Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Rimkus Baudžiamoji byla Nr. 1S-512-719/2015

2015 m. spalio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Nikolajaus Semionovo (Nikolaj Semionov) skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos skundą. Šį nutarimą bendrovės atstovas apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu skundas buvo atmestas. Pastarąjį nutarimą atstovas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi skundą taip pat atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pripažinus, kad nebuvo padaryta BK 194 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Tačiau su tokia nuomone sutikti negalima.

Visų pirmiausiai aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apie sprendimą nutraukti bylą pranešama asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas. To paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas (byla) <...> nutraukiamas prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o 4 dalyje nustatyta tokių procesinių sprendimų apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad BPK 214 straipsnio 4 dalis nenurodo konkrečių asmenų, turinčių teisę apskųsti procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo (bylos) nutraukimo, todėl laikytina, kad skųsti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo (bylos) nutraukimo turi teisę visi ikiteisminio tyrimo (bylos) baigtimi suinteresuoti asmenys, nurodyti tiek BPK 214 straipsnio 3 dalyje, tiek BPK 214 straipsnio 7 dalyje. Vien tik dėl to 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. procesiniai sprendimai, kuriais bendrovės atstovo skundai buvo atmesti iš esmės manant, kad jis neturėjo teisės paduoti skundų, negali būti pripažinti teisėtais, pagrįstais ir palikti galioti.

BK 194 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai pašalino bet kokias technines apsaugos priemones, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti ar apsaugoti, arba komercijos tikslais gamino, importavo, eksportavo, laikė, gabeno ar platino galimybę pašalinti tas technines apsaugos priemones suteikiančius prietaisus (dekoderius, dekodavimo korteles ar kitokius prietaisus) arba programinę įrangą, slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis.

Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad A. Š. už atitinkamą atlygį teikė kitiems asmenims atitinkamų televizijos kanalų transliavimo (retransliavimo) paslaugas (2 t., 22, 76, 81, 96 b. l.). Pats A. Š. neigia vykdęs tokią veiklą ir nurodė, kad jis nemokamai padėdavo kitiems žmonėms užsiregistruoti tam tikruose puslapiuose, įsigyti tam tikrų televizijos kanalų transliavimo kodus ir korteles. Tam tikslui šie žmonės pervesdavo jam pinigus į asmeninę jo sąskaitą, o jis tuos pačius pinigus sumokėdavo atitinkamiems televizijos kanalams (3 t., 81 b. l.). Taip A. Š. paaiškino ir Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, atlikusiai kontrolės veiksmus. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo manymu, tik tokiai veiklai – nemokamam padėjimui žmonėms prisiregistruoti atitinkamuose tinklapiuose – nėra būtina skirstyti failų serviso. Tai pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (per 5 metus) į jo asmenines sąskaitas įvairūs fiziniai asmenys pervedė iš viso 46890,8 lito, o A. Š. jo paties nurodytai bendrovei, iš kurios, jo teigimu, jis nemokamai padėjo kitiems asmenis įsigyti tam tikrų televizijos kanalų transliavimo kodus ir korteles, pervedė tik 9439 litus. Taigi, už tokias „nemokamas“ paslaugas A. Š. liko 37451,8 lito. Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija už minėtus 5 metus A. Š. papildomai apskaičiavo atitinkamo dydžio gyventojų pajamų mokestį, privalomąją sveikatos draudimo įmoką, delspinigius ir paskyrė baudas (2 t., 22 b. l.). Byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kiek ir už kokias tiksliai televizijos paslaugas asmenys pervedė pinigus asmeniškai A. Š. ir ar už visas jas A. Š. sumokėjo autoriams. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad A. Š. būtų gavęs atitinkamus leidimus užsiimti televizijos kanalų transliavimu (retransliavimu). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. buvo sukūręs atskirą tinklalapį, kuriame pateikė informaciją apie įrangą, galimai skirtą nelegaliam koduotų televizijos kanalų atkodavimui, apeinant televizijos kanalų savininkų naudojamas kodavimo sistemas. Taip pat jis sukūrė elektroninio pašto dėžutę, abonentą programoje „Skype“ ir paskelbė jų adresus tam, kad susirašinėtų su fiziniais asmenimis, norinčiais gauti jo paslaugas galimai pašalinant televizijos programų apsaugos priemones. Būtina paminėti, kad A. Š. buvo sukūręs kiekvienam jam pinigus pervedusiam fiziniam asmeniui atskirus mokėjimo kodus ir šie asmenys jam pinigus pervesdavo periodiškai (paprastai kas mėnesį), t. y. lygiai taip pat, kaip paprastai asmenys moka už suteiktas televizijos paslaugas oficialiems tokių paslaugų tiekėjams (2 t., 27–36 b. l.). Taip pat byloje trūksta informacijos apie A. Š. siūlytos įrangos paskirtį, t. y. kam ši įranga buvo skirta, ar šia įranga buvo galima pašalinti atitinkamų televizijos kanalų teisėms apsaugoti naudojamas technines priemones. Į šį klausimą, aukštesnės instancijos teismo manymu, galėtų atsakyti atitinkamos srities specialistas. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą nutraukti galima tik išsamiai patikrinus visas, tiek kaltinančiosios, tiek kaltinamosios pusės pateiktas versijas, o šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo atsakyta į visus bendrovės atstovo iškeltus klausimus. Nesant šių, o taip pat ir kitų neginčijamų ir objektyvių duomenų, paneigiančių manymą, kad A. Š. galimai užsiėmė nelegalia veikla – pašalindavo („nulauždavo“) kompiuterinių programų technines apsaugos priemones atitinkamų televizijos kanalų transliavimui (retransliavimui), t. y. neteisėtai šalindavo autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų jų teisėms apsaugoti naudojamas technines priemones ir už tai periodiškai gaudavo piniginį atlygį, nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo teisinio pagrindo.

Įvertinęs visus šiuos duomenis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad jie nepaneigia bendrovės atstovo keliamos versijos, jog A. Š. galimai padarė veiką, atitinkančią BK 194 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokiu būdu procesiniai sprendimai, kuriais iš esmės buvo konstatuota, jog nebuvo padaryta BK 194 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, buvo priimti neįsigilinus į pateiktą medžiagą, šie procesiniai sprendimai nėra pagrįsti medžiagoje esančiais duomenimis ir pakankamai motyvuoti bei aiškūs. Tokie procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl jie naikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimus panaikinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.