Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolio veiksmų, byloje dalyvaujant suinteresuotam asmeniui antstolei Terezai Gerasimovič,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Antstolė 2021-04-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir jos skundą su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad jos kontorai buvo pateiktas vykdymui Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-10-19 vykdomasis raštas Nr. 2- 1135-297/2009, dėl žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo iš skolininko D. N. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo metu nustatė, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su J. N.; skolininkas asmeninio turto ar pajamų neturi, todėl skola nedengiama. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį, todėl tokiu atveju taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodė, kad 2021-02-09 turto arešto aktu buvo areštuotos J. N. banko sąskaitos. Papildomai 2021-02-09 buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nutarta areštuoti skolininko sutuoktinės J. N. pinigines lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolės depozitinę sąskaitą. Skolininkui ir sutuoktinei buvo pasiūlyta pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui, nagrinėjamu atveju – pareiškėjai. Tai reiškia, kad nors lėšos buvo (bus) pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, tačiau jos lieka pareiškėjos nuosavybė, kol nėra pervestos išieškotojai. Iš J. N. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2021-02-11 buvo nurašyta 38,69 Eur suma. Gaunamos lėšos yra saugomos iki skolininko turto dalies nustatymo. Kai iš sutuoktinės banko sąskaitos buvo nurašytos lėšos, išieškotojai 2021-04-20 buvo pasiūlyta kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pažymėjo, kad būtent teismas nustato, ar turtas (piniginės lėšos) įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise; tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies. Atkreipė dėmesį, kad išieškojimas vykdomas ne iš J. N. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl pareiškėjos kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės vykdomojoje byloje. Dėl vykdymo senaties pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas 5 metų senaties terminas taikomas ne išieškojimui, o netinkamai įvykdytos ar neįvykdytos prievolės priverstinio išieškojimo pradėjimui, kas reiškia, jog pagal įstatymo nuostatas ne išieškojimas turi būti įvykdytas per 5 metus, o per 5 metus nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos turi būti pradėtas priverstinio išieškojimo procesas. Pradėjus priverstinį išieškojimą, tame tarpe ir kreipusis dėl skolos priteisimo, senatis išieškojimui sustoja bei nebetaikoma. Vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2009-10-19, pateiktas vykdymui antstolei J. J. 2010 m., kuri grąžino jį su išieškojimo negalimumo aktu 2015-11-26 išieškotojai. Antstolė T. Gerasimovič pakartotinai pradėjo išieškojimą 2016-03-29, tai yra nesuėjus 5 metų terminui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

3. Byloje nustatyta, kad antstolės T. Gerasimovič kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-10-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-1135-297/2009, dėl 22,68 Eur skolos (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) išieškojimo iš skolininko D. N. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdymo metu, antstolei nustačius, kad skolininkas asmeninio turto ir pajamų neturi, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs J. N., be to, Vedybų sutarčių registre nesant duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį, antstolė 2021-02-09 turto arešto aktu areštavo bendrą sutuoktinių turtą, t. y. ir skolininko sutuoktinės pinigines lėšas – gaunamas pajamas, gautas po santuokos sudarymo, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Papildomai 2021-02-09 buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nutarta areštuotas skolininko sutuoktinės J. N. pinigines lėšas pervesti saugoti į antstolės depozitinę sąskaitą.

4. Pareiškėja nesutinka su minėta antstolės taikyta priverstine vykdymo priemone ir prašo panaikinti areštą jos banko sąskaitose bei grąžinti nurašytas lėšas, savo nesutikimą iš esmės motyvuodama tuo, kad sutuoktinio skola yra jo asmeninė prievolė, atsiradusi iki jų santuokos sudarymo, o skolos išieškojimui be kita ko suėjo senaties terminas.

5. CK 3.81 straipsnis nustato, kad sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymą arba pagal sutartį. Jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

7. Taigi, kaip matyti iš CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatų, pirmiausia turtas yra areštuojamas, ir tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje ir tik ją nustačius gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Įvertinus vykdomosios bylos duomenis, matyti, kad antstolė 2021-02-09 turto arešto aktu areštavusi bendrą sutuoktinių turtą, t. y. ir pareiškėjos, kaip skolininko sutuoktinės pinigines lėšas, tą pačią dieną, 2021-02-09, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau, per nustatytą terminą minėto sutikimo nepateikus, antstolė 2021-04-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai iki 2021-05-31 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad išieškotoja tokia teise pasinaudojo ir pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (civilinė byla Nr. e2VP-4962-1143/2021). Antstolė, areštavusi pareiškėjos pinigines lėšas, 2021-02-11 nurašė iš pareiškėjos sąskaitos 38,69 Eur sumą, kuri yra saugoma būtent iki skolininko turto dalies nustatymo. Pažymėtina, kad kol pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pareiškėjai. Tokiu būdu antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, pagrįstai areštavo pareiškėjos pinigines lėšas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, po to buvo pradėta skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo procedūra.

8. Be to, pareiškėja mano, kad jai negali būti perkelta prievolė vykdyti jos sutuoktinio asmeninius įsipareigojimus, atsiradusius iki santuokos su pareiškėja sudarymo. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes ir teisės normas, šiuo aspektu teismas pažymi, kad išieškojimas šiuo atveju ir yra vykdomas ne iš pareiškėjos asmeninio turto, bet iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (pagal minėtą CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą).

9. Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjos skundo aplinkybę apie senaties termino taikymą aptariamu atveju. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino reglamentavimui skirtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Tačiau minėto įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Todėl laikytina, kad 5 metų senaties terminas taikomas tuo atveju, kai nėra pradėtos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros. Šiuo atveju, antstolės pateiktais duomenimis, vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui antstolei J. J. 2010 m., kuri grąžino jį su išieškojimo negalimumo aktu 2015-11-26 išieškotojai, o antstolė T. Gerasimovič pakartotinai pradėjo išieškojimą 2016-03-29, tai yra nesuėjus 5 metų terminui, taigi, priverstinio išieškojimo procedūros buvo pradėtos, yra vykdomos, todėl gali būti tęsiamos bei užbaigiamos ir taikyti senaties terminą nėra pagrindo.

10. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos J. N. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.