- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- I-2225-342/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Piotras Orlovas
- Kategorijos
- 6.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovo atstovui Edvardui Dobrovolskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą išmokėti jai priklausiusią nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją už laikotarpį nuo 1999-12-01 iki 2007-01-10.
Pareiškėja nurodo, kad nuo 1999-07-01 jai buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensija, tačiau nuo 1999-12-01, įsigaliojus naujam Valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio papildymui ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymui, pareiškėjai buvo nutrauktas paskirtosios pensijos mokėjimas. 2000-10-13 išduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro buvusio beglobio vaiko pažymėjimas ir nuo 2007-01-10 paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija iki gyvos galvos. Mano, kad jai nepagrįstai buvo nutrauktas pensijos mokėjimas, pažeidžiant konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, todėl jai priklauso valstybinė pensija už laikotarpį nuo 1999-12-01 iki 2007-01-10.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, o jos atstovas advokatas Piotras Orlovas prašo skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Tauragės skyrius atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio pakeitimą pareiškėjai nuo 1999-07-01 paskirta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija kaip abiejų tėvų neteisėto kalinimo metu buvusiai nepilnametei, tačiau nuo 1999-12-01 jai mokėjimas buvo nutrauktas, vykdant 1994-11-04 Įstatymo 3 straipsnio papildymą ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris numatė, kad nuo 1999-12-01 anksčiau skirtos našlaičių pensijos nemokamos, o skiriamos ir mokamos mirusių politinių kalinių vaikams (įvaikiams), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai arba jie nepilnamečiai buvo tuo metu, kai vienas iš tėvų buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo. Pareiškėja neatitiko Įstatymo keliamų reikalavimų (jos abu tėvai buvo politiniai kaliniai, tačiau mirė ne kalinimo metu), todėl jai pensijos mokėjimas nuo 1999-12-01 nutrauktas. Nuo 2007-01-01, įsigaliojus Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymui, O. S. vėl paskirta valstybinė pensija.
Atsakovo atstovas Edvardas Dobrovilsiks prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai pagal tuo metu galiojusį įstatymą buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, kaip abiejų tėvų neteisėto kalėjimo metu buvusiai nepilnametei, tačiau įsigaliojus 1999-11-04 Įstatymo pakeitimams ir papildymams, nuo 1999-12-01 skirta pensija nutraukta, nes pagal naująjį įstatymą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mirusiųjų politinių kalinių vaikams skiriamos, jei vaikai abiejų kalinčių tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai arba nepilnamečiai buvo tuo metu, kai vienas iš tėvų buvo miręs arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo. Pareiškėjai nuo 2007-01-01, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, kai pensija skiriama beglobiams vaikams, vėl mokama pensija. Pažymi, kad pareiškėjai nuo 1999-12-01 nutrauktas vienos rūšies – nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, o nuo 2007-01-01 paskirtas kitos rūšies – nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip buvusiam beglobiui vaikui.
Byla nagrinėjama pareiškėjai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Skundas netenkinamas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai nukentėjusiųjų asmenų pensijas skiria ir moka, vadovaudamiesi Valstybinių pensijų įstatymu (Žin. 1994, Nr. 101-2018) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta: "Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais." Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000-02-10 nutarime pažymėjo, kad šiame straipsnyje yra nurodytos pensijų ir socialinės paramos rūšys. Jame pavartota formuluotė "valstybė laiduoja" reiškia, kad šiame straipsnyje išvardytos pensijos (senatvės ir invalidumo) ir socialinė parama (nedarbo, ligos našlystės ir maitintojo netekimo atvejais) būtinai turi būti nustatytos. Kartu Konstitucijos 52 straipsnis suponuoja tai, kad jame nurodyti santykiai turi būti reguliuojami įstatymų.
Pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymais gali būti numatytos ir kitokios, ne tik juose nurodytos pensijos ar socialinė parama. Jas Konstitucija garantuoja tiems subjektams ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme. Prie tokių išmokų priskirtinos valstybinės pensijos, numatytos Valstybinių pensijų įstatyme. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija iš esmės yra socialinė parama, skiriama asmenims, patyrusiems tam tikrų praradimų. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį asmenų, turinčių teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pagrindai jas gauti ir jų dydžiai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos turi būti nustatytos įstatyme. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto, o ne iš socialinio draudimo fondo.
Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, yra išvardyti minėtame Įstatyme. Nuo 1999-07-01, įsigaliojus 1999-05-18 Įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. VIII-1187 (Žin., 1999, Nr. 48-1525), 14 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų va1stybinė našlaičių pensija skiriama politinių kalinių vaikams (įvaikiams), jeigu jie abiejų tėvų kalinimo metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas ar dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Vadovaudamasis minėto straipsnio nuostata ir pareiškėjos prašymu bei jai 1999-08-25 išduotu nukentėjusiojo asmens pažymėjimu Nr. 006592 ir dokumentais, patvirtinančiais, kad jos abiejų tėvų kalinimo laikotarpiu ji buvo nepilnametė, VSDFV Tauragės skyrius 1999-10-22 sprendimu Nr. 1549 pareiškėjai nuo 1999-07-01 paskyrė nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, kaip abiejų tėvų neteisėto kalinimo metu buvusiai nepilnametei. Tačiau paskirtos našlaičių pensijos mokėjimas pareiškėjai buvo nutrauktas nuo 1999-12-01, motyvuojant tuo, kad pasikeitė valstybines pensijas reglamentuojančio įstatymo nuostatos ir pareiškėja jų neatitinka. 1999-11-04 priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio papildymas ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. VIII-13901 (Žin. 1999 Nr. 99-2846), kurio 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad paskirtosios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos neturi būti mokamas, o skiriamos šiame įstatyme numatytos piliečių pensijos. Pagal šį įstatymą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mirusiųjų politinių kalinių vaikams skiriamos, jeigu vaikai abiejų kalinčių tėvų mirties atveju buvo nepilnamečiai arba jie nepilnamečiai buvo tuo metu, kai vienas iš tėvų buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo. Pareiškėja neatitiko Įstatymo pakeitimo ir papildymo sąlygų, nes jos abu tėvai buvo politiniai kalniniai , tačiau mirė ne kalinimo metu, be to pareiškėjos tėvas mirė 1960 metais, t.y. kai pareiškėja buvo pilnametė (18m.). Darytina išvada, kad pareiškėjai anksčiau paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, vadovaujantis 1999-11-04 įstatymo redakcija Nr. VIII-1390 3 straipsniu, buvo nutrauktas pagrįstai.
2006-06-22 priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimas Nr. X-726, kuris įsigaliojo nuo 2007-01-01 (Žin., 2006 Nr. 77-2970), pagal kurį teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją įgijo buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimą. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja atsakovui pateikė 2000-10-13 pažymėjimą Nr. 000083, su kuriuo jai buvo suteiktas beglobio vaiko statusas, bei 2007-01-04 prašymą, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, 2007-01-11 sprendimu VDFV Tauragės skyrius paskyrė ir pradėjo mokėti O. S. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją kaip buvusiam beglobiam vaikui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog valstybinė pensija jai nutraukta neteisėtai, teismas laiko nepagrįsta, nes atsakovas įgyvendino visus įstatyme nurodytus reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjai pirmu atveju buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, o nuo 2007-01-01 paskirta kitos rūšies - nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija kaip buvusiam beglobiui vaikui. Darytina išvada, kad VSDF Tauragės skyrius, skirdamas ir mokėdamas pareiškėjai valstybinę pensiją, privalėjo vadovautis minėto įstatymo pakeitimais, numatančiais valstybinių pensijų skyrimo tvarką bei reikalavimus asmenims, norintiems jas gauti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši institucija neveikė taip, kaip pagal paminėtą įstatymą privalėjo veikti. Išimtinis teisminės valdžios požymis - jos politinis ir socialinis neutralumas. Vykdant teisingumą, pagrindinė teismo pareiga - išspręsti teisinį konfliktą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas vadovavosi galiojančiais įstatymais ir juos vykdė tinkamai, todėl laikyti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Įstatymo konstitucingumo, tačiau nenurodė, kokiam Konstitucijos straipsniui prieštarauja Valstybinių pensijų įstatymas. Teisėjų kolegija mano, kad Valstybinių pensijų įstatymas, kuris taikomas šioje byloje, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės akto ištyrimo. Pareiškėjos atstovo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus bylos medžiagą bei aplinkybes pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos O. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlaičių pensijų mokėjimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.