Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-190/2012

Teisėjas Evaldas Pašilis Teisminio nagrinėjimo Nr. 1-88-1-00980-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.5., 2.4.6.3.3., 2.4.6.4.2., 2.4.6.4.3., 2.4.7.

2012 m. lapkričio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

M. V. pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. išteisintas, kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam už tai, kad pasikėsino įvykdyti svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, o būtent: 2010-11-24, apie 12 val. 15 min., veikdamas grupėje su nenustatytu asmeniu, sulaužęs V. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų spynų atraktus, įsibrovė į butą ir pasikėsino pagrobti balto metalo vyriškas sąsagas, kainuojančias 30 litų, komplektą, kuris susideda iš baltų perlų apyrankės ir karolių, kainuojantį 200 litų, balto metalo moterišką žiedą, kainuojantį 60 litų, balto metalo sagę, kainuojančią 15 litų, geltono metalo grandinėlę su pakabuku, kainuojančią 80 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kainuojantį 150 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kainuojantį 200 litų, geltono metalo žiedą, kainuojantį 150 litų, balto metalo apyrankę, kainuojančią 50 litų, auksinį moterišką žiedą, kainuojantį 250 litų, balto metalo pakabuką, kainuojantį 100 litų, balto metalo grandinėlę, kainuojančią 100 litų, balto ir geltono metalo grandinėlę, kainuojančią 100 litų, auksinę grandinėlę su pakabuku, kainuojančią 200 litų, viso pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V. M. priklausančio turto už 1685 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo jo valios, nes buvo užkluptas nukentėjusiojo V. M. ir pabėgo.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. V. pažymėjo, jog D. Š. tiek teismo posėdžio metu, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 139-140) parodė, jog jis vagystę įvykdė kartu su iš matymo pažįstamu jaunuoliu, kurio vardas Darius. M. V. nusikaltime nedalyvavo. Byloje užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose jis kalba apie skolą, tai yra 2000 litų, kuriuos skolinosi iš M. V., tam, kad atlygintų žalą nukentėjusiajam. Šios kaltinamojo nurodomos aplinkybės visiškai sutampa su kaltinamojo M. V. parodymais, kuris parodė, jog nusikaltime nedalyvavo, nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos neatlygino, du kartus yra skolinęs pinigų D. Š.. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamasis M. V. dalyvavo nusikaltimo vykdyme, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų jo atpažinti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo priimta nutartis padaryti kratą M. V. namuose tikslu surasti ir paimti nusikaltimo metu dėvėtą pilkos spalvos striukę be kapišono, nusikaltimo įrankius, priemones, kitus nusikaltimo metu įgytus daiktus, tačiau M. V. namuose nutartyje nurodyti daiktai surasti nebuvo (b.l. 128, 129-130). Kaltinamojo M. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra grindžiama D. Š. pokalbio suvestine Nr. 01 (b.l. 102, 110-111). Pokalbiai patvirtina, jog tarp kaltinamųjų vyko pokalbiai apie pinigus, tai yra „dvi štukas“, apie tai iš kur juos galima gauti, tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti vertinama kaip įrodymas, jog kaltinamasis M. V. dalyvavo pasikėsinime pagrobti nukentėjusiojo turtą. To nepatvirtina ir užfiksuotas pokalbis su asmeniu „Danyla“, kurio metu D. Š. pasako, jog „nu jo po dvi su Maciūne nu tai čia atsegsim". Nors ir nustatyta, jog asmuo pravarde „Maciūnė“ yra M. V., tačiau kaltinamasis D. Š. parodė, jog šis pokalbis vyko dėl skolos, tai yra, buvo kalbama, kad M. V. skolina jam pinigus. Tai, kad du kartus skolino D. Š. pinigus patvirtino ir kaltinamasis M. V.. Teismo vertinimu, šio pokalbio nepakanka įrodyti kaltinamojo kaltei dalyvavus nusikaltimo vykdyme. Duomenų, jog M. V. dalyvavo atlyginant žalą nukentėjusiajam byloje nėra. Susitarime dėl žalos atlyginimo vienas kaltinamasis D. Š. įsipareigoja atlyginti 4000 Lt dydžio turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam V. M. (b.l. 152). Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis M. V. išteisintinas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., kadangi nenustatyta, jog kaltinamasis M. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Ukmergės rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad kaltinamasis D. Š. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau teistas nebuvo, nusikaltimą padarė pirmą kartą, mokosi Kauno kolegijos I kurse. Kadangi D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, anksčiau teistas nebuvo, mokosi Kauno kolegijos I kurse, nukentėjusiajam V. M. padarytą žalą visiškai atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, D. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, bylą jo atžvilgiu nutraukiant (LR BPK 254 str. 5 d.).

Apeliaciniu skundu Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant: a) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; b) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei be institucijos kontroliuojančios laisvės apribojimo bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

LR BK 66 str. pagrindu bei taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. numatytas bausmių keitimo taisykles į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį D. Š. praleido būdamas laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka bei kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka, t.y. laikotarpį nuo 2010-12-09 iki 2010-12-22.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant: a) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; b) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei be institucijos kontroliuojančios laisvės apribojimo bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

LR BK 66 str. pagrindu bei taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. numatytas bausmių keitimo taisykles į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį M. V. praleido būdamas laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka, t.y. laikotarpį nuo 2011-02-18 iki 2011-02-19.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti: 1) nukentėjusiajam V. M. priklausančius papuošalus, saugomus pas nukentėjusįjį V. M., sugrąžinti jam kaip teisėtui savininkui; 2) įvykio vietos apžiūros metu paimtą kuprinę ir joje buvusius daiktus - 2 centų vertės monetą, tris savisriegius, degtukų dėžutę, žiebtuvėlį, du raktus, maišelį su 6 savisriegiais ir mėlyna medžiagą, suvyniotą į foliją, varžtus, 5 savisriegius, ruda medžiaga suvyniotus į baltos spalvos popierių, dvi poras pirštinių, du plastikinius maišelius, du metalinius įrankius, atsuktuvą su spynos atrakto dalimi, 4 atsuktuvus, flakoną, universalų rakąs, dvi spynos atrakto dalis, spynos apdailą, pilkos spalvos striukės kapišoną nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 3) laikmenas su užfiksuotais D. Š. ir M. V. pokalbiais, pateiktas teismui vokuose, palikti byloje per visą jos saugojimo laiką, 4) originalias laikmenas su tyrimui reikšminga ir nereikšminga informacija (elektroninių ryšių tinklais užfiksuota informacija), kurios saugomos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Įteikus pranešimą apie įtarimą D. Š. parodė, kad vagystę pasikėsino įvykdyti su Dariumi, kurio nepažįsta, tačiau šio giminaičiai (sesuo) gyvena Šveicarijoje (gyvenvietė Jonavos rajone). 2010-12-22 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo patenkintas prokuroro prašymas bei leista klausytis D. Š. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)pokalbių, kaupti informaciją bei daryti įrašus. 2010-12-28, 19.03 val. buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp D. Š. ir asmens, vadinamo Danyla. Pokalbio metu D. Š. „Danylai“ papasakojo, kad buvo Ukmergėje, kad įvyko susitaikymas ir „uždarė bylą“, tačiau už tai turėjo sumokėti nukentėjusiajam „keturias štukas“, to paties pokalbio metu D. Š., kalbant apie „uždarytą bylą“ pasakė: „nu jo čia po dvi su maciune nu tai čia atsegsim“. 2011-12-29 D. Š. rašė SMS žinutę į telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios turinys yra „zdrf nuwaryk būtinai pakalbėt matsiune“.

Prokuroras pažymi, jog nustatyta, kad D. Š. minimas „Maciūnė“ yra M. V.. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino D. Š. ir M. V., be to, tai įrodo ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. V., į kurį kreipiamasi „Maciūne“ bei Matu

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. Š. parodė, kad vagystę pasikėsino įvykdyti su „Dariumi“, tačiau nesugebėjo konkrečiai nurodyti nei kur minėtas asmuo gyvena, negalėjo nurodyti asmenų, kurie pažinotų „Darių“. D. Š. parodė, kad „Darius“ buvo grįžęs iš užsienio, šiuo metu vėl turėtų būti užsienyje. Šie D. Š. parodymai, anot prokuroro, vertintini kritiškai, kaip nenoras nurodyti tikslias nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaip bandymas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės bendrininkui M. V.. Kritiškai vertintini ir D. Š. parodymai apie tai, jog jis atsitiktinai susitiko seniai nematytą pažįstamą Darių bei su juo susitarė vykti ir įvykdyti vagystę. Tyrimo metu nenustatyta, kad D. Š. būtų bandęs telefonu susisiekti su Dariumi, tačiau nustatyta, kad bendravo su M. V. apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Nors D. Š. nurodė, jog sakydamas, kad reikės „po dvi štukas“ susimesti su „Maciūne“ turėjo omenyje pasiskolinimą, tačiau jo parodymai šioje dalyje taip pat vertintini kritiškai bei kaip neatitinkantys užfiksuoto telefoninio pokalbio esmės, kurio metu nebuvo kalbama apie pinigų skolinimąsi. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad pinigus asmenys „susimeta“ tuomet, kai nori kažką padaryti bendrai bei kai turi bendrą suinteresuotumą. Nustatyta, kad D. Š. buvo įsipareigojęs atlyginti 4000 litų žalą, todėl darytina išvada, kad sakydamas, jog reikės susimesti su „maciune“ po „dvi štukas“ turėjo omenyje įsipareigojimų nukentėjusiajam V. M. pasidalinimą per pusę su kitu dėl to atsakingu asmeniu, t.y. pasikėsinimo įvykdyti vagystę bendrininku M. V.. Pažymėtina, kad 2010-12-28 D. Š. jau buvo atlyginęs 3000 litų, todėl, jei M. V. nebūtų susijęs su nusikaltimo padarymu, D. Š. užfiksuoto telefoninio pokalbio dieną t.y. 2010-12-28, nebuvo reikalo skolintis iš M. V. 2000 litų žalos atlyginimui, o tuo labiau su juo „susimesti“.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, D. Š. pareiškus įtarimą, kad vagystę jis pasikėsino įvykdyti bendrininkų grupėje su M. V., D. Š. atsisakė duoti parodymus. Nors įtariamajam duoti parodymus nėra pareiga, o teisė, tačiau aplinkybė, jog būtent tokiu metu, nežinodamas, kokie duomenys yra surinkti ikiteisminio tyrimo metu, nenorėdamas išduoti bendrininko, D. Š., anksčiau davęs parodymus, nusprendė pasinaudoti teise neduoti parodymų, kas, prokuroro manymu, verčia abejoti D. Š. nuoširdumu, tuo, kad jis prisipažįsta ir gailisi pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką. Užfiksuoti pokalbiai bei SMS žinutė įrodo, kad M. V. susijęs su nusikaltimo padarymu, dėl ko privalo padėti atlyginti padarytą žalą, t.y. susimesti po „dvi štukas“.

Teismas, anot prokuroro, nepagrįstai nurodė, kad pokalbio tarp D. Š. ir „Danylos“ nepakanka įrodyti M. V. kaltei dalyvavus nusikaltimo vykdyme. Ši teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių įvykių (susitarimas dėl žalos, telefoniniai pokalbiai, parodymų nedavimas ir pan.) sekos, nesiejant jų į visumą.

Skunde teigiama, jog surinktų aukščiau išvardintų duomenų, nepaisant to, kad iki šiol nėra atlikta užduotis atlikti DNR tyrimą, pakanka pagrįsti, kad D. Š. ir M. V. pasikėsino įvykdyti vagystę veikdami bendrininkų grupėje, todėl D. Š., kaip nepilnai pripažinusio kaltę asmens, atžvilgiu, nėra pagrindo taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatas bei atleisti jį nuo atsakomybės. M. V. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, o M. V. turi būti pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, M. V. ir D. Š. bei jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai arba juos nepagrįstai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteikė kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams, kurie taip pat susiję su nagrinėjamu kaltinimu, visai neteikė reikšmės, tokiu būdu pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį M. V. atžvilgiu.

Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių M. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nors išteisintasis M. V. neigė pasikėsinęs padaryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tai yra tvirtino, jog 2010-11-24 buvo namuose, apie 2 metus bendrauja su D. Š., kuris du kartus prašė jo paskolinti pinigų, o D. Š. teigė vagystę įvykdęs su iš matymo pažįstamu vaikinu, vardu Darius, tačiau apeliacinė instancija tokius M. V. parodymus vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, o D. Š. kaip bandymą sušvelninti savo teisinę padėtį.

Apeliacinė instancija pažymi, kad abiejų kaltinamųjų parodymus, jog M. V. vagystėje nedalyvavo, paneigia D. Š. pokalbio suvestinė, kur 2010-12-28 19.03 val. buvo užfiksuotas telefoninis skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio vietoje, kuprinėje rastoje SIM kortelėje buvo įvardintas kaip priklausantis asmeniui „Danyla“. Šio pakalbio metu D. Š. asmeniui „Danyla“ pasakoja, jog buvo Ukmergėje, kad bylą nutraukė, kad už tai turėjo sumokėti keturias štukas, sakydamas „nu jo po dvi su Maciune nu tai čia atsegsim“ (b.l. 102).

Iš 2011-03-09 elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei suvestinės Nr. 1 matyti, kad abonementas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. V. (b.l. 107-108). 2011-03-01 elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas tvirtina, kad D. Š. 2010-12-29 rašo žinutę į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) (M. V.) „ Zdrf nuwaryk būtinai pakalbėt matsiune“, 2011-01-03 užfiksuotas pokalbis tarp abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (D. Š.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (M. V.), kurio metu šnekama „ jeigu ten nieko tėvas tavo (M. V.) nenorės padėt, tai karoče gal kažką bandysim rytoj tada dviese <...> kur reikės paimt tas dvi“, asmuo, kuriam priklauso abonentas (duomenys neskelbtini) pavadinamas „maciune“. 2011-01-08 tarp minėtų abonentų užfiksuotas pokalbis, kurio metu asmuo, kuriam priklauso abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinamas Matu (b.l. 109-111).

Kolegija atkreipia dėmesį, jog, nors D. Š. parodė, kad vagystę įvykdė su asmeniu, vardu „Darius“, tačiau negalėjo konkrečiai nurodyti nei kur jis gyvena, nei nurodyti asmenų, kurie jį pažinotų. Be to, pagrįstų abejonių kelia ir D. Š. nurodyta aplinkybė, jog jis atsitiktinai susitiko seniai nematytą pažįstamą Darių bei su juo susitarė vykti ir įvykdyti vagystę. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad D. Š. būtų bandęs telefonu susisiekti su Dariumi. Atvirkščiai, užfiksuoti pokalbiai tvirtina, jog D. Š. bendravo būtent su M. V., o iš pokalbių turinio matyti, kad kalba ne apie pinigų skolinimąsi, bet apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Sutiktina su prokuroro teiginiu, jog akivaizdu, kad pinigus asmenys „susimeta“ tuomet, kai nori kažką padaryti bendrai bei kai turi bendrą suinteresuotumą. Be to, nustatyta, kad D. Š. buvo įsipareigojęs atlyginti 4000 litų žalą, todėl darytina išvada, kad sakydamas, jog reikės susimesti su „maciune“ po „dvi štukas“ turėjo omenyje įsipareigojimų nukentėjusiajam V. M. pasidalinimą lygiai per pusę su kitu dėl to atsakingu asmeniu, t.y. su pasikėsinimo įvykdyti vagystę bendrininku M. V., kaip seka iš aukščiau išvardintų tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

Kolegija pritaria ir prokuroro padarytai išvadai, jog, atsižvelgiant į tai, kad 2010-12-28 D. Š. nukentėjusiesiems jau buvo atlyginęs 3000 litų (tvirtina 2011-12-18 susitarimas dėl žalos atlyginimo, b.l. 152), todėl, jei M. V. nebūtų susijęs su nusikaltimo padarymu, D. Š. užfiksuoto telefoninio pokalbio dieną, t.y. 2010-12-28, nebuvo reikalo skolintis iš M. V. 2000 litų žalos atlyginimui, o tuo labiau su juo „susimesti“.

Apie tai, kad būtent M. V. kartu su D. Š. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, patvirtina ir 2012-03-13 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų cento specialisto išvada Nr. 140-(1363)IS1-1675, gauta Vilniaus apygardos teisme 2012-04-19, kurioje nustatyta, jog ant striukės gobtuvo, paimto 2010-11-24 įvykio vietos apžiūros metu namo laiptinėje Jaunimo g. 23, Ukmergėje, rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. V. lukusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000003 % (b.l. 248-249). Nukentėjusysis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad spėjo vieną pro jį bėgusiam vaikinui pagriebti už kapišono, kuris nuplyšo (b.l. 215-220).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog M. V. pasikėsino įvykdyti svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą, o būtent: 2010-11-24, apie 12 val. 15 min., veikdamas grupėje su D. Š., sulaužęs V. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų spynų atraktus, įsibrovė į butą ir pasikėsino pagrobti balto metalo vyriškas sąsagas, kainuojančias 30 litų, komplektą, kuris susideda iš baltų perlų apyrankės ir karolių, kainuojantį 200 litų, balto metalo moterišką žiedą, kainuojantį 60 litų, balto metalo sagę, kainuojančią 15 litų, geltono metalo grandinėlę su pakabuku, kainuojančią 80 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kainuojantį 150 litų, auksinį vestuvinį žiedą, kainuojantį 200 litų, geltono metalo žiedą, kainuojantį 150 litų, balto metalo apyrankę, kainuojančią 50 litų, auksinį moterišką žiedą, kainuojantį 250 litų, balto metalo pakabuką, kainuojantį 100 litų, balto metalo grandinėlę, kainuojančią 100 litų, balto ir geltono metalo grandinėlę, kainuojančią 100 litų, auksinę grandinėlę su pakabuku, kainuojančią 200 litų, viso pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam V. M. priklausančio turto už 1685 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo jo valios, nes buvo užkluptas nukentėjusiojo V. M. ir pabėgo, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurių visuma buvo įvertinta netinkamai.

Atsižvelgiant į tai, kad M. V. pripažįstasmas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., nėra pagrindo D. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nes jis nepilnai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kategoriškai neigdammas, kad ją įvykdė su M. V.. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Jonavos rajono apylinkės teime yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. Š. su bendrininkais (tarp jų ir M. V.) yra kaltinami viežšosios tvarkos pažeidimu, nesunkaus sveikatos sutrikdymu, grasinimu nužudyti ir poveikiu nukentėjusiajam, kas neduoda pagrindo manyti, jog kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes.

D. Š. ir M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kolegija nenustatė.

D. Š. ir M. V. pasikėsino padaryti nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), nusikalto pirmą kartą (b.l. 155, 174), nedirba, todėl prokuroro abiems nuteistiesiems prašoma paskirti 1 metų laisvės apribojimo baumė negali būti pripažinta per griežta. Esant šių aplinkybių visumai, kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bus pasiekti D. Š. ir M. V. paskiriant baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, artimą jos vidurkiui.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 2 p., 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant: a) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; b) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei be institucijos kontroliuojančios laisvės apribojimo bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu bei taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. numatytas bausmių keitimo taisykles į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį D. Š. praleido būdamas laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka bei kardomosios priemonės-suėmimo taikymo laiką, t.y. laikotarpį nuo 2010-12-09 iki 2010-12-22.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant: a) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; b) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei be institucijos kontroliuojančios laisvės apribojimo bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindu bei taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p. numatytas bausmių keitimo taisykles į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį M. V. praleido būdamas laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka, t.y. laikotarpį nuo 2011-02-18 iki 2011-02-19.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti: 1) nukentėjusiajam V. M. priklausančius papuošalus, saugomus pas nukentėjusįjį V. M., sugrąžinti jam kaip teisėtui savininkui; 2) įvykio vietos apžiūros metu paimtą kuprinę ir joje buvusius daiktus - 2 centų vertės monetą, tris savisriegius, degtukų dėžutę, žiebtuvėlį, du raktus, maišelį su 6 savisriegiais ir mėlyna medžiagą, suvyniotą į foliją, varžtus, 5 savisriegius, ruda medžiaga suvyniotus į baltos spalvos popierių, dvi poras pirštinių, du plastikinius maišelius, du metalinius įrankius, atsuktuvą su spynos atrakto dalimi, 4 atsuktuvus, flakoną, universalų rakąs, dvi spynos atrakto dalis, spynos apdailą, pilkos spalvos striukės kapišoną nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 3) laikmenas su užfiksuotais D. Š. ir M. V. pokalbiais, pateiktas teismui vokuose, palikti byloje per visą jos saugojimo laiką, 4) originalias laikmenas su tyrimui reikšminga ir nereikšminga informacija (elektroninių ryšių tinklais užfiksuota informacija), kurios saugomos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.