsi duomenimis, kuriuos matė Kadastre, kad miškas įregistruotas, bet faktinė situacija, kad miško nėra. Tada Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl Kadastro duomenų tikslinimo ir prašymą atmetė. Šiuo atveju yra problema dėl susižinojimo tarp institucijų. Dabar tas žemės plotas priskiriamas ir žemės ūkio paskirties žemei, ir miško žemei, t. y. dubliuojasi. Ginčas šiuo atveju iš esmės yra dėl Kadastro duomenų teisingumo. Šią bylą turime, nes Departamentas, atlikdamas administracinį tyrimą, nesiaiškino svarbių faktų, pirmiausia turėjo būti išspręstas Kadastro duomenų tikslinimo klausimas ir tik tada galėjo būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas atkurti mišką. Departamento sprendimas sukelia teisinius padarinius, pareiškėja įpareigojama atkurti mišką; pareiškėjai apsunkinama galimybė tikslinti Kadastro duomenis; jeigu pareiškėja neatkurs miško, jai gali būti paskirta bauda. 2008 m. miškas inventorizuotas neatlikus faktinio patikrinimo, faktinio patikrinimo vietoje jokių aktų nėra. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama paaiškinti, kokių dokumentų pagrindu buvo įregistruotas miškas (ginčo objektas); Tarnyba paaiškino, kokiais dokumentais remiantis miškas buvo įregistruotas ir pateikė tuos dokumentus – t. y. planšetų albumas, miško kvartalų žemėlapis, žemėlapio priedas, duomenų priėmimo-perdavimo aktas. Tai dokumentai, kurie neskirti pareiškėjai ar ankstesniems savininkams; neaišku, kaip skųsti, ginčyti tokius dokumentus. Vienintelė galimybė išspręsti situaciją – tikslinti Kadastro duomenis. Kaip duomenys buvo registruoti, taip turi būti ir tikslinami, remianti ortofoto nuotraukomis. Miškas 2008 m. negalėjo būti inventorizuotas, nebuvo ir teisinio pagrindo jį inventorizuoti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės tokiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad miškas nuo 2019 m. registruotas NTR kaip pareiškėjos paveldėto sklypo dalis. Iš NTR matyti, kad miško žemės plotas sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas – apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjos pranešimas apie ketinimą 2022 m. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (661 miško kvartalo 7 taksaciniame sklype) kirsti 45 vnt. baltalksnių, 15 vnt. juodalksnių ir 5 vnt. beržų. Rašte nurodyta, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype) miškas galimai savavališkai iškirstas laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2019 m. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad faktiškai miškas neegzistavo, paneigia Kadastro 2012–2013 m. fiksuoti duomenys, akivaizdžiai patvirtinantys miško egzistavimą – ortofoto nuotraukos skirtingų laikotarpiu iš kadastro ir www.geoportal.lt , o NTR patvirtina, kad miško žemės plotas sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo ir buvo įregistruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas – apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81; nuo 2020 m. sausio 2 d. įregistruotas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu.
4.2. Pabrėžia, kad Tarnybos surinkti bei pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijoje – Ukmergės RP Krikštėnų girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 kadastro Nr. – 0,4202 ha ir 505 kadastro Nr. – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, kuris buvo inventorizuotas, remiantis 2008 m. duomenimis bei vadovaujantis tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2001 m. balandžio 10 d. Nr. IX-240 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas, pagal inventorizacijos duomenis apie sklype augusių medžių rūšį) yra neteisėtai iškirstas.
4.3. Pabrėžia, kad Departamentas vadovavosi Tarnybos pateikta informacija ir įrodymais bei Kadastro duomenimis. Šiuo atveju iš esmės ginčas yra kilęs dėl miško inventorizavimo, už kurį Departamentas nėra atsakingas. Visi su bylos nagrinėjimu susiję klausimai yra Tarnybos kompetencijoje, kadangi Departamentas nenagrinėja Kadastro duomenų teisingumo. Miškų įstatymas, be kita ko, nenumato Departamentui pareigos užtikrinti Kadastro duomenų teisingumą, nes būtent Tarnyba yra Kadastro tvarkytoja ir visi pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos manymu, Kadastre neteisingai įregistruotų duomenų, išskirtinai susiję su Tarnybos ir VĮ Valstybinės miškų urėdijos kompetencija.
4.4. Taip pat tvirtina, kad esant nenuginčytiems Kadastro duomenims, Departamentas palaiko skundžiamą Komisijos Sprendimą, įvertinęs tai, kad Komisija dėl ginčo tarp pareiškėjos ir Departamento detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei pagrįstai konstatavo, jog miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo. Departamento nuomone, Komisija pagrįstai nustatė, kad šioje byloje iš esmės negali būti nagrinėjamas ginčo sklypo įrašymo į Kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akcentavo, kad Departamentas atlieka ir valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, skundžiamą Sprendimą priėmė, veikdamas pagal suteiktą kompetenciją, atsižvelgdamas į Kadastro duomenis bei pateiktus įrodymus.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą pateiktais argumentais. Atsakovo atstovė Aldona Špakauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalaujama panaikinti Departamento sprendimą, priimtą duomenų, kurie yra nenuginčyti, pagrindu. Departamentas negalėjo kitaip pasielgti, nes Kadastro duomenys nėra nuginčyti. Byla „remiasi į inventorizacijos duomenų teisingumą“.
6. Atsakovo atstovas Benas Bitauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi; miškas po neteisėto kirtimo nuo fakto nustatymo turi būti atkuriamas per metus. Visada vadovaujasi Kadastro duomenimis, nes tai yra vienintelis oficialus šaltinis apie miškus; jokio kito tokio šaltinio, kuris turėtų visą informaciją apie valstybinę miškų inventorizaciją, nėra. Inventorizavimo klausimai nepatenka į Departamento kompetenciją.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau ir – VMU) pateikė atsiliepimą teismui, kuriame nurodė, kad:
7.1. Ukmergės regioninio padalinio Krikštėnų girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas, kuris patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), mišku buvo inventorizuotas 2008 m valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (toliau ir - Inventorizacija) metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. SBMURP8-2-VP (toliau ir - Sutartis). Sutartyje numatyta, kad 2008 m. miškų inventorizacija visų nuosavybės formų miškuose atliekama vadovaujantis Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53- 06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau ir - Instrukcijos) reikalavimais.
7.2. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas - 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų. Esant reikalui, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Inventorizacijos metu, remiantis miškų aerofotografavimo medžiaga, lauko ir kameralinių darbų duomenimis, miškas suskirstomas kvartalais, o kvartaluose - taksaciniais sklypais. Taksacinių sklypų formavimo pagrindas - vienodas žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Kiekviename taksaciniame sklype aprašomos kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, įvertinama miško būklė, nustatoma miško augavietė (dirvožemis), suprojektuojamos miško ūkinės priemonės.
7.3. Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti - vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms - aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis.
7.4. Atkreipia dėmesys, jog visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (šiuo metu tai Tarnyba).
7.5. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Kadastras. 2003 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ įsteigus Kadastrą ir vadovaujantis Kadastro nuostatais, Tarnyba Kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, tarp jų ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
7.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir - Kadastro nuostatai), Kadastro tvarkytoja yra Tarnyba (iki 2012 m. gegužės 31 d. Kadastro tvarkymo įstaiga buvo Valstybinė miškotvarkos tarnyba). Tiek VMU atlikusi Inventorizaciją, tiek Tarnyba, Kadastre įregistruodama minėtuose sklypuose užaugusį ir inventorizacijos metu VMU inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, VMU neturi duomenų, kad Inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad Inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios.
7.7. Pareiškėja deklaratyviai užsimena, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. miškas/miško žemė inventorizuota, o vėliau Kadastre registruota tiek dėl inventorizaciją, tiek dėl registraciją atlikusių asmenų klaidų. Tačiau inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų. Esant nenuginčytiems Kadastro duomenims, VMU palaiko skundžiamą Komisijos sprendimą įvertinus tai, kad Komisija dėl ginčo tarp Pareiškėjos ir Aplinkos apsaugos departamento detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei konstatavo, kad miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo (Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).
8. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime pateiktus argumentus, prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad 2008 m. vykdant inventorizaciją, ji buvo atliekama vietoje, t. y. taksatoriai „ėjo ištisiniais sklypais“; inventorizacija buvo vykdoma pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo pareigos apie tai informuoti privataus sklypo savininką; informacija buvo pateikiama seniūnijose. Žemės sklypo savininke pareiškėja tapo tik 2016 m., todėl tai, kas buvo 2008 m., dabartinė sklypo savininkė galėjo ir nežinoti, o tuometinių savininkų jau nėra gyvų. Prie atsiliepimo pridėta sutartis. Visų reikalingus duomenis inventorizacijai pateikė Aplinkos ministerija, Registrų centras; pastabų niekas dėl duomenų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
9.1. Tarnyba, gavusi be kitų asmenų ir pareiškėjos pranešimą apie ketinimą kirsti medžius miško valdoje sklype Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinusi Kadastro duomenų bazę bei www.geoportal.lt duomenis, nustatė, kad miškas galimai savavališkai iškirstas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m., Tarnyba leidimų nebuvo išdavusi, pranešimų apie ketinimus kirsti miškus nebuvo gauta, remdamasi Miškų įstatymo 5 straipsnio 4-1 dalimi, Departamentą 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 3491 „Dėl galimai padaryto pažeidimo“ informavo apie galimai savavališkai iškirstą mišką ir prašė pagal kompetenciją atlikti tyrimą bei apie jo rezultatus informuoti Tarnybą (Komisijos byla Nr. AG-320/04-2022 (toliau – ten pat), b. 1. 42).
9.2. Departamento 2022 m. sausio 6 d. apžiūros akte buvo nustatyta, kad natūroje yra tiktai 0,37 ha ploto 7 taksacinis sklypas, taksacinio sklypo Nr. 6 vietoje apie 0,53 ha plote galimai sunaikintas miškas; nustatyta, kad dabar čia yra suarta žemė. Dėl galimai sunaikinto miško 661 kvartalo 6 taksaciniame sklype bus pradėtas administracinis tyrimas (ten pat, b. 1. 43–44, 45).
9.3. Departamentas 2022 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi informacijos į Tarnybą Krikštėnų girininkijos 661 kvartalo 6 taksacinio sklypo registracijos Kadastre įtraukimo į valstybinę miškų apskaitą (ten pat, b. 1. 46).
9.4. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. raštu pateikė informaciją Departamentui dėl minėto sklypo registracijos Kadastre, pateikė 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perduoti 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, pažymėjo, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo informuoti žemės savininkus dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės, kai 2009 m. Ukmergės miškų urėdijos miškų inventorizacijos duomenys buvo įregistruoti Kadastre (ten pat, b. 1. 47, 48).
9.5. Tarnyba 2022 m. kovo 3 d. informavo D. B., kad prašymo dėl Kadastro duomenų tikslinimo, atlikus patikrinimą vietoje ir nustačius, jog 6 taksaciniame sklype 2015–2019 metais galimai buvo iškirstas ir sunaikintas miškas, nagrinėjimas sustabdomas iki Departamentas baigs administracinių nusižengimų teisenos procedūrą (ten pat, b. 1. 68).
9.6. Departamentas 2022 m. balandžio 1 d. raštu pradėjo administracinių nusižengimų teiseną (ten pat, b. 1. 74, 75).
9.7. Pareiškėja kartu su E. I. Departamentui 2022 m. balandžio 6 d. pateikė paaiškinimą, kad nei ankstesnei savininkei, nei pareiškėjai nebuvo žinoma apie dalies žemės ūkio sklypo dalies pakeitimą į miško paskirties. 2021 m. nusprendė atsidalinti minėtą sklypą ir susipažinusi su NTR išrašu, sužinojo, jog yra papildomas miško plotas pagal Tarnybos duomenis. Pabrėžė, kad jie nebuvo informuoti apie tokį pakeitimą bei prašė administracinę teiseną nutraukti (ten pat, b. 1. 82).
9.8. Departamentas skundžiamu Sprendimu pareiškėją informavo, kad Tarnyba perdavė Departamentui informaciją apie galimai neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio Krikštėnų girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype. Nurodyta, kad Departamento pareigūnams atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad Sklype yra ariama žemė ir dėl galimo pažeidimo buvo pradėtas administracinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad pirmasis miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį; kadangi administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, administracinio nusižengimo tyrimas nutrauktas. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad Ukmergės regioninio padalinio Krikštėnų girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 kadastro Nr. – 0,4202 ha ir 505 kadastro Nr. – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas) yra neteisėtai iškirstas, bei, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, miškas turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto iškirtimo fakto nustatymo. Pareiškėja informuota, kad mišką privalo atkurti iki 2023 m. sausio 5 d. (ten pat, b. 1. 5-6, 80, 81).
9.9. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, prašydama jį panaikinti, teigdama, kad jai priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype miškas galėjo būti suinventorizuotas neteisėtai ir nepagrįstai, nes sklype miškas niekada neegzistavo.
9.10. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, priėmė Komisijos Sprendimą, kuriuo pareiškėjos A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodama, jog atsakovas pagal suteiktą kompetenciją, įvertinęs ginčui surinktų reikšmingų aplinkybių visumą, pareiškėjai nepaneigus oficialių Tarnybos pateiktų duomenų, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
10. Šioje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėja įpareigota atkurti mišką, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo Departamento Sprendimas yra pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
11. Nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, kuriuo ji įpareigota atkurti mišką, teigia, kad miško jai priklausančiame žemės sklype niekada nebuvo. Be kita ko, tvirtina, kad miškas buvo 2009 m. inventorizuotas neinformavus apie tai žemės sklypo savininkų, dėl ko mano, kad miško inventorizacija atlikta be faktinio patikrinimo, o remiantis tik ortofotografiniais žemėlapiais, pagal kuriuos bent jau iki 2008 m. 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype nebuvo jokių miško požymių. Kelia aboejonę, kad tai lėmė valstybės institucijų klaidos.
12. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną galiojusi redakcija).
Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis.
Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teiginių, kad ginčo sklype niekada nebuvo miško, pagrįstumo, pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis bvuo surašytas patikrinimo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad Ukmergės RP, Pašilės girininkijos kvartalas 661 sklype 6 atsisakoma tikslinti duomenis dėl galimai sunaikinto miško; nurodoma, kad 2009 m. nurodytuose plotuose inventorizuotas miškas (10 Bt 22 m.), Pašilės girininkijos 661 kv. 6 sklype 2015–2019 m. galimai savavališkai iškirstas ir sunaikintas miškas, tyrimą vykdo Departamento Kontrolės skyrius. Tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai priklausančiame sklype (taksacinis sklypas 6) buvo miškas. Dėl ko atsakovas ir kreipėsi į Tarnybą, kuri 2022 m. sausio 25 d. raštu pranešė ir pateikė duomenis, kad miško ir miško žemės plotai, kurie buvo priskirti Ukmergės regioninio padalinio Krikštėnų girininkijos 661 kvartalo 6 taksaciniam miško sklypui, buvo registruoti Kadastre 2009 m. liepos 10 d. pagal Instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktu. Be to, Žemėlapyje 661 kvartalo 6 taksaciniam miško sklypui priskirtas 1,1 ha plotas, rūšinė sudėtis 10 Bt (baltalksnių), amžius – 10, aukštis – 6, skalsumas – 0,7 . Patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog 661 kvartalo 6 taksaciniame miško sklype 2015–2019 m. galimai savavališkai iškirstas ir sunaikintas miškas. Tokie duomenys patvirtinti ir 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo akte, atsisakius tikslinti kadastro duomenis dėl galimai sunaikinto miško. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo sklypas atitiko miško sąvoką, t. y. ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra.
Taigi Departamentas, gavęs informaciją apie galimai neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, atlikęs patikrinimą ir atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad 661 kvartalo 6 taksaciniame miško sklype 0,9274 ha plote (504 kadastro Nr. – 0,4202 ha ir 505 kadastro Nr. – 0,5072 ha), nėra išlikusio miško, priėmė skundžiamą Spendimą. Toks Sprendimas priimtas remiantis oficialiais Kadastro ir NTR duomenimis, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Todėl, teismo vertinimu, vadovaudamasis anksčiau paminėta Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją atkurti mišką per 1 (vienus) metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo.
13. Pareiškėja taip pat teigia, kad galimai miškas 2009 m. inventorizuotas neinformavus apie tai žemės sklypo savininkų, kad miško inventorizacija atlikta be faktinio patikrinimo, o remiantis tik ortofotografiniais žemėlapiais, pagal kuriuos bent jau iki 2008 m. 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype nebuvo jokių miško požymių, kad pareiškėjai neaišku kaip 2009 metais šiame sklype galėjo būti suinventorizuotas 10 metų baltalksnių jaunuolynas. Tokius pareiškėjos teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus, dėl to, kad kaip teisingai nustatė Komisija, Departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir nevykdo Kadastro valdytojo funkcijų, o tik remiasi oficialiais Tarnybos pateiktais duomenimis. Esant tokiai situacijai, teismas dėl pareiškėjos argumentų, kad ginčo sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, negali plačiau pasisakyti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pritaria Departamento išdėstytai pozicijai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja siekia ginčyti aplinkybę dėl miško buvimo (inventorizacijos), ji turėtų nuginčyti Kadastro duomenų pagrįstumą ir teisėtumą, nes šiai dienai, kaip minėta, šie duomenys yra galiojantys. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjos paaiškinimus dėl galimai padarytų institucijų klaidų, dėl kurių pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą. Šioje byloje šie klausimai nėra spręstini (tai gali būti kito ginčo nagrinėjimo dalykas).
14. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: <...> 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; <...>. Taigi administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Bylos duomenimis, pareiškėja apie ginčijamą Sprendimą sužinojo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo panaikinti ir Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas.
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.