Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Z. V., R. V., užsienio įmonės Ellora 4522899 Ltd bei atsakovės UAB „Skomė“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., R. V. ir užsienio įmonės Ellora 4522899 Ltd patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Skomė“ dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai Z. V., R. V. ir užsienio įmonė Ellora 4522899 Ltd (toliau – ir Ellora) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento: 1) 2021 m. balandžio 3 d. atsakovės pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta padidinti UAB „Skomė“ įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 2 334 500 Eur papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant 7 700 000 PVA emisiją, vienos akcijos nominali vertė ir emisijos kaina – 0,29 Eur, bendra emisijos kaina 2 233 000 Eur, pasiūlyti šias akcijas pirmumo teise įsigyti akcininkams; 2) 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl J. M., M. M. ir R. R. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; 3) 2016 m. lapkričio 29 d. atsakovės neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl J. M., M. M. ir R. R. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; 4) 2014 m. balandžio 30 d. ir 2010 m. kovo 23 d. atsakovės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus dėl Č. A., J. M., R. R. ir B. M. išrinkimo valdybos nariais; 5) 2010 m. gegužės 27 d. atsakovės valdybos posėdžio sprendimą 1.2 dėl pritarimo tolimesniam J. M. darbui UAB „Skomė“ direktoriaus pareigose.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti pakartotinio eilinio 2021 m. balandžio 3 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą padidinti atsakovės įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 233 500 Eur papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant 7 700 000 PVA emisiją, vienos akcijos nominali vertė ir emisijos kaina – 0,29 Eur, bendra emisijos kaina 2 233 000 Eur, vykdymą; 2) sustabdyti UAB „Skomė“ valdybos narių J. M., M. M. ir R. R. įgaliojimus veikti kaip atsakovės valdybos nariams; 3) uždrausti atsakovei UAB „Skomė“ (direktoriui ar kitam vienasmeniam vadovui, valdybai, akcininkų susirinkimui) priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus, išskyrus tuos, kuriuos atlikti leidžia teismas šioje byloje, taikant šioje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą ar patikslinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė sustabdyti UAB „Skomė“ 2021 m. balandžio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti atsakovės įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 233 500 Eur papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant 7 700 000 PVA emisiją, vienos akcijos nominali vertė ir emisijos kaina – 0,29 Eur, bendra emisijos kaina 2 233 000 Eur, vykdymą. Pavedė nutartį vykdyti atsakovei UAB „Skomė“. Kitą prašymo dalį atmetė.

4.1. ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento 2021 m. balandžio 3 d. atsakovo pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta padidinti UAB „Skomė“ įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 2 334 500 Eur papildomais akcininkų įnašais, prašo sustabdyti šio sprendimo vykdymą. Šio reikalavimo užtikrinimui turėtų būti taikomos laikinosios pasaugos priemonės, nes akcinio kapitalo didinimo veiksmai yra ginčijamo akcininkų sprendimo vykdymas, t. y. ginčijamo sprendimo tiesioginė pasekmė. Teismui priėmus galimai ieškovams palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, nes ginčijamas akcininkų sprendimas jau gali būti įvykdytas;

4.2. ieškovų prašymas dėl UAB „Skomė“ valdybos narių J. M., M. M. ir R. R. įgaliojimų veikti kaip atsakovės valdybos nariams sustabdymo bei uždraudimo atsakovei UAB „Skomė“ (direktoriui ar kitam vienasmeniam vadovui, valdybai, akcininkų susirinkimui) priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus, išskyrus tuos, kuriuos atlikti leidžia teismas šioje byloje, yra perteklinis ir neužtikrina galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo pagal kitus ieškovų reikalavimus įvykdymo. Būsimas teismo sprendimas galės būti įvykdytas ir netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovų ieškinyje reiškiami reikalavimai nėra susiję su juridinio asmens valdymu ar organų tiesiogine veikla. Juridinio asmens valdymo organų sprendimų priėmimo sustabdymas gali neigiamai paveikti ir/ar nepagrįstai apriboti juridinio asmens veiklą, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

5. Ieškovai Z. V., R. V. ir Ellora pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį dalyje dėl UAB „Skomė“ valdybos narių ir direktoriaus veiklos apribojimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sustabdyti UAB „Skomė“ valdybos narių J. M., M. M. ir R. R. įgaliojimus veikti kaip atsakovės valdybos nariams; uždrausti atsakovei UAB „Skomė“ (direktoriui ar kitam vienašmeniam vadovui, valdybai, akcininkų susirinkimui) priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus, išskyrus tuos, kuriuos atlikti leidžia teismas šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovų reiškiami reikalavimai nesusiję su juridinio asmens valdymu ar organų tiesiogine veikla. Neteisėtai išrinkti atsakovės valdybos nariai ir direktorius sušaukė 2021-04-03 UAB „Skomė“ eilinį pakartotinį akcininkų susirinkimą, kurio sprendimus dėl įstatinio kapitalo padidinimo pažeidžia UAB „Skomė“ akcininkės Elloros interesus dalyvauti šio esminio sprendimo dėl valdymo organų tiesioginės veiklos priėmime ir vykdyme. Tam trukdo sąmoningai ir tyčia vykdomi ne tik neteisėtos sudėties UAB „Skomė“ valdybos narių veiksmai, sušaukiant akcininkų susirinkimą, bet ir atsakovės direktoriaus veiksmai, išregistruojant Ellora iš UAB „Skomė“ akcininkų registro suklastotų dokumentų pagrindu. Būtina apsaugoti galimą būsimą teismo sprendimą ir dėl ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo negaliojančiais atsakovės valdymo organų sprendimus dėl atsakovo valdybos narių išrinkimo ir direktoriaus įgaliojimų pratęsimo. Neapribojant neteisėtai išrinktų atsakovės valdymo organų narių įgaliojimų, jau tryliktus metus jie vykdo neteisėtą veiklą, todėl teismuose iškeliamos vis naujos bylos;

5.2. atsakovės direktorius atstovauja šį juridinį asmenį, vykdant 2021-04-03 UAB „Skomė“ akcijų emisijos akcijų platinimą, t .y. nesąžiningai ir tyčia neleidžia atsakovės kontrolinio akcijų paketo savininkei Ellora dalyvauti tiek priimant šiuos sprendimus, tiek juos vykdant, t. y. įgyvendinant savo teisę įsigyti 53,6 proc. visų išleistų akcijų ir jas neteisėtai įsigyjant kitiems asmenims. Ieškovai pateikė įrodymus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad 2021-04-03 UAB „Skomė“ akcijų emisijos akcijų išleidimas yra užslėptas atsakovės akcijų ar turto ar valdymo teisių pardavimas, kurio vykdyme būtini neteisėtai išrinktų ir neteisėtai pareigas vykdančių atsakovės valdybos narių ir direktoriaus veiksmai. Dabartinės neteisėtos sudėties atsakovės akcininkai neturėjo savo lėšų net 650000 Lt atsakovės 2009-05-13 akcijų emisijos akcijoms išpirkti ir išėmė jas iš atsakovės apyvartinių lėšų. Teismas dėl šių ieškovų argumentų nepasisakė, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį šioje dalyje. 2021-04-03 UAB „Skomė“ akcijų emisijos akcijų išleidimu, įvykdytu po to, kai įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažinti negaliojančiais akcininkų mažumos priimti sprendimai dėl dviejų iš eilės įvykdytų atsakovės akcijų emisijų išleidimai (2009-05-13 ir 2016-08-01), siekiant neteisėtai perimti iš šios civilinės bylos ieškovų juridinio asmens UAB „Skomė“ valdymą ir nesulaukiant teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1943-661/2021 ginče dėl Elloros registravimo UAB „Skomė“ akcininke ir kontrolinio atsakovės akcijų paketo savininke atstatymo, akivaizdžiai įtakoja ieškinio reikalavimų vykdymą;

5.3. teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai neprašo teismo stabdyti atsakovės valdymo organų veiklos, prašo tik ją apriboti, leidžiant valdybai ir direktoriui priiminėti valdymo organų sprendimus, tačiau derinant juos su teismu. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau tryliktus metus neteisėtai veikiantiems atsakovės valdybos nariams ir direktoriui yra adekvatūs reikalavimai, atitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

6. Atsakovė UAB „Skomė“ prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – 2020 m. balandžio 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime išrinktų atsakovės valdybos narių J. M., M. M. ir R. R. įgaliojimų sustabdymas, iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu dėl 2020 m. balandžio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl tų pačių valdybos narių išrinkimo pripažinimu negaliojančiais nuo jų priėmimo, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama faktinio ieškinio patenkinimo, nors byla dar nepradėta nagrinėti iš esmės;

6.2. apeliantų reikalavimai nėra susiję su juridinio asmens valdymu ar organų tiesiogine veikla. Uždraudimas veikti uždarosios akcinės bendrovės direktoriui (kitokio vienasmenio vadovo pas atsakovę nėra), valdybai, hipotetiškai galėtų turėti prasmę tais atvejais, kai bendrovėje nepaskiriamas nuolatinis vadovas, kitais atvejais, kai bendrovei nėra tinkamai vadovaujama ir pan. Šiuo atveju situacija yra visiškai kitokia. Atsakovė kaip uždaroji akcinė bendrovė įregistruota 1994 m. sausio 26 d. (anksčiau veikė valstybės įmonė „Juzė“). Visą laiką nuo įsteigimo atsakovė veikia nepertraukiamai, sėkmingai ir pelningai, moka mokesčius, sukūrė ir išlaiko darbo vietas, tai yra stabiliai ir tvarkingai veikianti įmonė. Atsakovės vadovu – direktoriumi, nuo (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai yra J. M., taigi jokios vadovavimo „krizės“ niekada nebuvo ir nėra. J. M. atsakovės direktoriumi buvo paskirtas Akcinių bendrovių įstatymo ir atsakovės įstatuose nustatyta tvarka. Atsakovės valdybos sprendimai dėl J. M. paskyrimo atsakovės direktoriumi buvo ir yra galiojantys, todėl apeliantų samprotavimai, esą J. M. nėra teisėtas atsakovės vadovas, neturi jokio pagrindo;

6.3. nepagrįsti ir apeliantų samprotavimai, susiję su atsakovės valdyba (esą atsakovės valdyba yra neteisėta, neteisėtai veikia tryliktus metus). Šiuo metu veikianti atsakovės valdyba (J. M., M. M. ir R. R.) buvo išrinkta 2020 m. balandžio 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (o ne prieš trylika metų). 2020 m. balandžio 15 d. visuotiniame akcininkų susirinkime 187 500 vnt. PVA turėtojo atstovas nedalyvavo, dalyvavo akcininkai Č. A., M. M., J. M., L.R. J. M. ir UAB „Baltic Arms“, kurie yra iki 2003 m. balandžio 25 d. išleistų akcijų emisijų akcijų savininkai arba kurie įsigijo akcijas iš akcininkų, kurie buvo iki 2003 m. balandžio 25 d. išleistų akcijų emisijų akcijų savininkai. Atsakovės 2020 m. balandžio 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl bendrovės valdybos išrinkimo yra galiojantis. Atsakovės valdyba įregistruota Juridinių asmenų registre 2020 m. gegužės 27 d. Taigi jokių kliūčių veikti atsakovės valdybai nėra, o valdybos priimti sprendimai, tame tarpe ir dėl J. M. tolimesnio darbo atsakovės direktoriumi, yra teisėti ir galiojantys;

6.4. laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų, taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsakovės direktorius, valdybos narys ir akcininkas J. M., atsakovės valdybos narys ir akcininkas M. M., atsakovės valdybos narys R. R., atsakovės akcininkai nėra dalyvaujantys byloje asmenys. Taigi nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą ne tik nesantiems atsakovais, bet ir nedalyvaujantiems byloje asmenims priimti sprendimus;

6.5. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės: uždrausti atsakovei priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus, išskyrus tuos, kuriuos atlikti leidžia teismas, yra nekonkrečios, nes neaišku, kokius sprendimus priimti prašoma uždrausti, o kokius sprendimus būtų leidžiama atlikti. Civilines bylas nagrinėjančiam teismui iš viso nėra būdinga priiminėti sprendimus už uždarosios akcinės bendrovės organus – visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybą ir/ar direktorių, todėl apeliantų siekis per laikinųjų apsaugos priemonių institutą į atsakovės valdymą įtraukti teismą neturi jokio protingo pagrindo.

7. Atsakovė UAB „Skomė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, ypač toje dalyje, kurioje ieškinį reiškia ieškovai Z. V. ir Ellora, kadangi šie asmenys neturi reikalavimo teisės ir nėra tinkami ieškovai toje ieškinio dalyje, kuri susijusi su 2021 m. balandžio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ginčijimu, t. y. su ta bylos dalimi, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Šis sąrašas yra baigtinis ir plečiamai negali būti aiškinamas;

7.2. Ellora nepatenka į ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodytą sąrašą, kadangi nėra apeliantės akcininkė, kreditorė, bendrovės vadovė, valdybos narė (apeliantė stebėtojų tarybos nėra sudariusi) ar kitas įstatymuose nurodytas asmuo. Ellora praeityje buvo apeliantės akcininke, kuriai nuosavybės teise priklausė 187 500 vnt. apeliantės paprastųjų vardinių akcijų, tačiau Ellora turėtas apeliantės akcijas 2011 m. balandžio 21 d. perleido Naujosios Zelandijos įmonei Bismarck Limited. Nors Ellora šiuo metu ginčija 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. PVA perleidimo sandorį bei prašo įpareigoti 187 500 vnt. PVA įrašyti į apeliantės akcininkų registrą Elloros vardu, tačiau byla nėra išnagrinėta (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1943-661/2021). Taigi Ellora nebuvo ir šiuo metu nėra apeliantės akcininkė, todėl neturi teisės ginčyti apeliantės valdybos ir/ar visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų, t. y. yra netinkama ieškovė;

7.3. ieškovas Z. V. taip pat nėra apeliantės akcininkas, kreditorius, bendrovės vadovas, valdybos narys (apeliantė stebėtojų tarybos nėra sudariusi) ar kitas įstatymuose nurodytas reikalavimo teisę turintis asmuo. Nors ieškovas Z. V. buvo apeliantės akcininku, turėjusiu 217 vnt. PVA, tačiau jo turėtos apeliantės akcijos už skolas buvo parduotos viešose varžytinėse dar 2018 m. spalio 22 d. Ieškovas Z. V. buvo apeliantės valdybos nariu, tačiau jo įgaliojimai pasibaigė dar 2010 m. kovo 23 d., kai buvo išrinkta naujos sudėties apeliantės valdyba;

7.4. ieškovei R. V. nuosavybės teise priklauso 47 880 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų. Pagal ginčijamą 2021 m. balandžio 3 d. VAS sprendimą ieškovė R. V. turėjo pirmumo teisę įsigyti 1 053 360 vnt. naujos emisijos apeliantės PVA (47 880 vnt. x 22 vnt.). Tačiau R. V. pirmumo teise įsigyti naujos emisijos akcijų nepasinaudojo, nors tokia teisė jai neabejotinai buvo žinoma, kadangi apie tai buvo paskelbta VĮ Registrų centro 2021 m. balandžio 8 d informaciniame leidinyje Nr. 2021-098 ir 2021 m. balandžio 17 d. informaciniame leidinyje Nr. 2021-107. Kadangi ieškovė R. V. pirmumo teise įsigyti 2021 m. balandžio 3 d. emisijos apeliantės PVA nepageidavo, tai reiškia, kad ji neturi intereso dėl apeliantės įstatinio kapitalo didinimo. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad netaikius šių priemonių galimai palankaus ieškovei R. V. teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas;

7.5. ieškovai neslepia, jog nesiekia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią terminą. Ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat prašo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu stabdyti bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1943-661/2021. Jeigu šis prašymas būtų patenkintas, bylos nagrinėjimas gali užtrukti kelis – keliolika metų. Taip gali būti neapibrėžtą laiką nepagrįstai ribojama apeliantės veikla ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl bylos esmės, o per laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

8. Ieškovai Z. V., R. V. ir Ellora prašo atsakovės UAB „Skomė“ atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu arba atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1. atskirąjį skundą atsakovės vardu pateikė neįgaliotas asmuo – advokatas V. B., nes jo atstovavimo atsakovei sutartis nepateikta. Atsakovė nėra sumokėjusi nustatyto dydžio žyminio mokesčio, tai yra sumokėjo tik 38 Eur, tačiau ši byla nėra elektroninė, todėl atsakovė privalėjo sumokėti visą 50 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Be to, CPK 113 straipsnio 1 dalis reikalauja pateikti teismui procesinių dokumentų originalus, teismui privaloma pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. CPK nėra nustatyta, kad neelektroninėje byloje procesinis dokumentas gali būti teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovai gavo nepasirašytą atskirąjį skundą, kurio tikrumo, kaip ir jo priedų tikrumo, teismas nepatvirtino. Toks atskirasis skundas negalėjo būti priimtas;

8.2. UAB „Skomė“ direktorius J. M., siekdamas naudos sau ir savo šeimos nariams M. M. bei J. M., šių veikų bendrininkams L. R. ir R. R., sąmoningai neatstato Elloros registracijos UAB „Skomė“ akcininke, kuria vieną po kitos neteisėtas kliūtis dėl šios akcininkės, tebevaldančios kontrolinį atsakovės akcijų paketą, nelaukdami šio teisminio ginčo pabaigos. UAB „Skomė“ ignoruoja daugkartinius Elloros reikalavimus atstatyti Elloros registraciją UAB „Skomė“ akcininke, o nuo 2018 m. nebepriiminėja Elloros ir kitų UAB „Skomė“ akcininkų prašymų pateikti informaciją – registruoti laiškai grįžta atgal arba į juos neatsakoma;

8.3. apeliantės argumentas, kad Ellora tariamai nėra atsakovės akcininke ir tariamai neturi intereso šioje byloje, patvirtina atsakovės direktoriaus J. M. tęstinį piktnaudžiavimą UAB „Skomė“ direktoriaus pareigomis, dirbtinai ir net suklastotų dokumentų pagrindu keičiant UAB „Skomė“ akcininkų sudėtį. 2021-04-03 UAB „Skomė“ akcijų emisija išleista nelaukiant teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1943-661/2021 priėmimo, t. y. išsiaiškinimo, kas valdo kontrolinį 53,6 proc. UAB „Skomė“ akcijų paketą;

8.4. apeliantės argumentą, kad atsakovės akcininkė R. V. tariamai neturi teisinio intereso dėl 2021-04-03 UAB „Skomė“ akcijų emisijos išleidimo, paneigia, visų pirma, tai, kad R. V., kaip ir kiti ieškovai, šioje byloje ginčija šios akcijų emisijos išleidimą, nes yra suinteresuota, kad neteisėtai atsakovę valdantys asmenys netęstų jų vykdomo neteisėto UAB „Skomė“ valdymo, neparduotų šio neteistai jų valdomo turto kitiems asmenims;

8.5. nepagrįstas apeliantės argumentas dėl Z. V. teisinio intereso šioje byloje. Kadangi šioje byloje ginčijami atsakovės akcininkų susirinkimų, pradedant nuo 2010-03-23 įvykusiojo, sprendimai dėl atsakovės valdymo organų išrinkimo, t. y. nuo tada, kada Z. V., veikiantis drauge su kitais šios bylos ieškovais, neteisėtai neteko ne tik UAB „Skomė“ valdybos nario pareigų, bet viso UAB „Skomė“ valdymo, todėl jo, kaip atsakovės akcininko ir valdybos pirmininko, teisinis interesas yra akivaizdus. Pati atsakovė pripažįsta Z. V. buvimą jos akcininku iki 2018 m. pabaigos. Z. V., kaip atsakovės valdybos pirmininko, teisinis interesas dėl neteisėtai 2010-03-23 atsakovės akcininkų susirinkime išrinktos naujos valdybos sudėties ir tęstinio neteisėto UAB „Skomė“ valdymo organų perrinkinėjimo bei tokių esminių sprendimų, kaip 2021-04-03 UAB „Skomė“ akcijų emisijos išleidimo, tiesiogiai įtakoja jo pažeistus teisinius interesus, kuriuos jis turi teisę ginti šioje byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmetami.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

12. Atsakovė UAB „Skomė“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2021-03-09 UAB „Skomė“ akcininkų sąrašą; 2018-12-13 turto pardavimo iš varžytynių aktą ir 2018-12-14 antstolio D. Kisieliaus patvarkymą; 2021-04-21 R. V. ir kt. atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-859/2021.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovei, naujai teikiamais įrodymais atsakovė iš esmės įrodinėja aplinkybes, kurių vertinimas aktualus sprendžiant ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas, kuriam aktualus tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės UAB „Skomė“ pateiktus naujus įrodymus.

Dėl ieškovų nurodomų atsakovės atskirojo skundo trūkumų

14. Ieškovai teigia, jog atsakovės pateiktas atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, nes: atskirąjį skundą atsakovės vardu pateikė neįgaliotas asmuo – advokatas V. B.; atsakovė nėra sumokėjusi nustatyto dydžio žyminio mokesčio, tai yra sumokėjo tik 38 Eur, tačiau ši byla nėra elektroninė, todėl atsakovė privalėjo sumokėti visą 50 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą; atsakovė privalėjo pateikti teismui procesinių dokumentų originalus bei tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Teigia, jog neelektroninėje byloje procesinis dokumentas negali būti teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis.

15. Mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal CPK nustatytas taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

16. Šiuo atveju atsakovė atskirąjį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už atskirąjį skundą pagrįstai sumokėjo 38 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys).

17. CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 175¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Ši proceso dalyvių teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 37¹ straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.

18. Vadovaujantis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktu, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.

19. Nei viename iš nurodytų teisės aktų nėra ribojama byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti į bylą procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į pačios bylos, kurioje tokie dokumentai teikiami, formą. Nurodytose teisės aktuose nėra ir nustatytos prievolės proceso dalyviams procesinius dokumentus į bylą teikti tik tokios formos, kokia byla buvo užvesta. Kitaip tariant, elektroninės formos dokumentus galima teikti tiek į dokumentinę, tiek ir į elektroninę bylas. Taigi, asmens teisė pasinaudoti žyminio mokesčio mokėjimo lengvata (mokėti 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio) priklauso ne nuo formos, kuria pati byla buvo užvesta (popierine ar elektronine), o nuo procesinio dokumento pateikimo į bylą būdo.

20. CPK XVI skyrius, reglamentuojantis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato jokių išimčių iš bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų apeliacinio skundo pateikimo formai, taigi taikytinos bendrosios civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų pateikimą elektroninio ryšio priemonėmis. Pripažintina, kad, nepriklausimai nuo to, jog civilinė byla, kurioje pateiktas atskirasis skundas, buvo nagrinėjama popierine forma ir joje visi šalių pateikti procesiniai dokumentai nebuvo skaitmenizuoti, apeliantė UAB „Skomė“ turi teisę atskirąjį skundą teikti vadovaujantis CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio taisyklėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, jog atsakovės atskirasis skundas negalėjo būti priimtas, nes atsakovė nepateikė teismui procesinių dokumentų originalų bei tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, jog atsakovės atskirąjį skundą pateikė neįgaliotas asmuo. Civilinėje byloje yra rašytiniai įrodymai – teisinių paslaugų sutartis, patvirtinanti, jog atsakovę UAB „Skomė“ šioje byloje atstovauja advokatas V. B. (c. b. t. I, c. b. l. 174-176).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tiek teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje vertinama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė neturtinius reikalavimus: pripažinti netekusiais galios nuo jų priėmimo momento: 1) 2021 m. balandžio 3 d. atsakovės pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta padidinti UAB „Skomė“ įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 2 334 500 Eur papildomais akcininkų įnašais išleidžiant 7 700 000 PVA emisiją, vienos akcijos nominali vertė ir emisijos kaina – 0,29 Eur, bendra emisijos kaina 2 233 000 Eur, pasiūlyti šias akcijas pirmumo teise įsigyti akcininkams; 2) 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl J. M., M. M. ir R. R. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; 3) 2016 m. lapkričio 29 d. atsakovės neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl J. M., M. M. ir R. R. išrinkimo UAB „Skomė“ valdybos nariais; 4) 2014 m. balandžio 30 d. ir 2010 m. kovo 23 d. atsakovės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus dėl Č. A., J. M., R. R. ir B. M. išrinkimo valdybos nariais; 5) 2010 m. gegužės 27 d. atsakovės valdybos posėdžio sprendimą 1.2 dėl pritarimo tolimesniam J. M. darbui UAB „Skomė“ direktoriaus pareigose.

24. Reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti pakartotinio eilinio 2021 m. balandžio 3 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą padidinti atsakovės įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 233 500 Eur papildomais akcininkų įnašais vykdymą; 2) sustabdyti UAB „Skomė“ valdybos narių J. M., M. M. ir R. R. įgaliojimus veikti kaip atsakovės valdybos nariams; 3) uždrausti atsakovei UAB „Skomė“ (direktoriui ar kitam vienasmeniam vadovui, valdybai, akcininkų susirinkimui) priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus, išskyrus tuos, kuriuos atlikti leidžia teismas šioje byloje, taikant šioje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą ar patikslinimą.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies, tai yra nutarė sustabdyti UAB „Skomė“ 2021 m. balandžio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti atsakovės įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 233 500 Eur papildomais akcininkų įnašais vykdymą. Kitą prašymo dalį atmetė.

26. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkinti jų prašymai sustabdyti UAB „Skomė“ valdybos narių J. M., M. M. ir R. R. įgaliojimus veikti kaip atsakovės valdybos nariams bei uždrausti atsakovei UAB „Skomė“ (direktoriui ar kitam vienasmeniam vadovui, valdybai, akcininkų susirinkimui) priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus. Tuo tarpu atsakovė prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bendrai.

27. Atsakovė teigia, jog ieškovų pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes Z. V. ir Ellora nėra apeliantės akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovai, valdybos nariai (apeliantė stebėtojų tarybos nėra sudariusi) ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo.

28. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.).

29. Iš byloje esančių bylos šalių procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, ar jų pareikšti reikalavimai iš viso yra nepagrįsti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, arba kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) byloje patraukta atsakovė negalėtų būti atsakinga pagal jai pareikštus reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog atsakovė nekvestionuoja, jog viena iš šios civilinės bylos ieškovių – R. V., yra atsakovės UAB „Skomė“ akcininkė, turinti 47 880 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, taigi R. V. neabejotinai turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė R. V. turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčijamu sprendimu išleidžiamas akcijas, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl neturi intereso dėl atsakovės įstatinio kapitalo didinimo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šios aplinkybės nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą nevertinamos. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog šiuo atveju neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – pareikšto ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus dalyje, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas UAB „Skomė“ 2021 m. balandžio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti atsakovės įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 233 500 Eur papildomais akcininkų įnašais, vykdymas, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas konkrečioje situacijoje pagrįstai atsižvelgė į kilusio ginčo pobūdį dėl galimai neteisėtai sušaukto pakartotinio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir jame priimtų sprendimų didinti įstatinį kapitalą neteisėtumo, į tai, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla objektyvi ir reali grėsmė, kad, įvykdžius minėtame susirinkime priimtą sprendimą, t. y. padidinus įmonės įstatinį kapitalą ir sumažėjus bent vieno iš ieškovų balso įtakai, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo gali nukentėti bent vieno iš ieškovų teisėti interesai, susiję su dalyvavimu įmonės veikloje, sprendimų priėmimu ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, akcinio kapitalo didinimo veiksmai yra ginčijamo akcininkų sprendimo vykdymas, t. y. ginčijamo sprendimo tiesioginė pasekmė.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir nepažeidžiančios proporcingumo, lygiateisiškumo ir kitų principų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais sukelia nepatogumų proceso šaliai, tačiau tai nereiškia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovės teises daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimo tikslui pasiekti. Dėl tikimybės, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai bent vienam iš ieškovų palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog tarp bylos šalių yra kilusi konfliktinė situacija tiek dėl atsakovės valdymo, tiek dėl šalių turtinių interesų. Todėl tikėtina, kad, galiojant atsakovės 2021 m. balandžio 3 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui padidinti atsakovės įstatinį kapitalą, atsakovė gali imtis priemonių sprendimo įvykdymui, taip apsunkindama bent vienam iš ieškovų galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, ar jo įvykdymą padarydama neįmanomu.

32. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neribotam laikui stabdo ir riboja UAB „Skomė“ veiklą. Tačiau išsamiau šio argumento atsakovė atskirajame skunde nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sustabdytas UAB „Skomė“ 2021 m. balandžio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti atsakovės įstatinį kapitalą nuo 101 500 Eur iki 233 500 Eur papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant 7 700 000 PVA emisiją, vykdymas, o ne pati įmonės veikla. Be to, atsakovė konkrečiai taip ir nenurodė, kokią galimą neigiamą įtaką įmonės veiklai turėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą teigia, jog UAB „Skomė“ sėkmingai vykdo pelningą veiklą (moka mokesčius, sukūrė ir išlaiko darbo vietas ir pan.).

33. Dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovei galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimu, ilga bylos nagrinėjimo trukme, pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 146 straipsniu, atsakovė gali pateikti motyvuotą prašymą dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais toje dalyje, kurioje ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo netenkintas. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

35. Ieškovų prašymas dėl UAB „Skomė“ valdybos narių J. M., M. M. ir R. R. įgaliojimų veikti kaip atsakovės valdybos nariams sustabdymo bei uždraudimo atsakovei UAB „Skomė“ (direktoriui ar kitam vienasmeniam vadovui, valdybai, akcininkų susirinkimui) priimti direktoriaus (vienasmenio vadovo), valdybos ir akcininkų susirinkimo sprendimus, yra perteklinis ir neužtikrina galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo pagal kitus šioje byloje ieškovų pareikštus reikalavimus įvykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį dėl bendrovės valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovų ieškinyje reiškiami reikalavimai nėra susiję su juridinio asmens valdymu ar jo organų tiesiogine veikla. Tuo tarpu ieškovų prašomų taikyti priemonių taikymas galimas tik nustačius už netinkamą veiklą atsakingus asmenis, tačiau šioje byloje to nesiekiama padaryti.

36. Ieškovai atskirajame skunde nenurodo, kaip jų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (valdybos narių įgaliojimų sustabdymas bei uždraudimas atsakovei priimti direktoriaus, valdybos ir akcininkų sprendimus) užtikrintų galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Argumentai, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia dar didesnės žalos padarymo galimybė ir / ar naujų teisminių ginčų kilimas, nėra aktualūs. Tokie argumentai neatitinka CPK nuostatų, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis nėra siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ar naujų ginčų. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos.

37. Kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas nesprendžiamas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas kitų apeliantų argumentų, susijusių su ginčo esme, t. y. su argumentais, dėl ko susirinkime priimti sprendimai turėtų būti laikomi teisėtais ir nepažeidžiančiais ieškovų teisėtų interesų, nevertina. Be to, kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų teiginiai (dėl ieškovų nesąžiningų ketinimų, dėl atsakovės valdymo organų narių veiksmų) nėra susiję su klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sprendimu.

38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Todėl apeliantų atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

39. Kadangi ieškovų ir atsakovės atskirieji skundai netenkinami, skundus pateikusioms šalims jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.