- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 2YT-144-292/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., R. M., D. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. M., R. M., D. M. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintame pareiškime (b. l. 20-22) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad S. K. po J. M. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) miręs J. M. yra jo motinos brolis. Paskutiniu metu jo dėdė J. M. gyveno Alytaus mieste, buvo garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, jam jau buvo sunku tinkamai prižiūrėti minėtą žemės sklypą. Mirusiojo J. M. sutuoktinė M. M., dukra R. M. ir sūnus D. M. byloje yra suinteresuoti asmenys. Nepilnamečių vaikų dėdė neturėjo. J. M., būdamas gyvas, 2005-04-22 sudarė testamentą, kuriuo mirusysis asmeninės nuosavybės teise priklausančias 75/300 dalis 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paliko jam, kaip sūnėnui. Jo ir mirusiojo dėdės J. M. santykiai visada buvo geri, jie artimai bendravo. Dar esant J. M. gyvam, jis jau rūpinosi minėtu žemės sklypu kaip savu, dirbo žemę, šienavo pievas, atliko kitus žemės ūkio darbus, mokėjo už žemę mokesčius. Nuo 2005 metų Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė deklaracijas. Kitos minėtos žemės sklypo dalys priklausė jo motinai ir dviem jo tetoms, kurios dovanojimo sutarčių pagrindu savo žemės sklypo dalis jau yra jam perleidusios. Minėtame sklype pasistatė nedidelį namelį, dar J. M. gyvam esant, išsikasė tvenkinį, kuriame augina žuvis. Žemės sklypas yra jo pragyvenimo šaltinis. Tik pradėjęs tvarkyti žemės sklypo geodezinius planus, sužinojo, kad yra praleidęs terminą palikimui (žemės sklypui) priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys M. M., R. M. ir D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 37-39), gauti M. M. ir R. M. prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 33-34, 35-36). Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 33-34, 35-36 ) M. M. ir R. M. prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti. D. M. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo J. M. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Mirusiojo turto įpėdinis pagal testamentą yra jo sūnėnas S. K. (b. l. 9). Prieš mirtį J. M. 2005-04-22 sudarė testamentą, kuriuo 75/300 dalis 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnėnui - pareiškėjui S. K. (b. l. 9). Paveldėjimo byla po J. M. mirties nėra užvesta (b. l. 10, 11). Po J. M. mirties atsirado palikimas – 75/300 dalis 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13, 42). Pareiškėjas, jo nurodymu, žemės sklypu rūpinosi, žemę prižiūrėjo, dirbo, mokėjo už ją mokesčius. Liudytoja M. P., kuri yra pareiškėjo teta, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nurodydama, kad ji, kaip ir pareiškėjo motina bei kita jo teta, pareiškėjui yra padovanojusi 75/300 dalis jai priklausančios žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) .
Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiojo J. M. palikimą. Suinteresuoti asmenys M. M. ir R. M. neprieštarauja, kad S. K. priėmė palikimą po J. M. mirties (b. l. 33-34, 35-36). Suinteresuotas asmuo D. M. prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo byloje taip pat nepareiškė. Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. M. mirties jo turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, paveldėjo mirusiosios J. M. sūnėnas S. K..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po J. M. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors S. K. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jis priėmė savo dėdės J. M. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 4,22 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo dėdės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.