- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1-44-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00950-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- M. C., L. M., A. M.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė, Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
kaltinamajam M. C., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamajam L. M., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Sigitai Černienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis “(duomenys neskelbtini)” atstovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį,
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį,
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis M. C., nebūdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), darbuotoju, melagingai prisistatydamas UAB „S“ vadybininku A., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. iš anksto žinodamas, kad UAB „S“ už transporto paslaugas neatsiskaitys, vykdė UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ūkinę – komercinę veiklą, t.y. įmonės darbuotojai E. G., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, 2014-06-05 davė nurodymą surasti vežėją kroviniui, kurį vykdydama, E. G. su Latvijos bendrove „(duomenys neskelbtini) “ elektroniniu būdu sudarė transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014-05-21 Latvijos bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ suteikė 530 eurų vertės krovinio pervežimo paslaugas maršrutu Baltarusija - Lietuva, tačiau UAB „S“ savo sutartinių įsipareigojimų Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ nevykdė ir už paslaugas neatsiskaitė, šiais veiksmais apgaule savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausančius 530 eurų, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Be to jis, nebūdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), darbuotoju, melagingai prisistatydamas UAB „S“ vadybininku A., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. iš anksto žinodamas, kad UAB „S“ už transporto paslaugas neatsiskaitys, vykdė UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ūkinę – komercinę veiklą, t.y. įmonės darbuotojai – transporto vadybininkei D. Gu. pateikė informaciją apie krovinio pervežimo maršrutu Alikantė – Maskva užsakymą ir, iš anksto žinodamas, kad UAB „S“ už suteiktas transporto paslaugas neatsiskaitys, 2014-06-05 davė jai nurodymą surasti kroviniui vėžėją, kurį vykdydama, D. Gu., nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką, su D. G. IĮ elektroniniu būdu sudarė transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį 2014-06-19 D. G. IĮ UAB „S“ suteikė 600 eurų vertės krovinio pervežimo paslaugas maršrutu Alikantė – Maskva, tačiau UAB „S“ savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir už paslaugas su D. G. IĮ neatsiskaitė, tokiais veiksmais apgaule savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – D. G. IĮ priklausančius 6000 eurų, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Be to jis, nebūdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), darbuotoju, melagingai prisistatydamas UAB „S“ vadybininku A., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. iš anksto žinodamas, kad UAB „S“ už transporto paslaugas neatsiskaitys, vykdė UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ūkinę – komercinę veiklą, t.y. įmonės darbuotojai – transporto vadybininkei D. Gu. 2014-05-29 pateikė informaciją apie krovinio pervežimo maršrutu Vengrija - Lietuva užsakymą, ir iš anksto žinodamas, kad UAB „S“ už suteiktas transporto paslaugas neatsiskaitys, davė jai nurodymą surasti kroviniui vėžėją, kurį vykdydama, D. Gu., nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką, su UAB „J “ elektroniniu būdu sudarė transporto užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos 2014-06-19 UAB „J “ suteikė krovinio pervežimo paslaugas maršrutu Vengrija – Lietuva už 9609, 14 Lt (2783 eur), tačiau UAB „S“ savo sutartinių įsipareigojimų UAB „J “ nevykdė ir už paslaugas neatsiskaitė, tokiais veiksmais apgaule savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – UAB „J “ priklausančius 2783 eurus, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Be to jis, nebūdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbuotoju, melagingai prisistatydamas UAB „S“ vadybininku A., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. iš anksto žinodamas, kad UAB „S“ už transporto paslaugas neatsiskaitys, vykdė UAB „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ūkinę – komercinę veiklą, t.y. įmonės darbuotojui – transporto vadybininkui A. P. 2014-06-11 davė nurodymą surasti vežėją kroviniui, kurį vykdydamas, A. P., nežinantis apie jo daromą nusikalstamą veiką, su Kirgizijos bendrove „T“, elektroniniu būdu sudarė transporto užsakymą SAN Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį 2014-06-15 Kirgizijos bendrovė „T“ UAB „S“ suteikė krovinio pervežimo paslaugas maršrutu Vilnius – Astana už 4500 eurus, tačiau UAB „S“ savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir už paslaugas su „T“ neatsiskaitė, tokiais veiksmais apgaule savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – „T“ priklausančius 4500 eurų, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Be to, jis, nebūdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), darbuotoju, bet faktiškai valdydamas įmonę, pasisavino jo žinoje buvusį svetimą turtą, nes formaliai paskirtam direktoriui L. M. laikotarpyje nuo 2014-04-30 iki 2014-06-30 nurodė kaip atskaitingam asmeniui pasirašyti avansines apyskaitas, kad jis iš UAB „S“ gavo 18031, 30 Lt (5222, 23 EUR), o 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais iš UAB „S“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „S“ jam buvo išmokėta 46150 Lt (13365, 96 EUR), 3081, 30 Lt (892, 41 EUR) sumos, kurias paėmė ne L. M., o jis (M. C.), dalį pinigų panaudojo UAB ”S” ūkio išlaidoms ir išlaidas pagrindė dokumentais, tačiau 61100 Lt (17695, 78 EUR) į UAB “S” kasą ar bankuose turimas atsiskaitomąsias sąskaitas negrąžino, nors jokių prekių bei paslaugų neįsigijo, tokiu būdu pasisavino UAB „S“ didelės vertės, 61100 Lt (17695, 78 EUR) turtą ir padarė UAB „S“, 61100 Lt (17695, 78 EUR) turtinę žalą, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Be to, jis veikdamas vieniga tyčia kaip bendrininkas kartu su A. M. ir L. M., vengdami (M. C. ir A. M.) būti UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininkais, direktoriais ar darbuotojais, surado L. M. ir įkalbėjo jį tapti tariamu UAB “S” direktoriumi, suorganizavo 2014-04-16 UAB “S” 100 (vieno šimto) paprastųjų 100 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą bei tariamą visos iki pardavimo momento su UAB „S“ susietos dokumentacijos perdavimą L. M., 2011-12-07 įmonės direktoriumi L. M. paskyrimą ir per minėtą asmenį laikotarpiu nuo 2014-04-16 iki 2014-12-31 realiai vykdė UAB „S“ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą:
žinodamas, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, A. M. davė nurodymus L. M. pasirašyti ant jo pateikiamų UAB „S“ įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, vykdė pinigų išmokėjimus iš darbo atleistiems darbuotojams be pinigų išmokėjimą pagindžiančių dokumentų, o M. C. neužtikrino UAB “S” buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apskaitos dokumentų išsaugojimo, pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 2 d. reikalavimus, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 17 str. reikalavimus, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, neišsaugojo 2014-01-01–2014-12-31 laikotarpio UAB „S“ sąskaitų suvestinių registrų - turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, pažeisdami Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 17 p. reikalavimus, kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. <...> Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį, kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, neišsaugojo 2014 m. liepos mėnesio kasos apyskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar kasos išlaidų orderiai, surašyti 2014-07-16, kuriais išmokėti pinigai darbuotojams (galutinis atsiskaitymas), iš viso 3 164,01 Lt (916,36 EUR) sumai, buvo įrašyti į kasos apyskaitą, ar liepos mėnesio kasos apyskaita buvo sudaryta, aplaidžiai vykdė UAB “S” apsakitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ 2014-01-01–2014-12-31 laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 1 d., 223 str. 1 d.
Kaltinamasis L. M. nuo 2014-04-16 iki 2014-12-31, Alytuje, būdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, tvarkyti įmonės apsakitą, sudarinėti sandorius, veikdamas kaip bendrininkas su M. C. ir A. M., žinodamas, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 2 d. reikalavimus, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 17 str. reikalavimus, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, neišsaugojo 2014-01-01–2014-12-31 laikotarpio UAB „S“ sąskaitų suvestinių registrų - turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 17 p. reikalavimus, kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. <...> Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį o kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, neišsaugojo 2014 m. liepos mėnesio kasos apyskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar kasos išlaidų orderiai, surašyti 2014-07-16, kuriais išmokėti pinigai darbuotojams (galutinis atsiskaitymas), iš viso 3 164,01 Lt (916,36 EUR) sumai, buvo įrašyti į kasos apyskaitą, ar liepos mėnesio kasos apyskaita buvo sudaryta, taip pat laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-06-30 pasirašė avansines apyskaitas kaip atskaitingas asmuo, kad iš UAB „S“ gavo 18031, 30 Lt (5222, 23 EUR), o 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais iš UAB „S“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „S “ gavo 46150 Lt (13365, 96 EUR), 3081, 30 Lt (892, 41 EUR) sumas, kurias paėmė M. C., nepareikalavo iš M. C. pateikti šių pinigų išleidimą pagrindžiančių dokumnetų ir išlaidų neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ 2014-01-01–2014-12-31 laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 1 d., 223 str. 1 d.
Kaltinamasis A. M. veikdamas vieninga tyčia kaip bendrininkas kartu su M. C. ir L. M., vengdami būti UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininkais, direktoriais ar darbuotojais, surado L. M. ir įkalbėjo jį tapti tariamu UAB “S” direktoriumi, suorganizavo 2014-04-16 UAB “S” 100 (vieno šimto) paprastųjų 100 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą bei tariamą visos iki pardavimo momento su UAB „S“ susietos dokumentacijos perdavimą L. M., 2011-12-07 įmonės direktoriumi L. M. paskyrimą ir per minėtą asmenį nuo 2014-04-16 iki 2014-12-31 realiai vykdė UAB „S“ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą:
žinodamas, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, A. M. davė nurodymus L. M. pasirašyti ant jo pateikiamų UAB „S“ įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, vykdė pinigų išmokėjimus iš darbo atleistiems darbuotojams be pinigines operacijas pagrindžiančių dokumentų, o M. C. neužtikrino UAB “S” buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apskaitos dokumentų išsaugojimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 2 d. reikalavimus, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, 17 str. reikalavimus, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, neišsaugojo 2014-01-01–2014-12-31 laikotarpio UAB „S“ sąskaitų suvestinių registrų - turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų apskaitos, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, pažeisdami Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 17 p. reikalavimus, kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. <...> Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį, kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje, neišsaugojo 2014 m. liepos mėnesio kasos apyskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar kasos išlaidų orderiai, surašyti 2014-07-16, kuriais išmokėti pinigai darbuotojams (galutinis atsiskaitymas), iš viso 3 164,01 Lt (916,36 EUR) sumai, buvo įrašyti į kasos apyskaitą, ar liepos mėnesio kasos apyskaita buvo sudaryta, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ 2014-01-01–2014-12-31 laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 1 d., 223 str. 1 d.
Kaltinamasis M. C. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis pasisavino UAB „S“ pinigines lėšas. Pinigus ėmė tam, kad grąžintų skolas, galvodamas, kad dirbdamas toje įmonėje, pinigus grąžins. Pradžioje ten dirbo nelegaliai, prisistatydamas kitu vardu, bet pati idėja atidaryti įmonę kilo jam, jis buvo organizatorius. Savo mintis išsakė A. M. ir L. M.. Jiems trims bekalbant, jis pasiūlė pradėti veiklą transporto srityje, bet be jokio išankstinio nusistatymo, kad bus siekiama tik pasisavinti pinigus. Vienas iš argumentų, kas liečia mobiliojo ryšio SIM korteles, dėl jų įsigijimo, tai pats L. M. negalėjo pasirašyti abonentinių sutarčių, todėl pats paprašė, kad žmonos brolis G. E. įmonės vardu paimtų papildomas 4-5 SIM korteles, kad būtų galima pradėti vykdyti veiklą. Kitus kaltinamuosius pažinojo 3 metus. A. M. pažinojo 3 metus, L. M. nepažįsta ir nepažinojo iki to laiko, iki neturėjo bendro pokalbio dėl įmonės. Jis su L. M. susitiko prie Lažybų punkto, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir ten jis išdėstė savo komercinį planą. Pabrėžė, kad nebuvo vien siekis naudos apgaulės būdu iš krovinio užsakovo išvilioti pinigus ir neatsiskaityti su vežėjais, kadangi buvo daromi ir išankstiniai apmokėjimai, stengėsi laiku darbuotojams užmokėti darbo užmokestį. Turėjo asmeninių skolų, informavo L. M., kad įmonės lėšas panaudos savo reikmėms padengti įsiskolinimus ir vėliau grąžins į UAB „S“ sąskaitą. To nepadarė, nes vienai iš įmonių parašius pareiškimą policijai, policija pradėjo tyrimą ir neturėdamas pinigų, vengdamas atsakomybės, pradėjo slapstytis, neduoti parodymų, ieškoti išeities ir to eigoje įtraukė nereikalingus asmenis į visą šitą sumaištį.
Artimiausiu metu padegs visą žalą civiliniams ieškovams, taip pat nori grąžinti likusią sumą į UAB „S“ banko sąskaitą, jei ta įmonė dar egzistuoja. Jis pats dalyvavo žmonių priėmime į darbą, juos apmokant, o A. M. retkarčiais užsukdavo, mano, jog A. M. domino ta sritis, jis planavo ateityje įsidarbinti oficialiai į įmonę UAB „S“, tą patį planavo ir jis pats. Pačios įmonės veikloje ir darbų vykdyme L. M. visiškai nedalyvavo, jam būdavo pasakyta, kad reikės pasirašyti darbuotojų priėmimo sutartis, kasos išlaidų orderius, L. M. žinodavo ant ko pasirašinėja. Pats asmeniškai L. M. informavo, kad pinigus panaudos pats, o vėliau įneš į įmonės sąskaitą. L. M. gavo tik darbo užmokestį, kuris jam priklausė pagal darbo sutartį, jis dirbo pilnu etatu. A. M. negavo nieko. Pradinio kapitalo reikėjo visai nedaug, 1500 litų, tai buvo jo asmeninės lėšos. Su L. M. buvo sutarta, kad bus nupirkta jau įkurta įmonė. Kurui ir sumokėti už įmonės pirkimo-pardavimo sandorį L. M. buvo duoti pinigai. Pati įmonė kainavo 800 litų. Turėjo ankstesnės patirties tokioje veikloje, turėjo savo įmonę toje pačioje srityje, tačiau su nesėkminga pabaiga. Darbo principus išmanė, turėjo tikslą dirbti tvarkingai, tačiau persekiojo didelės skolos. Įmonėje buvo įdėta apyvartinių lėšų, buvo apmokama vežėjams, daromi išankstiniai apmokėjimai, darbo užmokestis, viskas buvo daroma tikslingai su mintimi į ateitį. Tačiau kai savo reikmėm apmokėti asmenines skolas pasiėmė tuos pinigus, tada viešoje erdvėje internete pasklido žinia, kad jie neatsiskaito su vėžėjais, nors tie parašymai buvo niekuo nepagrįsti, kadangi buvo atsiskaitoma. Bet vėžėjai, yra kaip viena didelė bendruomenė, jie visą laiką atsižvelgia į vienas kito rekomendacijas ir turint blogų atsiliepimų tampa sunkiau vykdyti tolimesnę veiklą.
Savo vardu jis neturėjo galimybės turėti įmonės, todėl įmonės vadovu buvo paskirtas L. M., kuris faktiškai veikloje nedalyvavo. A. M. tuo metu negalėjo, nes tuo metu studijavo Kaune ir dabar tebestudijuoja, jis į paskaitas važinėjo ir neturėjo laisvo laiko, o L. M. pats minėjo, kad savo vardu turi ne vieną įmonę, todėl jam pasakė savo mintis ir pasiūlė ir šis sutiko. Faktinis įmonės vadovas ir akcininkas buvo jis pats. Įmonės apskaitos nevedė, nes kilus panikai L. M. turėjo iš įmonės paimti dokumentus, pats su buhalteriu neturėjo tiesioginių sąsajų, buvo perduodamos sąskaitos. Ta pati įmonė vedė buhalterines paslaugas. Supranta, kad buhalterinė apskaita nebuvo vedama taip, kaip reikalauja įstatymai. Prisipažįsta kaltas, kadangi jis viską suorganizavo, o kasos knygos nevedė, nes jo manymu, tai turėjo daryti buhalterinės apskaitos įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Įmonėje už kasos knygą ir apskaitą niekas nebuvo atsakingas. Dėl kaltinime nurodytos sumos nelabai įsivaizduoja iš kur ji išplaukė, nes jo manymu – trūksta buhalterinių dokumentų, o kur jie yra jis negali pasakyti. Paskutinį kartą, kai darbuotojai išėjo iš darbo, jis paprašė, kad A. M. atsiskaitytų su darbuotojais, kadangi jie supanikavo ir kuo greičiau norėjo išeiti iš darbo, tai jis norėjo, kad su žmonėmis būtų atsiskaityta. Įmonė turėjo savo elektroninės bankininkystės sąskaitos korteles, duomenis. A. M. tais duomenimis negalėjo disponuoti. L. M. kortelės, kodų neatidavė, jie buvo sudėti vienoje krūvoje, krepšyje, ofise, ir nežino, ar jis jais disponavo, ar ne. Pabrėžia, kad buvo atsiskaitymų su vežėjais grynais pinigais, o grynieji pinigai turėjo iškeliauti iš tos sąskaitos. Būdavo daromi vežimai, kuriems buvo reikalingas avansinis mokėjimas. Nesant tinkamos apskaitos jis negali įrodyti kur padėti pinigai. Jeigu būtų visi trūkstami dokumentai, situacija būtų daug aiškesnė. Savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos dalinai nepripažįsta, nes iš jo pusės viskas buvo daroma tvarkingai, tą patį gali paliudyti darbuotojai, kurie dirbo, nes viskas buvo rūšiuojama į segtuvus, viskas būdavo, ir viskas turėjo būti pristatoma buhalterei. O apie pristatymą nieko negali pasakyti, nes pats nieko nepristatinėjo jai. Būdamas įmonės faktinis savininkas turėjo interesą, kad dokumentai būtų sutvarkyti tinkamai, bet kodėl taip atsitiko ir kokios to priežastys – negali nurodyti. Manė, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas įėjo į buhalterinę apskaitą vykdančios įmonės pareigas. Bendravo su vykdančia buhalterinę apskaitą įmone ir jam paaiškino, kad reikia sąskaitos, jeigu yra mokami pinigai grynais, kad būtų patvirtinantys kasos išlaidų orderiai, bet visa tai buvo ir visa tai buvo pristatoma į buhalterinės apskaitos įmonę, kuri tai vykdė. Dėl kasos knygos nežinojo, kad tokia turi būti vedama, žinojo, kad turi būti darbuotojų žurnalas, sutarčių vedami žurnalai, kurie buvo. Apie L. M. įtaką šiai įmonei – nieko negali pasakyti. L. M. tik buvo paskirtas įmonės vadovu, kadangi tuo metu nei A. M., nei jis pats negalėjo būti direktoriumi. Civiliniai ieškiniai neatlyginti, bet sutinka, kad išieškotų iš užstato. Pripažįsta, kad buvo įmonės ,,S“ faktinis savininkas, bet sukčiauti tikslo neturėjo. L. M. tik veždavo buhalterinius dokumentus į Kauną, jis buvo įdarbintas 0,25 etato, kaip įmonės vadovas.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad 2014 m. balandžio viduryje ar balandžio pradžioje jam M. C. pasiūlė tapti įmonės direktoriumi, bet jis atsisakė, nes mokėsi. Jam buvo išdėliotas įmonės veikimo principas, kaip ieškomi kroviniai, nes jis toje srityje nebuvo dirbęs. L. M. pažinojo tik iš lažybų punkto, nes jis ten būdavo, prašydavo duoti 2-3 litus pastatyti. Jis pasiūlė L. M. darbą, tai yra tapti direktoriumi. Buvo atidaryta firma, išnuomotos patalpos, įdarbinti darbuotojai. Jis toje srityje nebuvo dirbęs, bet realiai ta įmonė jį domino, jis norėjo pabandyti, todėl įsidarbino. Buvo firmos patalpos, jos susidėjo iš dviejų kabinetų. Jis pats neturėjo nei darbo telefono, nei kompiuterio, nes jie realiai jam nebuvo reikalingi, nes jis nebuvo registruotas įmonėje ir negalėjo prisijungti prie bazės. Daugiausiai bendravo su D. Gu.. Tai ji jam parodė, kaip viskas ten vyksta. Jis pavartydavo bazę ir pagrinde žiūrėjo, kaip forminami dokumentai. Jis pačioje firmos veikloje tuo metu buvo žalias, nieko nemokėjo. Kas sudarė sutartis, jis nežino. Jis pats jokių dokumentų neturėjo, žino, kad yra neišsaugotas Apskaitos žurnalas, bet jis jo nėra pildęs, jį buvo tik matęs. Jokių pinigų negavo, nes ten dirbo tik vieną ar pusantro mėnesio. 17 000 litų pasisavinime jis nedalyvavo, net nežino kas pinigus paėmė. Iš krovinių pervežimo ir atsiskaitymų už juos, jis jokių pinigų negavo. Ką M. C. ir L. M. tarpusavyje susitarė jis nežino. Jis asmeniškai jokių pinigų negavo. Pats M. C. pripažįsta, kad tai jis konkrečiai paėmė pinigus. Atlyginimai buvo mokami du mėnesius. Paskutinį atlyginimą, kai išvažiavo M. C. į Ispaniją, jo paprašytas ir jo paduotais pinigais išmokėjo algas. Savo kaltę pripažįsta dėl jam pareikšto kaltinimo, jis norėjo išmokti dirbti, o materialinės naudos nesiekė.
Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad nesigaudo buhalterijoje, tai ir neprižiūrėjo buhalterinės apskaitos. A. M. pažįsta kokius 4 metus iš matymo, bendravo gal kokius metus. A. M. jį supažindino su M. C., kuris jam pasiūlė pinigų, pasiūlė darbą logistikos srityje. Su transportu ar logistika išsilavinimo neturi. M. C. ir A. M. sakė, kad darys veiklą, o jam nereikės nieko daryti, kad jie tik jo vardu naudosis, bet jam stažas eis. Jį įdarbino puse etato, atlyginimas 380 litų kas mėnesį. Atlyginimą gavo gal kokius 3 mėnesius. Jis pats jokių veiksmų neatliko, o kas tvarkė UAB ,,S“ buhalteriją - nežino, gal M. C., o gal A. M.. Įmonėje dirbo gal tik keturi darbuotojai. Dėl 61 100 litų nieko negali pasakyti, jis tokių pinigų nematė. Pats M. C. pasakė, kad tai jis pasiėmė įmonės pinigus. Jam banke teko lankytis tik vieną kartą, į Kauną pirkti firmos jį atvežė A. M., o M. C. kartu nevažiavo. Kai reikėdavo pasirašyti sutartis, jį veždavo vieną kartą M. C., o kitą kartą A. M.. Kas mokėjo jam atlyginimą negali pasakyti. Pamena, kad prie „I“ gavau iš A. M. 300 litų, bet Almantui davė M. C.. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nežino ir negirdėjo, kas pasiėmė 17 000 litų. Į Kauną vežė dokumentus tvarkyti gal kokius 2-3 kartus. Jis nežino iš kur tuos dokumentus imdavo A. M.. Dėl padaryto labai gailisi. Jis turiu invalidumą, nes avarijos metu buvo sužalota koja ir galva. Jis nežino ką darė A. M. ir M. C. darė ,,S“.
Motyvuojamoji dalis
Be pačių kaltinamųjų prisipažinimų ir paaiškinimų, jų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Liudytoja G. D.-G. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik vieną, dirbo su šiuo vyriškiu, vadino jį A., tai M. C.. Kitų dviejų kaltinamųjų ji net nepažįsta, L. M. net nėra mačiusi. Dirbo įmonėje UAB ,,S“, kaip transporto vadybininkė. Tai buvo 2014 m. Įmonėje pradirbo gerą mėnesį. Gali būti, kad dirbau nuo 2014 m. birželio 2 d. iki liepos 16 d. Dirbo taip trumpai, nes jos kita specialybė ir darbas nepatiko. Ji skambindavo vežėjams, kad pervežtų krovinius. ieškojau tik vežėjo pervežti krovinį. M. C. UAB S įmonėje dirbo, net nežinau kuo. Jis sėdėjo kitame kabinete ir nebuvo jos viršininkas. Jos tiesioginis vadas turėjo būti L. M., bet ji jo niekada nebuvo mačiusi. Į UAB ,,S“ ją priėmė M. C., kurį visi vadino A., bet sutartyje pasirašė L. M.. 1200 Lt atlyginimas buvo į rankas, taip buvo parašyta sutartyje. Atlyginimą gavo grynais pinigais. Pinigus jai atvežė A. M.. Kas UAB ,,S“ tvarkė buhalterinius dokumentus, ji nežino. M. C. nebuvo direktorius, bet jis prižiūrėjo, kaip jie dirba. Aš pati tik vieną krovinį išvežiau per tą laiką, įmonėje dirbo 5-6 asmenys. Ar kitiems darbuotojams nurodymus duodavo M. C. ji nežino.
Liudytojas M. G. parodė, kad UAB ,,S“ buvo UAB ,,N“ nuomininkai, kurie kelis mėnesius, gal nuo pavasario, buvo išsinuomoję du kabinetus. Grįžęs po vasaros atostogų jų jau neberado. UAB ,,S“ vadovų nepažinojo, vadybininkai paduodavo sutartį, o jis perduodavo sutartį savo vadovui ir pasirašius vėl grąžindavo egzempliorių atgal. Kas tie vadai jie nežinojo ir nebuvo susitikę. Jis UAB ,,S“ yra matęs du kaltinamuosius - A. M. ir M. C.. Jis galvojo, kad jie vadybininkai, o kuris iš jų 2014 m. atnešė sutartį, jis nepamena.
Liudytoja D. Gu. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik A. M. ir A., kaip dabar jau žino M. C., o trečiojo nepažįstu. UAB ,,S“ ji buvau įdarbinta nuo 2014 m. gegužės mėnesio ir dirbo iki liepos. Ji buvau įdarbinta transporto vadybininkės pareigose, atsakinga už krovinių pervežimą, ji buvau tarpininkė tarp krovinio gavėjo ir krovinio vežėjo. Ją įdarbino A., tai yra kaltinamasis M. C.. Jis ją mokino, suteikė kompiuterį. A. M. tik ateidavo ir bendraudavo su M. C., pabūdavo, išgerdavo kavos ir išeidavo. M. C. buvo jų vadovas. Kas įmonėje tvarkė buhalteriją ji nežino. Už darbo laiką atlyginimą gavo 2 kartus. Jai atrodo, kad pinigus atidavė M. C.. Su A. M. ji nebuvo pažįstama ir galvojo, kad tai yra draugas, kad jis nori darbintis, net nežinojo ar jis buvo įdarbintas.
Liudytojas A. P. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik A. M., nes kartu žaidė futbolą, o kitų kaltinamųjų nepažįsta. UAB ,,S“ jis prieš 2 su pusę metų dirbo gal du mėnesius. Gali būti, kad dirbo nuo 2014-05-12 iki 2014-07-16. Jis buvo transporto vadybininkas ir tarpininkaudavo išvežant krovinius. UAB ,,S“ vadas buvo A. tai yra M. C., nes jis darbus skirstydavo, jis reguliuodavo visus krovinius. Priimant į darbą sutartį pasirašė ir bendravo su M. C.. Darbo sutartyje buvo nurodytas kitas asmuo direktorius L., gal būt tai L. M., bet su tuo asmeniu nebuvo susitikęs. Su A. M. pažįstami, nes kartu žaidė futbolą. A. M. ateidavo, kaip į svečius, nes jis jokių darbo priemonių neturėjo, jis nedirbo, nieko nedarydavo. Dirbo tik 2 mėn. nes pradėjo eiti skambučiai iš vežėjų, kad nemokami pinigai, kad nevyksta pervežimai. Jis kalbėjo su viršininku M. C., kad yra nusiskundimų, bet atsakė, kad viskas gerai, o tik vėluoja pinigai. Bet vėliau išlindo daug skambučių vienas paskui kitą, todėl išėjo iš darbo. Darbo užmokestį gavo grynais pinigais, A. M. atvežė jam pinigus, gal dėl to, kad jie pažįstami. Net nepagalvojo, kad A. irgi dirba toje įmonėje. Šitą darbą rado per darbo skelbimus. A. M. šito darbo jam nesiūlė. Kad A. M. turėjo kažkokį ryšį su ta bendrove aš nežinau, aš mačiau, kad jis ateidavo pas M. C. kavos atsigerti ir viskas. Įmonėje buhalterio tokio, kaip žmogaus nebuvo matęs.
Liudytojas E. N. parodė, kad jis iš kaltinamųjų nei vieno nepažįstu ir nėra matęs. 2014 m. jis dirbau D. G. IĮ vadybininku ir su UAB ,,S“ buvo sudaryta sutartis dėl krovinio gabenimo. Buvo SKYPE susirašinėjama, po to buvo bendrauta telefonu ir jie tą pervežimą įvykdė, tai buvo Ispanija – Rusija. Dar neatėjus laikui sumokėti, jis tinklalapyje atrado, kad UAB ,,S“ neatsiskaito su klientais, kad neapmoka sąskaitų. Pabandžius susisiekti telefonu su vadybininke D. iš pradžių telefonai buvo įjungti, o paskui telefonai išjungti ir įmonė dingo. Buvo išsiaiškinta, kad tai yra ketvirta įmonė jeigu ne penkta susijusios bendrai ir veikė pagal vieną schemą, kad apgauti ir nemokėti pinigų. Nes kelios įmonės buvo registruotos iš vieno IP adreso, netgi iš vieno kompiuterio. Dingo UAB ,,S“ ir niekas neatsiskaitė su įmone. Jam iš tos bendrovės teko bendrauti tik su D. Gu., kuri papasakojo tik apie A.. Apie M. tik vėliau išsiaiškino, kad tai buvo M. C.. UAB ,,S“ nesilankė ir pinigų neieškojo. Ta įmonė dirbo lygiai 2 mėnesius, tai yra kol atėjo laikas visiems mokėti. Iš vadybininkės D. sužinojo, kad viskam vadovauja A., tai yra kaltinamasis M. C., o M. visada būdavo su A. M.. Ką tas A. M. ir ką ten veikė, jis nežino. Iš bylos duomenų žino, kad direktorius buvo L. M., kuris buvo netikras direktorius.
Liudytojas P. V. parodė, kad UAB ,,S“ dirbo tik 10 dienų. Į darbą jį priėmė A., tai yra M. C.. Darbą jam pasiūlė draugas A. P., kuris ten dirbo. Darbo pokalbis vyko su M. C.. Darbo sutartį pasirašė. Dabar žino, kad už direktorių pasirašė L. M., bet ten jo nematė. Turėjo ieškoti transporto pervežėjų. E. G. buvo davusi jam krovinius, kad galėtų tuos krovinius pervežti. Jam pavyko pervežti vieną kovinį. Dokumentus, sutartis atsispausdindavo patys, suantspauduodavo, segdavo į segtuvą ir viskas. Iš vadybininko pareigų išėjo kai pradėjo gauti žinutes, kad yra skolingi. Iš darbo išėjo savo noru. A. M. jam atvežė atlyginimą už darbą. Jis nesuprato, kad A. M. dirbo ,,S“, jam jis atrodė, kaip M. C. draugas.
Liudytoja E. G. parodė, kad 2014 m. apie 3 mėnesius dirbo UAB ,,S“. Į darbą priėmė žmogus vardu A., dabar jau žino, kad tai buvo M. C., nors darbo sutartyje buvo nurodytas direktorius L. M.. Šį darbą rado skelbime, vyko darbo pokalbis ir priėmė. Darbas buvo susijęs su logistika, buvo transporto vadybininkė. Ieškojo transporto, o paskui perėjo prie krovinių ieškojimo. Programa „Skype“ gaudavo iš siuntėjos vardu „L“ krovinius ir jiems reikėdavo ieškoti transporto. Jos pačios tiesioginis vadovas buvo M. C.. Taip neilgai dirbo, nes jis informavo, kad įmonė užsidaro, o kodėl užsidaro – priežasties nepasakė. Jai atlyginimas buvo sumokėtas grynais pinigais. Sumokėjo A. M.. Jis ateidavo pas juos į darbo kabinetą, ofise būdavo gal kas antrą dieną, bet kokios buvo jo pareigos – ji nežino. Iš jo jokių nurodymų negaudavo, o L. M. buvo įmonės direktorius, ji tik žinojo jo pavardę, darbe nebuvo jo nė karto mačiusi, su juo nebuvo supažindinta. Jeigu vėluodavo pinigai pagal užsakymą – tai klientai skambindavo, ar dažnai būdavo vėlavimų – nepamena dabar, kasdien tokių pokalbių nebūdavo, bet kelis kartus jai skambino. Vadybininkai patys užsakymus pasirašydavo, jiems buvo nustatytas atlygis, nepriklausant kiek pergabens krovinių, paskatinimų ar premijų nebuvo. Vadas buvo M. C., L. M. nematė, o A. M. tik atidavė jai paskutinį atlyginimą grynais pinigais.
Liudytoja M. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta nei vieno, atsimena tik vieną iš jų, kai jis kaip direktorius ateidavo pasirašyti, tai L. M.. Visus apskaitos dokumentus, kuriuos jie suruošdavo, direktorius L. M. atėjęs pasirašydavo. Ji tuo metu dirbo UAB ,,Fs“ įmonėje ir tvarkė UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą. Šita įmonė buvo registruota Vilniuje, o buhalterinę apskaitą tvarkėsi Kaune. UAB ,,S“ klientai kreipėsi į juos dėl skolų, bet jiems buvo patarta skambinti direktoriui. Kokiomis sumomis buvo skolinga UAB ,,S“ ir ar 46150 litų avansu galėjo būti išmokėta direktoriui - nepamena. 2014-08-05 D. G. IĮ pareiškimas, patvirtina, kad 2014-06-19 įmonė suteikė transporto paslaugas UAB „S“ už 6000 EUR, už kurias nebuvo apmokėta, su UAB „S“ atsakingais asmenimis susisiekti nepavyksta (1 t., b. l. 2–3).
Kaltinimai M. C. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 183 str. 2 d., 24 str. 1 d. 223 str., o L. M. ir A. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 1 d. 223 str. 1 d. yra grindžiami ir šiais įrodymais:
2014-06-19 D. G. IĮ PVM sąskaita – faktūra už UAB „S“ suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 4).
Transporto užsakymas ir CMR važtaraščiai, patvirtina UAB „S“ užsakytą krovinio pervežimą maršrutu Alikantė – Maskva (1 t., b. l. 5–9).
D. G. IĮ vadybininko E. N. ir UAB „S“ vadybininkės D. Gu. susirašinėjimas „Skype“ programa (1 t., b. l. 11–20).
2014-07-31 UAB „J“ pareiškimas patvirtina, kad 2014-05-29 UAB „S“ iš UAB „J“ užsakė 9609, 14 Lt vertės transporto paslaugas, tačiau už jas neatsiskaitė, su įmone susisiekti nepavyksta (1 t., b. l. 114–194).
UAB „J“ PVM sąskaitos – faktūros ir važtaraščiai, patvirtina paslaugų suteikimą UAB „S“ (1 t., b. l. 45–48).
UAB „J“ direktoriaus G. J. ir UAB „S“ vadybininkės D. Gu. susirašinėjimas „Skype“ programa (1 t., b. l. 49–76).
2014-09-16 Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad Kirgizijos bendrovės „T“ atstovas T. F. informavo, jog 2014-06-11 „T“ su UAB „S“ sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo, tačiau už suteiktas paslaugas nesumokėjo 4500 EUR, su įmone susisiekti nepavyksta (2 t., b. l. 81).
Kirgizijos bendrovės „T“ pateikti dokumentai, patvirtina paslaugų suteikimą UAB „S“ - Krovinių gabenimo sutartis, pranešimas, važtaraštis (2 t., b. l. 88–87).
2015-05-15 Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pareikšimas patvirtina, kad 2014-05-19 UAB „S“ pateikė užsakymą dėl krovinio pervežimo, tačiau įvykdžius pervežimo paslaugą už ją nesumokėjo 530 EUR, su įmone susisiekti nepavyksta (1 t., b. l. 99–100).
Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, patvirtina paslaugų suteikimą UAB „S“ - transporto užsakymas, sutartis, sąskaita – faktūra, važtaraštis (1 t., b. l. 99–100).
2014-04-16 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad R. B. už 10000 Lt pardavė 100 vnt. UAB „S“ akcijų L. M. (2 t., b. l. 75–77).
2014-04-16 Kasos dokumentų ir grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad R. B. UAB „S“ kasos bei grynuosius pinigus 7810, 68 Lt perdavė L. M.. (2 t., b. l. 112–113).
2014-04-16 Vienintelio akcininko sprendimas patvirtina, kad L. M. iš UAB „S“ direktoriaus pareigų atleidžia R. B. ir direktoriumi paskiria L. M. (2 t., b. l. 78).
2014-04-16 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad R. B. L. M. perdavė originalius UAB „S“ dokumentus (2 t., b. l. 79).
2014-11-04 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėjo J. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atlikus abonentinę telefono numerių, kuriais naudojosi UAB „S“ darbuotojai, priklausomybė nustatyta, kad telefono numeriai registruoti UAB „A“ vardu (2 t., b. l. 83–84).
2014-10-10 UAB „Eus“ raštas patvirtina, kad jame nurodyti internetinės prieigos adresai, iš kurių transporto biržos puslapyje „(duomenys neskelbtini).lt“ užregistruota UAB „S“ ir įmonės darbuotojai (1 t., b. l. 104).
2014-09-24 UAB „N“ raštas Nr. 19300-930 patvirtina, kad su UAB „S“ sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis bei mokėjimą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 114–121).
2015-02-05 Kratos protokolas patvirtina, kad kratos A. M. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), rastas raštelis su užrašais, turinčiais reikšmės tyrimui (2 t., b. l. 152).
2016-04-04 Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2015-02-05 kratos (duomenys neskelbtini), metu rastas ir paimtas raštelis, kuriame yra rankraštiniai įrašai apie UAB „S“ ir įmonės darbuotojus (2 t., b. l. 153–156).
2015-03-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas Nr. (7.2)3-30031 patvirtina, kad UAB „S“ apskaitą nuo 201404-24 iki 2014-09-10 tvarkė UAB „Fs“ bei pateikta informacija apie UAB „S“ darbuotojus (2 t., b. l. 172–185).
2015-02-19 UAB „La“ raštas patvirtina, kad pateikti dokumentai, patvirtina krovinio pervežimo užsakymo pardavimą UAB „S“ (2 t., b. l. 189–200, 3 t., b. l. 1–6).
2015-06-18 AB „Se“ pateikti UAB „S“ banko sąskaitos išrašai ir banko kortelės panaudojimo ataskaita (3 t., b. l. 3-21).
VĮ Registrų centras pranešimas patvirtina apie pateiktus UAB „S“ finansinės atskaitomybės dokumentus (3 t., b. l. 24-118).
2015-01-07 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK KP 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo J. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefonų abonentai, kuriuos naudojo UAB „S“ darbuotojai, nuolat veikė Alytaus miesto teritorijoje ir dažniausiai jungėsi prie UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio bokšto (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 134).
2015-06-04 Reikalaujamų daiktų – dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „Fs“ pateikė UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b. l. 157).
UAB „Fs“ elektroniniai susirašinėjimai su UAB „S“ patvirtina, kad vyko bendravimas dėl UAB „S“ direktoriaus atvykimo pasirašyti dokumentus, taip pat „Skype“ susirašinėjimas su UAB „S“ darbuotoju „A.“ (3 t., b. l. 114).
2015-05-12 UAB „Bd“ raštas Nr. 52-S-24712 patvirtina, kad pateikta informacija apie tai, kad UAB „S“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (3 t., b. l. 181).
2014-12-17 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. „duomenys neskelbtini“ patvirtina, kad iškelta bankroto byla UAB „S“ (3 t., b. l. 183–185).
2015-02-04 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. „duomenys neskelbtini“ patvirtina, kad UAB „S“ pripažinta bankrutavusia (3 t., b. l. 190–191).
2015-09-08 VĮ Registrų centras pranešimas patvirtina, kad UAB „S“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 m. nepateikė (3 t., b. l. 197).
2015-12-01 Specialisto išvada Nr. 140-(05051)-IS1-7556 patvirtina, kad tvarkant UAB „S“ apskaitą 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpiu buvo nesilaikyta buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, UAB „S“ direktoriui L. M. išduotų, tačiau mokėjimo dokumentais nepagrįstų piniginių lėšų likutis sudarė 611000 litų (17695, 78 EUR) (4 t., b. l. 14–39).
2014-10-09 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas M. G. neatpažino L. M. kaip vieno iš UAB „S“ darbuotojų (1 t., b. l. 152-156).
2014-10-09 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas M. G. atpažino A. M. kaip UAB „S“ darbuotoją, dažnai būdavusį įmonės patalpose „duomenys neskelbtini“ (1 t., b. l. 157-161).
2014-10-09 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas M. G. atpažino M. C. kaip UAB „S“ darbuotoją, sudariusį patalpų nuomos sutartį ir nuolat būdavusį įmonės patalpose. (1 t., b. l. 162-166)
2014-10-13 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja E. G. neatpažino L. M. kaip vieno iš UAB „S“ darbuotojų (1 t., b. l. 172-176).
2014-10-13 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja E. G. atpažino M. C. kaip UAB „S“ vadybininką ir vadovą A. (1 t., b. l. 177-181).
2014-10-13 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja E. G. atpažino A. M. kaip asmenį, dažnai būdavusį UAB „S“ patalpose kartu su vadybininku A. (1 t., b. l. 182-186).
2014-10-16 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas P. V. atpažino A. M. kaip asmenį, UAB „S“ patalpose būdavusį kartu su A. ir kuris atvežė prašymą dėl atleidimo iš darbo (1 t., b. l. 192-196).
2014-10-16 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas P. V. atpažino M. C. kaip UAB „S“ vadybininką vadovą A., vadovavusį įmonės darbuotojams (1 t., b. l. 177-181).
2014-10-23 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. P. atpažino M. C. kaip UAB „S“ vadybininką, vadovą A. (2 t., b. l. 11-15).
2014-10-24 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja G. D. atpažino M. C. kaip UAB „S“ darbuotoją A., kuris vadovavo kitiems darbuotojams (2 t., b. l. 21-25).
Kaltinamajam L. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal BK 223 str. 1 d., 183 str. 2 d., kaltinamajam A. M. – pagal BK 223 str. 1 d., 183 str. 2 d., 182 str. 1 d.(4 nusikalstamos veikos), o M. C. pagal BK 182 str. 1 d.(4 nusikalstamos veikos). Teisiamojo posėdžio metu išklausius kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojų parodymų, išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, prokurorė, palaikanti kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje, teismui pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes prokurorės prašymą pripažino pagrįstu ir jį patenkino.
Teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo, kad visų nusikaltimų iniciatoriumi ir idėjų generatoriumi buvo ne A. M., o M. C.. Kaltinamasis L. M. buvo tik kaip pagalbinis asmuo nusikalstamoms veikoms padaryti, paskiriant jį formaliu, visiškai nieko savarankiškai nesprendžiančiu ir nedarančiu UAB ,,S“ direktoriumi, reikalingu tik dokumentams pasirašyti. Kaltinamasis A. M. buvo tarpinė grandis tarp L. M. ir M. C., vykdantis pastarojo pavedimus ir nurodymus.
Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Bylos duomenys patvirtina nenuginčijamai, kad kaltinamasis M. C., nebūdamas UAB,,S“ darbuotoju, melagingai prisistatydamas vadybininku A. ir žinodamas, kad sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi bei nebus atsiskaityta už paslaugas, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 530 eurų, D. G. IĮ priklausančius 6000 eurų, UAB ,,J“ priklausančius 2783 eurus ir bendrovei ,,T“ priklausančius 4500 eurų. Tokie M. C. veiksmai laikytini nusikaltimu, nes atitinka BK 182 str. 1 d. dispoziciją. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad nors kaltinamasis ir siekė vieningo tikslo, jis tokiais savo veiksmais padarė ne vieną tęstinę, o net keturias atskiras nusikalstamas veikas, nes sukčiavimai nors ir padaryti tuo pačiu būdu bei metodu, tačiau skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis, skirtingomis sumomis.
Pagal BK 183 str. 2 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, to neginčija ir pats kaltinamasis M. C., kad būtent jis, o ne kas nors kitas, nebūdamas UAB ,,S“ darbuotoju, faktiškai vadovavo ir valdė įmonę, duodavo nurodymus formaliai direktoriumi paskirtam kaltinamajam L. M. pasirašyti avansines apyskaitas bei paimti pinigines lėšas ir tokiu būdu laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio pasisavino 17695,78 eurus. Šitokia pinigų suma nei į UAB ,,S“ kasą ar bankuose buvusias sąskaitas nesugrąžinta, jokių prekių ar paslaugų neįsigyta, todėl tokie kaltinamojo M. C. veiksmai pripažintini nusikaltimu, kvalifikuotinu pagal BK 183 str. 2 d., nes jo paimto turto vertė yra didelė, kadangi ji viršija įstatymo nustatytą 250 MGL dydžio sumą.
Pagal BK 24 str. 1 d. 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, tai pripažįsta ir patys kaltinamieji, kad jie visi, tai yra M. C., A. M. ir L. M., veikdami vieninga tyčia, kaip bendrininkai L. M. tapus tariamu UAB ,,S“ direktoriumi, suorganizavo UAB ,,S“ 100 paprastųjų 100 litų nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei tariamą visos dokumentacijos perdavimą tariamam direktoriui, nuo 2014-04-16 iki 2014-12-31 realiai aplaidžiai tvarkė UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. pateikė L. M. pasirašyti UAB ,,S“ buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjo pinigus iš darbo atleistiems darbuotojams be tai pagrindžiančių dokumentų, o M. C. neužtikrino įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apskaitos dokumentų (sąskaitų, registrų, kasos knygos, kasos apyskaitos) išsaugojimo, dėl ko nebuvo galima nustatyti UAB ,,S“ veiklos nuo 2014-04-01 iki 2014-12-31. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leido susidaryti realų nusikaltimo įvykdymo vaizdą, išsiaiškinti konkrečius kiekvieno kaltinamojo veiksmus ir vaidmenį jų bendrai daromame nusikaltime. Tokie kaltinamųjų M. C., L. M. ir A. M. veiksmai atitinka BK 24 str. 1 d. 223 str. 1 d.
Dėl bausmių skyrimo
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktu (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno kaltinamojo konkrečiai padarytus nusikalstamus veiksmus, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. C. padarė kelis tyčinius nusikaltimus, iš kurių už vieną sunkų, BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatytas net laisvės atėmimas iki 10 metų, o už kitus gal būti baudžiamas: pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu iki 3 metų ir iki 2 metų pagal BK 223 str. 1 d. Dėl padarytų nusikaltimų kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Atsižvelgiant į visą tai kaltinamajam M. C. skirtinos baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose numatytos bausmės artimos jų vidurkių dydžiui. Už kaltinamojo M. C. padarytą sunku nusikaltimą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, jo šeiminę padėtį, jo elgesį baudžiamąją bylą nagrinėjant apygardos teisme, jo duotus paaiškinimus ir nuoširdų prisipažinimą bei gailėjimąsi, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.
Kaltinamieji L. M. ir A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Dėl padaryto nusikaltimo abu kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikoma jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jų vaidmuo šiame nusikaltime buvo antraeilis, todėl teismas daro išvadą, kad L. M. ir A. M. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikyti BK 40 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus nusikaltimą, jo padarymo aplinkybes, konkrečius kaltinamojo veiksmus kartu su kitais bendrininkais, teismo nuomone pakankamo pagrindo ir būtinų aplinkybių nėra.
Baudžiamojoje byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų ieškiniai dėl nusikaltimais jiems padarytos žalos atlyginimo. D. G. IĮ reikalauja atlyginti jai padarytą 6000 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 128), o UAB „J“ - 2783 eurų dydžio turtinę žalą (12 t., b. l. 44-45). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tokio dydžio žala nukentėjusiesiems buvo padaryta nusikalstamais kalinamojo M. C. veiksmais, atitinkančiais BK 182 str. 1 d. veikos kvalifikaciją (sukčiaujant), kad ieškiniai yra įrodyti, pagrįsti ir todėl pilnai tenkintini.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje ir BK 72 straipsnyje numatyta tvarka: 2015-02-05 kratos (duomenys neskelbtini), metu rastas ir paimtas raštelis su rankraštiniais įrašais apie UAB,,S“ ir šios įmonės darbuotojus (2t., b. l. 56) ir kompaktinis diskas su MRT išklotinėmis prie 2015-01-05 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK KP 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo (3t.,b. l. 134, 5t., b. l. 69) – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Byloje, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 4 p., teismas ir Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius kaltinamiesiems M. C. ir L. M. paskyrė gynėjas –advokates Rasą Kalkauskienę ir Stasę Kupčiūnienę. Kadangi nagrinėjant šią bylą gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos, o apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str. 303 str., 304-308 str. str., 310 str. teismas
nusprendė:
M. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d. (keturios nusikalstamos veikos), 183 str. 2 d., 24 str. 1 d. 223 str. 1 d. ir nubausti:
pagal BK 182 str. 1 d. (epizodas su Latvijos bendrove ,, (duomenys neskelbtini)“) - laisvės apribojimu 2 metams,
pagal BK 182 str. 1 d. (epizodas su Kirgizijos bendrove ,,T“) - laisvės apribojimu 2 metams,
pagal BK 24 str. 1 d. 223 str. 1 d. – laisvės apribojimą 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p. taikant bausmių sudėjimą iš dalies ir apėmimą, paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 4 metams.
Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą M. C. atidėti 3 metams, įpareigojant per 2 metus atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – 5000 eurų užstatą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 1 d. 223 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 1 d. 223 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš M. C. 6000 eurų žalos atlyginimo D. G. IĮ ir 2783 eurus žalos atlyginimo UAB ,,J“.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: raštelį surastą ir paimtą 2015-02-05 kratos metu bei kompaktinį diską su MRT išklotinėmis, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.