Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundą dėl 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-919 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo D. V. gynėja advokatė Vilija Kavaliauskienė prašo panaikinti 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-919 ir nuteistojo D. V. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Komisija priimdama nutarimą buvo akivaizdžiai šališka, sprendė ne dėl visų su lygtiniu paleidimu susijusių klausimų, nepagrįstai ir neteisėtai išryškindama tik tai kas nenaudinga nuteistajam, nespręsdama dėl to, kas leistų nuteistajam taisytis laisvėje, dirbti, atsiskaityti su kreditoriais bei reguliariai gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą. Nurodoma, kad Komisija skunde nepaminėjo nuteistajam skirtų paskatinimų, to kad jis nebaustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų turėjimą, nevartoja narkotinių medžiagų ir kt.. Komisija nepaminėjo, jog nuteistasis sunkiai serga ir dėl jo ligų pobūdžio, pataisos įstaiga jam neteikia nuolatinės medicininės priežiūros bei reikiamų medikamentų. Komisija pasisakydama apie nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamumo riziką, neaptarė plačiau, jog tokia rizika būdinga daugumai nuteistųjų. Skunde pažymima, jog Komisija vertindama nuteistojo mąstymą ir elgesį, akcentavo žemą nuteistojo empatijos lygį, tačiau, neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis pasaulio mokslinių tyrimų rodo, kad praktiškai visi nusikalsti linkę žmonės turi žemą empatijos lygį. Skunde, cituojant įvairius šaltinius, keliamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės veiksmingumo klausimas. Nuteistojo gynėjos nuomone, Komisijos nutarimas naikintinas, Komisija neaptarė, išsamiai neištyrė ir nevertino įstatymo nustatyta tvarka aplinkybių švelninančių nuteistojo padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog D. V. teistas 2020-03-20 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 1 d. 214 str. 1 d., 215 str. 1d., 22 str. 1d., 214 str. 1d., 215 str. 1 d., 63 str. 1,2,4 d, 5 d. 1p., 6 d. 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. 2020-10-02 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 d., 2020-03-20 nuosprendis subendrintas su 2019-12-09 nuosprendžiu (pakeistu 2020-03-26 nuosprendžiu) paskiriant galutinę 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 10 mėnesių ir 7 dienos.

Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo metu 4 kartus yra grubiai pažeidęs nustatytą tvarką, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Komisija nutarime įvertino tai, kad 2021-04-02 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys - 64 balai. Komisija pažymėjo, kad nors nuteistasis ir skatintas 1 kartą, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis, Komisijos nuomone, dar yra nemaža, t. y. 1 metai 10 mėnesių ir 7 dienos (iš paskirtų 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 13 kartų, vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, amnestija. Lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis nėra pažeidęs, tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės ar ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė - 64 balai (2020-06-25 nustatyta 72 balai) t.y. per beveik 1 metus laiko sumažėjusi 8 balais. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai (nustatyti 35 balai), bet ir dinaminiai balai (nustatyti 29 balai), pabrėžtina, kad nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgus į tai, teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Pabrėžtina, kad nuteistojo gynėjos skunde nurodomi argumentai kaip moksliniai tyrimai, rekomendacijos, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.) ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti. Nors nuteistojo atstovė teigia, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būdinga daugumai nuteistųjų, svarbu pabrėžti, kad nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra atsižvelgiama į konkretų nuteistąjį apibūdinančius duomenis, nesivadovaujant išankstinėmis nuostatomis. Nuteistojo atstovė skunde nurodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo ir tai, kad jis nebaustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų turėjimą, nevartoja narkotinių metu sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Nuteistojo gynėja skunde nurodo, jog nuteistasis sunkiai serga ir pataisos įstaiga, jam nesuteikia tinkamos sveikatos priežiūros paslaugų- vertina jog tai taip pat yra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad šios su nuteistojo sveikata susiję aplinkybės nėra pagrindas, teisės normų, reguliuojančių lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, prasme, spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti ir jam privaloma skirti lygtinį paleidimą. Pabrėžtina, jog svarstant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama aplinkybių visuma, ką šiuo atveju Komisija ir padarė, priimdama skundžiamą nutarimą. Duomenų, jog nuteistajam nesuteikiama būtina medicininė pagalba nėra. Be to, asmens atleidimą nuo bausmės dėl ligos reglamentuoja BK 76 straipsnis ir BPK 359 straipsnis, tokio pobūdžio klausimai sprendžiami, esant bausmės vykdymo institucijos teikimui.

Nors nuteistojo gynėja teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas nepagrįstas, jame neišsamiai išnagrinėtos visos svarbios su nuteistuoju susiję aplinkybės, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, Komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti skundo, jame nurodomais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. V. gynėjos advokatės Vilijos Kavaliauskienės skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.