Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-828-898/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-29
Bylos Nr.
1-828-898/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00386-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
I. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-828-898/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00386-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,kaltinamajam A. A.,nukentėjusiajai I. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2013 m. vasario 14 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambario pagrobė nukentėjusiajai I. G. priklausantį turtą: 275 litus, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6131“ 100 litų vertės su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele 10 litų vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 385 litų.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl įvykdytos vagystės prisipažino iš dalies ir parodė, kad išgėrinėjo trise – jis, I. G. ir A. B., pas nukentėjusiąją I. G. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti 2013 m. vasario 13 ar 14 dienomis, kadangi 2013-02-15 jį dukra išvežė pas buvusią žmoną į Tyrulius, kur prabuvo iki 2013 m. kovo 11 d. Gėrė ryte, laikotarpiu nuo 9 val. iki 11 val. ryto. Vėliau, išeidamas iš nukentėjusiosios buto, pasiėmė telefoną „Nokia“, kuris buvo padėtas svetainėje ant stalo, pinigų neėmė. Kai jis ėmė nukentėjusiosios telefoną, ji buvo nuėjusi į virtuvę. Telefoną paėmė, nes buvo neblaivus, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nežino, ar telefone buvo SIM kortelė. Nukentėjusiosios telefoną pardavė garažuose nepažįstamam žmogui už 15 Lt, gautus pinigus išleido savo reikmėm. Nukentėjusiosios telefoną siūlė pirkti Kęstui, pavardės neprisimena, kuris gyvena Energetikų gatvėje. Jis jam buvo palikęs tą telefoną, bet vėliau jis jam telefoną grąžino. Vasario 6 d. jis buvo užsidirbęs 650 Lt, dalį pinigų išleido, todėl tai dienai dar turėjo 400 Lt. 2013-02-15 jis parduotuvėje pirko pakuotę vyno, sumokėjo 50 Lt. Pas I. G. jis atėjo išgėręs, gali būti taip, kad dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių. Kada buvo įvykis dienų sumaišyti negali, nes vasario 15 d. dukra jį nuvežė su savo mašina pas buvusią žmoną, tad įvykis galėjo būti vasario 13 ar 14 dienomis. Sutinka grąžinti pinigus nukentėjusiajai per porą mėnesių.

Nukentėjusioji I. G. teisme parodė, kad viskas buvo 2013-02-18, ji nuėjo į parduotuvę, kur sutiko A. A., jis buvo stiprokai išgėręs. Ji jo paprašė, kad pažiūrėtų tualeto bakelį, kuris pradėjo leisti vandenį. Jie abu su A. A. parėjo pas ją į namus, kur jis sutvarkė bakelį. Ji pavaišino A. A. – atnešė išgerti, užkąsti. Tuo metu, kai pas ją buvo A. A., pas ją buvo atėjusi kaimynė A. V., kuri paprašė jos paskolinti 20 Lt. Ji pasakė, kad negali paskolinti, nes pinigai yra palikti mokesčiams susimokėti ir rankos mostu parodė viršutinėje sekcijos lentynoje tuos pinigus. Iš piniginės buvo išlindę 200 Lt kupiūros kraštelis. Tuo metu A. A. sėdėjo prie stalo ir tai matė. A. V. pas ją pabuvo apie 10 min. ir išėjo. Po kiek laiko išėjo ir A. A.. Praėjus pusantros valandos, ji norėjo paskambinti ir pamatė, kad nebėra telefono ir piniginė tuščia. Piniginėje buvo 200 Lt, 50 Lt ir 20 Lt kupiūros, lentynėlėje dar buvo 5 Lt, viso pavogta 275 Lt. Dar pavogė telefoną „Nokia“, kurį pirko už 120 Lt. Dabar telefoną įkainavo 100 Lt, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Dar buvo SIM „Tele 2“ kortelė už 10 Lt. Ji nematė kaip kaltinamasis paėmė telefoną ir pinigus, ji buvo virtuvėje. Po to, kai iš jos namų išėjo A. A. iki to laiko, kol ji pasigedo telefono ir pinigų, niekas į jos butą nebuvo užėjęs. Vėliau vyrai jai pasakojo, kad A. A. prisipirko vyno, cigarečių ir išvažiavo pas buvusią žmoną į Tyrulius. Savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo patenkinti. Jai policijoje grąžino telefoną, todėl ieškinį mažina 100 Lt, jai liko neatlyginta 285 Lt žalos. Gali būti, kad ji sumaišė įvykio dieną ir įvykis galėjo būti 2013-02-14.

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad vasario mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, atėjo pas I. G., ten buvo kaltinamasis, ir paprašė paskolinti 20 Lt. I. G. pasakė, kad negali paskolinti pinigų, nes pinigus ji yra pasilikusi mokesčiams susimokėti. I. G. su ranka parodė, kur gulėjo visos sąskaitos ir pinigai. Ji matė išlindusią 200 Lt kupiūrą. Tuo metu A. A. stovėjo prie balkono durų ir jai pasakė „tu manęs čia nematei“. Nesuprato, kodėl A. A. pasakė jai tuos žodžius, jis buvo išgėręs. Ji nematė, kad A. A. būtų ėmęs pinigus.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2013-03-22 duotus parodymus, kad vasario 18 d. apie pietus atėjo pas I. G. į butą. Kai ji atėjo pas I. G. svetainėje pamatė A. A.. Ji paklausė, ar galės I. G. jai paskolinti pinigų, I. G. pasakė, kad susiskaičiavo pinigus ir rankos mostu parodė į sekciją, kur tie pinigai padėti ir pasakė, kad papildomai pinigų neturi ir negali paskolinti. Ji matė sekcijoje pas I. G. lentynėlėje padėtus pinigus, matėsi 200 Lt kupiūra, padėta šalia mokėjimo kvitų. Tuo metu kambaryje buvo ir A. A. ir po to, kai I. G. parodė, kur jos pinigai, A. A. nuėjo į balkoną parūkyti, dar prieš tai jai A. A. pasakė ,,tu manęs čia nematei“. Nesuprato, dėl ko jis taip pasakė. I. G. nebuvo neblaivi. Pas I. G. daugiau bute nieko nebuvo, jokių girtavimų jos bute nematė ir nebuvo. Ji matė pas I. G. svetainėje padėtą mobiliojo ryšio telefoną. A. A. „Rėkyvos“ gyventojų yra charakterizuojamas neigiamai, nes jis pastoviai būna neblaivus ir yra nuogirdų, kad jis vogdavo žmonių daiktus. Jis jokių savo lėšų neturi, bet po to, kai dingo I. G. pinigai, „Rėkyvos“ gyventojai šnekėjo, kad A. A. prisipirko daug vyno, švaistėsi pinigais (26-27 b. l.). Liudytoja A. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad nukentėjusiosios telefonas buvo padėtas ant stalo. Ji nematė A. B. pas I. G. namuose.

Liudytoja S. Č. teisme parodė, kad kaltinamasis pas ją atvyko vasario 15 d.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos S. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2013-03-13 duotus parodymus, kad A. A. yra jos buvęs sugyventinis. A. A. pas ją buvo nuo vasario mėnesio pabaigos ir išėjo iš jos kovo 12 d. Jis atvažiavo išgėręs, atsivežė 10 butelių vyno. Iš kur turėjo pinigų vynui, jai nieko nesakė (25 b. l.). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad neatsimena tikslios datos, kada pas ją atvažiavo A. A.. Kaltinamasis jos neprašė, kad nurodytų konkrečią datą. A. A. pas ją į namus atvežė dukra. A. A. su savimi turėjo vyno. Ar jis turėjo su savimi pinigų, ji nematė. Pas ją A. A. prabuvo apie dvi ar tris savaites. Iš jos išvažiavo kovo viduryje. Tiksliai nepamena, kada pas ją atvažiavo A. A..

Liudytojas G. G. teisme parodė, kad 2013 m. žiemos metu dirbo viešuosius darbus Rėkyvos seniūnijoje. Tai galėjo būti ir 2013-02-18, kai prie jo priėjo kaltinamasis Algis, pavardės neprisimena ir pasiūlė pirkti telefoną „Nokia“ už 15 ar 16 litų. Telefonas buvo veikiantis, be SIM kortelės. Jis kaltinamojo paklausė, ar telefonas nėra vogtas. Kaltinamasis atsakė, kad telefonas yra jo. Algis buvo truputį išgėręs. Parsinešė telefoną namo ir parodė žmonai. Kadangi kilo abejonių, kad telefonas gali būti vogtas, žmona liepė jį grąžinti Algiui. Telefoną Algiui atidavė žmona. Įvykis buvo vasario 18 d., buvo darbo diena ir jis dirbo viešuosius darbus. A. A. pas jį į namus atėjo 17.30 val., o gal 18.00 val.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad ryte apie 10 val. atėjo į butą pas I. G. pasiskolinti autobuso bilietų. Atrodo, kad tai buvo 2013-02-18, nes tą dieną turėjo važiuoti į darbo centrą. Pasiskolino porą bilietų, pavalgė sriubos ir išėjo. A. A. I. G. bute nematė. Apie pinigų ir telefono vagystę sužinojo kitą dieną, apie tai kalbėjo žmonės. Jis nežinojo, kad tą dieną A. A. buvo užėjęs pas I. G..

Liudytoja A. Č. teisme parodė, kad 2013-02-15 jos tėtis paprašė jį nuvežti pas buvusią sugyventinę į Tyrulius. Tą dieną ji dirbo iki 15 val., kai grįžo iš darbo, tėtį nuvežė į Tyrulius. Su ja važiavo tėtis ir tėvo sesuo D. P.. Tėtis paprašė sustoti prie parduotuvės, jis kažką atsinešė iš parduotuvės. Ką jis pirko ji nežino, bet su savimi jis turėjo juodą maišą. Tą dieną ir tėtis, ir jo sugyventinė buvo blaivūs. Nežino, ar tą dieną tėtis turėjo pinigų.

Liudytoja D. P. teisme parodė, kad 2013-02-15 brolis paprašė jį nuvežti pas sugyventinę S. Č. į Tyrulius. Atsimena, kad tai buvo 2013-02-15 po darbo, tą dieną atsimena dėl to, kad sekanti diena buvo šventinė diena – vasario 16-oji ir ji turėjo eiti į darbą iškelti vėliavą. Į Tyrulius važiavo ji, A. Č. ir brolis. Iš miesto išvažiavo apie 17.30 val. Ji nematė, ar A. A. turėjo su savimi pinigų. Brolis paprašė sustoti prie parduotuvės, jis kažką pirko parduotuvėje. Jis buvo su juodu maišu. Kai nuvažiavo į Tyrulius, sugyventinė buvo blaivi.

Iš 2013-02-27 protokolo-pareiškimo matyti, kad I. G. pareiškė, kad 2013-02-18, apie 11.30 val. pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas A. A., kurio paprašė suremontuoti klozeto bakelį. Kol jis remontavo bakelį, ji buvo virtuvėje. Matė, kad A. A. nueidavo į svetainę, po to vėl grįždavo į tualetą, kur remontavo bakelį. Kai A. A., baigęs remonto darbus, išėjo iš jos buto, ji svetainės kambaryje pasigedo mobilaus ryšio telefono „Nokia 6131“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Lt, telefone buvo įdėta „Tele 2“, „Pildyk“ SIM kortelė, kurios vertė 10 Lt. Taip pat sekcijoje pasigedo 270 Lt (2 b. l.).

Iš 2013-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota (5-10 b. 1.).

Iš 2013-03-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. Č. atpažino A. A., kaip vyriškį, vardu Algis, iš kurio 2013 m. vasario mėnesį už 15 Lt pirko mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (19-22 b. 1.).

Iš 2013-03-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas V. Č. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI NR. (duomenys neskelbtini) (38-39 b. 1.).

Iš 2013-03-08 apžiūros protokolo matyti, užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, IMEI NR. (duomenys neskelbtini), apžiūra (40-42 b. 1.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. A. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2013-02-14, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai I. G. priklausantį turtą: 275 litus, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6131“ su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta tik iš dalies, teigdamas, kad jis iš nukentėjusiosios I. G. pavogė tik telefoną, o pinigų jis neėmė, tačiau tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiosios I. G., liudytojos A. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad nukentėjusioji I. G. buvo pasiskaičiavusi ir atsidėjusi pinigų mokesčiams susimokėti, pinigus su mokėjimo kvitais buvo pasidėjusi svetainėje esančioje sekcijoje, tai matė kaltinamasis, kai liudytojai A. V. įvykio dieną atėjo pas nukentėjusiąją paprašyti paskolinti 20 Lt, o nukentėjusioji parodė link sekcijoje padėtų mokėjimo kvitų ir pinigų, sakydama, kad neturi atliekamų pinigų, nes visus turimus pinigus atsidėjo mokesčių sumokėjimui. Nukentėjusioji I. G. teigė, kad matėsi išlindusi 200 Lt kupiūra, tai patvirtino ir liudytoja A. V.. Tuo metu, kai vyko pokalbis tarp nukentėjusios I. G. ir liudytojos A. V., kaltinamasis A. A. buvo svetainėje ir viską matė. Nukentėjusiosios teigimu, nuo tada, kai iš jos buto išėjo kaltinamasis A. A., iki tada, kai ji pasigedo mobilaus ryšio telefono ir pinigų, niekas pas ją į butą nebuvo atėjęs. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. G. ir liudytojos A. V. parodymais, nenustatyta, kad jos būtų suinteresuotos apkalbėti kaltinamąjį. Be to, bylos nagrinėjimo metu A. A. parodė, kad dėl neblaivumo gali gerai neprisiminti visų įvykio aplinkybių ir sutiko atlyginti pagrobtų pinigų vertę. Be minėtų nukentėjusiosios I. G. ir liudytojos A. V. parodymų I. G. mobiliojo ryšio ir pinigų vagystės aplinkybes patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys liudytojų S. Č., G. G., A. B., D. P. ir A. Č. parodymai, protokole-pareiškime, įvykio vietos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio dieną kaltinamasis A. A. iš nukentėjusiosios I. G. pavogė ne tik mobiliojo ryšio telefoną, su jame buvusia SIM kortele, bet ir 275 Lt. Kaltinamojo A. A. veika, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir pagrobto turto vertę, teisingai kvalifikuoti kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką galėjo padaryti 2013 m. vasario 14 d., ir tikrai ne 2013 m. vasario 18 d., nes 2013 m. vasario 15 d. jį jo dukra A. Č. išvežė į Tyrulių k., pas buvusią sugyventinę S. Č.. Šiuos jo parodymus patvirtino teisme apklaustos liudytojos A. Č. ir D. P., be to, pati nukentėjusioji I. G. teisme parodė, kad vagystė iš jos buto galėjo būti įvykdyta 2013 m. vasario 14 d., todėl teismas tikslina kaltinimą, kad kaltinamasis A. A. jam inkriminuotą veiką įvykdė 2013 m. vasario 14 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku. Kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir nelaikytinas kaltinimo keitimu.

Nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (16 b. l.), prašydama priteisti 275 Lt, nes vagystės metu iš jos buvo pagrobti 275 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. G. patikslino savo ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 285 Lt, nes vagystės metu iš jos buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6131“, kuriame buvo „Tele 2“ SIM kortelė, kurios vertė 10 Lt, kuri nebuvo grąžinta kartu su telefonu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. A. priteistini 285 Lt turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios I. G. naudai.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9p.).

Skirdamas bausmę A. A. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas baudžiamasis nusižengimas, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė neteistas (teistumas išnykęs 58 b. l.), administracine tvarka nebaustas (52 b. l.), neįrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų registrą (48, 49 b. l.), policijos įstaigos charakterizuojamas teigiamai (51 b. l.), nedirbantis (54 b. l.), registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (56 b. l.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. A. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant šiek tiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir jai nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6131“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkės I. G. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. A. I. G. baudai priteisti 285 (du šimtus aštuoniasdešimt penkis) litus turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir jai nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6131“, IMEI (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkės I. G. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė