- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 2-16665-819/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10945-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 325 Eur skolos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2018 m. kovo 9 d. ieškovas, dirbantis pagal 2018 m. kovo 9 d. išduotą verslo liudijimą Nr. PN859096-1, ir atsakovė sudarė žodinę būsto remonto sutartį. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti būsto remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už laiku ir tinkamai atliktas paslaugas. Atsakovė už atliktus būsto remonto darbus, kurie apima elektros darbus (120 Eur), gipso kartono sienos montavimą vonios išplatinimui (65 Eur), antro gipso lapo prisukimą prie tualeto sienos (26 Eur), gipso kartono sienos atitraukimą nuo pagrindinio kanalizacijos stovo, kad būtų galima įmontuoti medines žaliuzines dureles (34 Eur), akmens vatos sudėjimą garso izoliacijai (11 Eur), vonios kanalizacijos vamzdžio gipso kartono apsiuvimą (13 Eur), koridoriaus kanalizacijos lietaus vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu (21 Eur), sulūžusios kanalizacijos remontą skystu hermetiku (5 Eur), betono kontaktą grindims betonuoti (5 Eur), grindų skylių betonavimą 4 vnt. (5 Eur), grindų betonavimą (20 Eur) įsipareigojo sumokėti 325 Eur. 2018 m. kovo 29 d. ieškovas paskambino atsakovei ir pranešė, kad visi aukščiau nurodyti ir sutartimi sulygti būsto remonto darbai yra atlikti ir pareikalavo sumokėti už atliktus darbus, tačiau atsakovė mokėti sulygtos pinigų sumos nesutiko. Ieškovui paprašius motyvuoti, kodėl sutarta pinigų suma už atliktus darbus nebus sumokėta, atsakovė atsisakė paaiškinti priežastį. 2018 m. kovo 29 d. 15:30 val. atsakovė paskambino ieškovui ir paprašė susitikti, motyvuodama tuo, kad bus sumokėta už atliktus darbus. Tačiau ieškovui atvykus į sutartą vietą – remontuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė ėmė šaukti, keiktis ir teigė, kad sutartimi sulygtų būsto remonto paslaugų įkainiai yra per dideli, todėl ji jų nemokės. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas jai yra skolingas 26 Eur, tačiau pagrįsti šios skolos ieškovui negalėjo. Konfliktui nerimstant į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes ieškovui pareikalavus grąžinti jam priklausančius darbo įrankius, atsakovė atsisakė juos grąžinti, dėl ko ieškovas atsisakė grąžinti atsakovei buto raktus. Paaiškina, kad konflikto metu atsakovė žemino, tyčiojosi, vadino ieškovą necenzūriniais žodžiais, dėl ko ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, ieškovui pablogėjo jo emocinė ir fizinė sveikata, jis buvo priverstas pirkti vaistus, gydytis, kelias dienas buvo nedarbingas. Po šio įvykio ieškovas ir atsakovė daugiau nebendravo. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 325 Eur skolos ir 500 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad darbus atsakovės bute ieškovas pradėjo 2018 m. kovo 8 d. Su ieškovu rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, nors atsakovė prašė ieškovo darbų įkainius patvirtinti raštu. Už darbus ieškovo prašymu atsakovė atsiskaitydavo kiekvieną penktadienį grynais pinigais, tačiau ieškovas atsisakydavo atsiskaitymo faktą patvirtinti raštu atsakovės vedamoje knygelėje. Atsakovė nurodo, kad ji iš viso ieškovui sumokėjo 2018 m. kovo 9 d. 200 Eur už vonios kabinos pertvaros griovimą, 2018 m. kovo 16 d. –510 Eur, iš jų 60 Eur už automatų bloko pastatymą, 45 Eur už kampų vonioje nuėmimą, 15 Eur už betono griovimo darbus, 390 Eur už elektros laidų pratiesimą 39 taškuose, 2018 m. kovo 23 d. – 260 Eur už santechnikos darbus. Pažymi, kad nesklandumai prasidėjo ieškovui pradėjus vykdyti gipso kartono sienelės pastatymo koridoriuje darbus. 2018 m. kovo 29 d. ryte ieškovas telefonu informavo atsakovę, kad ji turės sumokėti jam 225 Eur. Atsakovei kilus abejonių dėl paskaičiuotos sumos pagrįstumo ji ieškovui paaiškino, kad atsiskaitys, kai patikrins darbus (permatuos kvadratūrą), taip pat atsakovė pasiteiravo ieškovo dėl betonavimo kainos, į ką ieškovas atsakovei atsakė 10 Eur už 1 kv. m. Kadangi kaina buvo akivaizdžiai per didelė, atsakovė ieškovui liepė nevykdyti betonavimo darbų bute. Bute ieškovas ir atsakovė susitiko vakare. Atsakovė ieškovo akivaizdoje permatavo kvadratūrą, kas patvirtino jos abejones dėl netinkamo atliktų darbų kiekio paskaičiavimo. Ieškovas į atliktų darbų kvadratūrą įskaičiavo tuščias vonios durų ir koridoriaus santechnikos angas, visas sumas suapvalino savo naudai. Atsakovės skaičiavimu darbų kaina buvo 209,45 Eur. Paaiškina, kad pateiktame ieškinyje ieškovas nurodo kitokias sumas. Kadangi atsakovė nebuvo patenkinta jo darbu, ji ieškovui išsakė jo padarytas klaidas, dėl ko ieškovas liko nepatenkintas. Atsakovė iš ieškovo atliktų darbų išskaičiavo 33,37 Eur už nupirktas karūnas, 0,87 Eur už metalo pjovimo diskelius, 195 Eur už netinkamai atliktus elektros darbus (neįtinkuotos elektros dėžutės, neužtinkuoti laidų kanalai, nepatikrinta, ar veikia elektros taškai, 10 Eur už sudubliuotą elektros skambutį), iš viso 239,24 Eur, dėl ko ieškovas liko skolingas atsakovei 29,79 Eur. Atsakovė nurodo, kad ji ieškovui viską aiškino gražiai, tačiau atsakovei pareikalavus grąžinti raktus, jis atsisakė, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, žeminti, išsinešinėti įrankius iš buto. Ieškovui atsakovei negrąžinus buto raktų, atsakovė nesutiko ieškovui leisti pasiimti dalies darbo įrankių. Tada ieškovas pradėjo atsakovę stumdyti, šaukti, vėliau pats iškvietė policiją. Tik policijai pareikalavus, ieškovas atsakovei grąžino raktus.
Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys palaikė poziciją, nurodytą procesiniuose dokumentuose. Išsamūs jų paaiškinimai yra fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. kovo 8 d. sudarė žodinę rangos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), remonto darbų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės nurodymus jos ieškovui pateiktomis medžiagomis atlikti buto (duomenys neskelbtini), remonto darbus ir jų rezultatą perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktą darbą ir už jį sumokėti. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys iš karto nesusitarė dėl visų remonto darbų apimties, jų kainos, o dėl konkrečių darbų, jų kainos žodžiu tarėsi sutarties vykdymo metu, atsakovei teikiant konkrečius nurodymus ieškovui, o ieškovui juos vykdant. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šalys sulygo, jog atsakovė atsiskaitys su ieškovu kas savaitę (penktadieniais) už jo tuo metu atliktus darbus. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu teigė mokėjusi ieškovui už darbus avansu, ieškovas tokias aplinkybes kategoriškai neigė. Pažymėtina, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, liudijančių atsakovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė ieškovui sumokėjo avansą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Priešingai, pačios atsakovės atsiliepime dėstomos faktinės aplinkybės, pateikti rašytiniai dokumentai, kad kitą dieną po sutarties sudarymo atsakovė sumokėjo ieškovui 200 Eur už vonios kabinos pertvaros griovimą, liudija, kad tiek šis mokėjimas, tiek kiti mokėjimai buvo atsakovės vykdomi tik po to, kai ieškovas darbus atlikdavo. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad sutarties vykdymo metu ieškovas iš esmės bendravo tik su atsakove, atsakovė prieš mokėdama už atliktus darbus, juos apžiūrėdavo ir tik juos apžiūrėjusi už juos sumokėdavo. Jokių rašytinių dokumentų dėl darbų priėmimo šalys nepasirašydavo.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. kovo 29 d. ieškovas telefonu nurodė atsakovei atlikęs darbų už 225 Eur sumą ir paprašė atsakovę už juos atsiskaityti. Atsakovei suabejojus nurodomų atliktų darbų kainos pagrįstumu, šalys 2018 m. kovo 29 d. susitiko bute (duomenys neskelbtini), kur atsakovė patikrinusi ieškovo atliktų darbų tinkamumą (perskaičiavusi jų kiekį) nurodė ieškovui, jog dalis darbų yra atlikta su trūkumais (elektros instaliacijos darbai), dalies darbų kaina yra nepagrįsta jų kiekiu (gipso kartono plokštės montavimas vonios išplatinimui, antro gipso kartono plokštės prisukimas, gipso kartono plokštės atitraukimas nuo pagrindinio kanalizacijos stovo, vonios kanalizacijos vamzdžio apsiuvimas gipso kartono plokšte, koridoriaus kanalizacijos vamzdžio apsiuvimas gipso kartono plokšte), o dėl dalies darbų atlikimo šalys apskritai nesusitarė (grindų betonavimas). Todėl atsakovė už atliktus darbus mokėti ieškovui atsisakė ir ieškovo tolimesnių paslaugų atsisakė. Iš šalių paaiškinimų, liudytojo R. D. parodymų nustatyta, kad tarp šalių dėl to kilo žodinis konfliktas, kuris baigėsi tuo, jog ieškovas atsisakė grąžinti buto raktus, o atsakovė atsisakė grąžinti ieškovui dalį jo darbo įrankių. Dėl kilusio konflikto buvo iškviesta policija, kurios pagalba šalys išsiskyrė, vieną kitai grąžinę jiems priklausančius daiktus.
Byloje ieškovas kelia ginčą dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovui už jo atliktus darbus, su kuo atsakovė nesutinka. Atsakovė savo nesutikimą argumentuoja tuo, kad ieškovas darbus, už kuriuos prašo atlyginimo, atliko netinkamai, dėl ko ji jų visų nepriėmė, dalies atliktų darbų kainą ieškovas nepagrįstai padidino, netinkamai skaičiuodamas jų kiekį, o dėl dalies darbų atlikimo šalys apskritai nesusitarė, todėl ji neturi pareigos už juos mokėti. Šiais klausimais teismas sprendime pasisako iš esmės.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (b.l. 37), šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. kovo 29 d. ieškovas kaip atliktus ketino perduoti atsakovei šiuos darbus: gipso kartono montavimas vonios išplatinimui, antro gipso kartono prisukimas, gipso kartono atitraukimas nuo pagrindinio kanalizacijos stovo, akmens vatos sudėjimas, vonios kanalizacijos vamzdžio apsiuvimas gipso kartonu, koridoriaus kanalizacijos vamzdžio apsiuvimas gipso kartonu, sulūžusios kanalizacijos remontas skystu hermetiku, grindų skylių betonavimas, grindų betonavimas, elektros instaliacijos įrengimas ir grindų ištepimas betono kontaktu. Iš šių darbų atsakovė kaip tinkamai atliktus darbus priėmė visus aukščiau nurodytus darbus, išskyrus elektros instaliacijos įrengimą, taip pat nepriėmė betonavimo darbų, kurie, atsakovės teigimu, buvo atlikti nesant susitarimo dėl jų atlikimo, šių darbų kainos.
Dėl tinkamai atliktų darbų kainos
CK 6.653 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jei sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijaus kainą. CK 6.676 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų kaina nustatoma rangos šalių sutarimu.
Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų (b.l. 37) nustatyta, kad sprendžiant dėl atsiskaitymo už 2018 m. kovo 29 d. ieškovo atliktus darbus, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl šalių sulygtos kainos už gipso kartono atitraukimą nuo pagrindinio kanalizacijos stovo (kaina už 1 kv. m. 8 Eur), akmens vatos sudėjimą (kaina 2 Eur už kv. m), vonios kanalizacijos vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu (8 Eur už bėginį metrą), koridoriaus kanalizacijos vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu (8 Eur už bėginį metrą), sulūžusios kanalizacijos remontą skystu hermetiku (vienetinis įkainis 5 Eur) ir grindų ištepimą betono kontaktu (vienetinis įkainis 5 Eur). Šalių pozicija nesutapo tik dėl kainos už gipso kartono montavimą vonios išplatinimui ir antro gipso kartono prisukimą. Ieškovas nurodė, kad už gipso kartono montavimą vonios išplatinimui jis skaičiavo 10 Eur už kvadratinį metrą, o atsakovė – 12 Eur už kvadratinį metrą, už antro gipso kartono lapo prisukimą ieškovas ir atsakovė skaičiavo po 4 Eur. Vertindamas šiuos nesutapimus tarp šalių paaiškinimų, jų pasisakymus tiek teismo posėdžio, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, šalių sulygtus 8 Eur už 1 kv. m gipso kartono atitraukimo nuo kanalizacijos stovo (8 Eur už 1 kv. m), teismas sprendžia esant pagrindą manyti, kad šalys iš esmės sulygo dėl 14 Eur už gipso kartono montavimą vonios išplatinimui, šią sumą išskaidant į šiek tiek dėl savo specifikos brangesnį darbą už vieno gipso kartono lapo montavimą vonios išplatinimui – 10 Eur, ir 4 Eur už gipso kartono iš antros pusės prisukimą. Kitoks vertinimas neatitiktų ieškovo atliktų paskaičiavimų už 2018 m. kovo 29 d. atliktus darbus.
Be to, tarp šalių kilo ginčas dėl darbų, susijusių su gipso kartono montavimu, kainos apskaičiavimo būdo ir kriterijų – ar ieškovas tinkamai paskaičiavo šių darbų kiekį (kv. m, m), ar skaičiuojant kvadratinius metrus turėjo išminusuoti tuščias erdves kaip durys, santechnikos anga. Tiesa, dėl dalies darbų – akmens vatos sudėjimo, sulūžusios kanalizacijos remonto skystu hermetiku, grindų ištepimo betono kontaktu, tinkamo atlikimo, šių darbų kainos ir jos apskaičiavimo tvarkos atsakovė ginčo byloje apskritai nekėlė. Todėl konstatuotina, kad už ieškovo tinkamai atliktus akmens vatos sudėjimo (5 kv. m x 2 Eur), sulūžusios kanalizacijos remonto skystu hermetiku, grindų ištepimo betono kontaktu darbus ieškovas pagrįstai paskaičiavo 21 Eur (11 Eur + 5 Eur + 5 Eur).
Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys nebuvo sulygę dėl minėtų darbų, susijusių su gipso kartono montavimu, kainos apskaičiavimo būdų ir kriterijų, tame tarpe dėl to, ar skaičiuojant atliktų darbų kainą bus išskaičiuojamos tuščios erdvės, kuriose gipso kartonas faktiškai nebuvo dedamas. To neneigė iš esmės abi šalys. Tokį susitarimą buvus nepatvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, pvz., anksčiau iki 2018 m. kovo 29 d. ieškovo bute (duomenys neskelbtini), atsakovės nurodymu atlikti darbai ir atsiskaitymo už juos tvarka, nes tarp jų nebuvo darbų, susijusių su gipso kartono montavimu (CK 6.193 straipsnio 1, 5 d., CPK 178, 185 straipsniai). Todėl šiuo atveju taikytina CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė, kad jis, kuriam tokio pobūdžio veika – statybos baigimo apdailos ir valymo darbai, yra verslas (b.l. 4), yra įprasta, kad tam tikrais atvejais, priklausomai nuo atliekamo darbo sudėtingumo, skaičiuojant atliktų gipso kartono montavimo darbų kainą pagal įkainį už vieną kvadratinį metrą tuščios angos nėra išminusuojamos. Nors šių ieškovo paaiškinimų nepakanka teigti, kad tokia ieškovo nurodyta praktika yra įprasta jo verslo srityje, ką neigė atsakovė, taip pat neteikdama jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti, teismo vertinimu, ieškovas šiuo atveju pagrįstai skaičiuodamas darbų, susijusių su gipso kartonu montavimu, kainą iš jos neišminusavo tuščių erdvių – vonios durų ir santechnikos angos koridoriaus sienoje. Tokią poziciją, teismo vertinimu, pagrindžia protingumo kriterijų atitinkantys ieškovo paaiškinimai, jog kainą skaičiuojant tokiu būdu, kurį nurodo atsakovė, jis būtų nesutikęs darbus atlikti už šalių sulygtą 10, 8, 4 Eur vieno kvadratinio metro kainą, nes didžiausių laiko sąnaudų ir pastangų, įvertinus poreikį gipso kartoną apie tokią angą sutvirtinti, būtent ir pareikalavo tokių angų gipso kartono sienoje kaip vonios durys, santechnikos anga įrengimas. Todėl konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai už gipso kartono sienos montavimo vonios išplatinimui, antro gipso lapo prisukimo prie tualeto sienos, gipso kartono atitraukimo nuo pagrindinio kanalizacijos stovo darbus, į kuriuos įeina abi minėtos angos, paskaičiavo 125 Eur sumą (65 Eur (10 Eur x 6,5 kv. m) + 26 Eur (4 Eur x 6,5 Eur) + 34 Eur (8 Eur x 4,25 kv. m (ieškovas nurodė apie 4,3 kv. m)). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kad skaičiuodamas kainą už šiuos darbus ieškovas ne tik neišminusavo minėtų vonios durų angos ir santechnikos angos koridoriuje, tačiau taip pat netinkamai paskaičiavimo šio darbo kvadratūrą (atsakovė pateikė tik skaičiavimus be angų, o skirtumai tarp ieškovo ar atsakovės nurodomų kvadratūrų iš esmės atitinka nuotraukose nurodomų angų numanomą kvadratūrą (gipso kartonas vonios išplatinimui 5,214 kv. m, vietoje ieškovo nurodomų 6,5 kv. m (skirtumas 1,286 kv. m), gipso kartono atitraukimas nuo kanalizacijos vamzdžio 2,907 kv. m, vietoje ieškovo nurodomų 4,30 kv. m (skirtumas 1,393 kv. m).
Tuo tarpu dėl aplinkybės, kad skaičiuodamas kitų atliktų darbų, susijusių su gipso kartonu, kiekį ar kainą – vonios kanalizacijos vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu, koridoriaus kanalizacijos vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu, ieškovas šias sumas ar kiekius apvalino, ginčo tarp šalių nekilo. Tą iš esmės patvirtina ieškovo ir atsakovės pasisakymai bylos nagrinėjimo teisme metu: už vonios kanalizacijos vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu ieškovas nurodo skaičiavęs 1,5 m, atsakovė – 1,42 m, už koridoriaus kanalizacijos vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu ieškovas nurodo skaičiavęs 2,5 m, atsakovė 2,55 m, Todėl teismas dėl šių darbų turi pagrindo remtis atsakovės skaičiavimu, pagal kurį atlikto vonios kanalizacijos vamzdžio apsiuvimo gipso kartonu kaina lygi ne 13 Eur, o 11,36 Eur (8 Eur x 1,42 m), o koridoriaus kanalizacijos vamzdžio apsiuvimo gipso kartonu kaina lygi ne 21 Eur, o 20,40 Eur (8 Eur x 2,55 m). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo atliktų darbų, susijusių likusiu su gipso kartono montavimu, kaina yra lygi 31,76 Eur (11,36 Eur + 20,40 Eur).
CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Byloje nustatyta, kad ieškovas tinkamai atliko šiuos darbus: gipso kartono sienos montavimo vonios išplatinimui, antro gipso lapo prisukimą prie tualeto sienos, gipso kartono sienos atitraukimą nuo pagrindinio kanalizacijos stovo, kad būtų galima įmontuoti medines žaliuzines dureles, akmens vatos sudėjimą garso izoliacijai, vonios kanalizacijos vamzdžio gipso kartono apsiuvimą, koridoriaus kanalizacijos lietaus vamzdžio apsiuvimą gipso kartonu, sulūžusios kanalizacijos remontą skystu hermetiku, betono kontaktą grindims betonuoti, todėl už šiuos darbus atsakovė turėjo pareigą ieškovui sumokėti sulygtą kainą. Byloje nustatyta, kad šių darbų pagrįsta kaina yra 177,76 Eur. Todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Dėl netinkamai atliktų darbų
CK 6.663 straipsnis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujama savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl elektros instaliacijos darbų viename iš buto (duomenys neskelbtini), kambarių – miegamajame, atlikimo tinkamumo. Atsakovė teigė, kad elektros instaliacijos darbai atlikti netinkamai: elektros laidai išvedžioti įstrižai, jie išvedžioti prie pat grindų ar lubų, ką draudžia teisės aktuose įtvirtinti privalomi reikalavimai; laidams padarytos siūlės negilios, dėl ko vėliau jų paslėpti, palikus jas tokio gylio, nebus galimybės, be to, šie darbai atlikti nepilnai – neįrengtos dvi instaliacinės dėžutės, įrengtos instaliacinės dėžutės neįtvirtintos, sienų siūlės neužtinkuotos. Ieškovas šių elektros instaliacijos darbų atlikimo tinkamumo teisės aktų reikalavimams iš esmės neginčijo, tačiau teigė, kad būtent dėl to tarp ieškovo ir atsakovės buvo sulygta mažesnė šių darbų atlikimo kaina. Taip pat teigė, kad siūlės sienose yra pakankamo gylio, be to, elektros instaliacijos darbai, įvertinus darbų atlikimo eiliškumą, šalių pasiektą susitarimą tuo klausimu, atlikti pilnai.
Oro ir kabelių elektros linijų, elektros instaliacijos ir srovėlaidžių iki 400 kV įtampos įrengimo elektros sistemos reikalavimus nustato Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatyti reikalavimai yra privalomi elektros energijos vartotojams, taip pat įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems ir kapitališkai remontuojantiems elektros įrenginius (Taisyklių 2 punktas). Taigi, jos privalomos ieškovui. Pagal Taisyklių 34 punktą vietose, kur galimi mechaniniai elektros instaliacijos pažeidimai, laidai ir kabeliai turi būti klojami vamzdžiuose, loviuose, perdangose, pertvarose arba instaliuojami paslėptai, o pagal Taisyklių 53 punktą gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpose paslėptosios instaliacijos laidai ir kabeliai turi būti montuojami instaliacijai skirtose zonose. Horizontaliųjų instaliacijos zonų plotis yra 30 cm, o vertikaliųjų – 20 cm. Horizontaliosios instaliacijos zonos prasideda 15 cm atstumu nuo lubų bei 15 ir 90 cm atstumu nuo grindų. Vertikaliosios instaliacijos zonos prasideda 10 cm atstumu nuo langų, durų ir kitų angų kraštų ir 10 cm atstumu nuo patalpų kampų. Jungikliai, kištukiniai lizdai ir atšakos dėžutės turi būti įrengti instaliacijos zonose. Įvertinęs šias Taisyklių nuostatas, byloje surinktus įrodymus apie ieškovo buto (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių miegamajame atliktus elektros instaliacijos darbus (b.l. 7, 16-17, 65), jų pobūdį, dėl ko tarp šalių ginčo nekilo, teismas konstatuoja esant nustatyta, kad ieškovo atlikti elektros instaliacijos darbai neatitinka privalomųjų teisės aktų reikalavimų: laidai eina palei lubas ir grindis, o ne horizontaliosiose instaliacijų zonose. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad ieškovas neteisus teigdamas, kad šalys bendru sutarimu gali nukrypti nuo teisės aktuose nustatytų tam tikrų privalomųjų statybos darbų reikalavimų. Priešingai, kaip numatyta CK 6.663 straipsnio 2 dalyje šalys sutarimu gali sulygti aukštesnius, nei nustatyti, privalomuosius reikalavimus. Tuo labiau, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovas apskritai būtų informavęs atsakovę apie ketinimą tokių privalomųjų reikalavimų nesilaikyti, siekiant taikyti mažesnę šių darbų kainą. Šių aplinkybių nepatvirtina ir į bylą pačio ieškovo pateiktas susirašinėjimas dėl elektros instaliacijos įrengimo kainos (b.l. 8-10).
Abejones atliktų darbų tinkamumu kelia ir atsakovės pateikti įrodymai, paaiškinimai dėl lovių laidams gylio pakankamumo, laidų vedimo įstrižumo, nes į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad šie ieškovo atlikti darbai atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Tuo tarpu pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę bylose, kylančiose iš rangos teisinių santykių, įrodinėjimo našta dėl rangovo atliktų darbų atitikimo CK 6.663 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams tenka būtent ieškovui (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.662 straipsnio 1, 5 dalis). Todėl konstatuotina, kad elektros instaliacijos darbus ieškovas viename iš buto (duomenys neskelbtini), kambarių (miegamajame) atliko netinkamai, dėl ko šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti prašomą sumą atsakovė nesutiko pagrįstai.
Pasisakydamas dėl elektros instaliacijos atlikimo darbų pilnumo teismas su atsakove sutinka iš dalies. Ištyrus byloje surinktus įrodymus šalys bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad ieškovas, nors ir su minėtais nustatytais trūkumais, iš viso buto (duomenys neskelbtini), miegamajame įrengė 10 taškų, o 2 taškus įrengė, tačiau be atsakovės prašytų įrengti instaliacinių dėžučių. Ieškovas teigė, kad tokios dėžutės atsakovės numatomiems kabinti šviestuvams šioje vietoje nereikalingos, tačiau neneigė atsakovę ieškovą prašius tokias dėžutes įrengti. Vertindamas šiuos šalių paaiškinimus, teismas sutinka, kad šių 2 dėžučių ieškovas neįrengė nepagrįstai. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui. Todėl atsakovei užsakius konkretų darbą, ieškovas gali būti laikomas jį tinkamai atlikęs tik tuo metu, kai jis yra faktiškai atliktas.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nors šalys sudarydamos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), remonto darbų nesulygo dėl šių darbų galutinio rezultato, o sutarties vykdymo eigoje tarėsi kiekvieną kartą dėl nuosekliai atliekamų statybos darbų, tiek ieškovas, tiek atsakovė siekė ir tikėjosi bendradarbiauti dėl pilno buto (duomenys neskelbtini), remonto: vonios remonto, vonios išklijavimo plytelėmis, santechnikos vonioje pakeitimo, sienų išglaistymo, išdažymo, grindų išlyginimo, parketo išklojimo, senos elektros instaliacijos pakeitimo. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad elektros instaliacijos darbų kainą šalys sulygo 10 Eur už vieną tašką. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iki 2018 m. kovo 29 d. ieškovas buvo atlikęs elektros instaliacijos darbus kitose bute (duomenys neskelbtini), dalyse, o atsakovė už juos ieškovui jau buvo sumokėjusi. Įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovė mokėjo ieškovui už darbus tik juos priėmusi, taip pat aplinkybę, kad ir kiti ieškovo bute atlikti elektros instaliacijos darbai atsakovės 2018 m. kovo 16 d. buvo priimti ir jos apmokėti kaip atlikti, elektros instaliacijos laidų ieškovui dar nepaslėpus (jų neužtinkavus, neužglaisčius), neįtvirtinus instaliacinių dėžučių, ką ieškovas priskyrė kitų darbų etapui, sutiktina su ieškovu, kad 10 Eur elektros instaliacijos įrengimo kainą šalys sulygo be siūlių užtinkavimo ir dėžučių įtvirtinimo. Todėl atsakovė neteisi, kad sulygtus elektros instaliacijos darbus taip pat šiuo aspektu ieškovas atliko nepilnai.
CK 6.671 straipsnis numato, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Byloje nustatyta, kad atsakovei nutraukus sutartį su ieškovu, ieškovas perdavė (duomenys neskelbtini), kambarių, kurie buvo atlikti nepilnai ir netinkamai. CK 6.665 straipsnis nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti arba neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Iš atsakovės paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų (b.l. 37) nustatyta, kad atsakovė naudojosi viena iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų teisių, t. y. reikalavo ieškovą sumažinti atliktų elektros instaliacijos darbų kainą nuo 10 Eur iki 5 Eur už tašką. Teismo vertinimu, šia teise atsakovė naudojosi pagrįstai, todėl esant nutrauktai rangos sutarčiai ieškovas turi teisę reikalauti tik sumažintos nors ir netinkamai, tačiau atliktų elektros instaliacijos darbų kainos, būtent, po 5 Eur už įrengtus 10 elektros taškų, t. y. 50 Eur (5 Eur x 10 vnt.). Todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovės ieškovui (CK 6.671 straipsnis).
Dėl betonavimo darbų
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 20 Eur už betonavimo darbus ir 5 Eur už grindų skylių betonavimą. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad šių darbų kainos su ieškovu ji nebuvo sulygusi.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad darbų bute (duomenys neskelbtini), vykdymo metu šalys sulygo dėl grindų plytelių vonios kambaryje klijavimo po 12 Eur už 1 kv. m. Sulygstant šią kainą atsakovė ieškovo atskirai nebuvo informuota apie tai, kad prieš atliekant grindų plytelių vonios kambaryje klijavimą bus būtina atlikti grindų lyginimą betonu, ko kaina nėra įskaičiuota į šalių sulygtą grindų plytelių vonios kambaryje klijavimo kainą. To ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės net neneigė, tačiau prašė įvertinti tai, jog poreikis grindis lyginti vonioje betonu atsakovei turėjo būti akivaizdus. Teismas sutinka, kad byloje surinktų įrodymų visuma – tiek fotonuotraukos (jos patvirtina ieškovo teiginius, kad vonios grindys dėl vonios išplėtimo nebuvo lygios, jose buvo atsiradęs laiptelis), tiek pačios atsakovės paaiškinimai, liudytojo R. D. parodymai apie grindų vonioje paruošimą plytelių klijavimui (senųjų pašalinimą), liudija, kad poreikis lyginti grindis vonioje atsakovei turėjo būti žinomas. Tačiau tai nepaneigia atsakovės argumentų, jog jai nebuvo žinoma, kad šis darbas – grindų lyginimas betonu, šalių nebuvo įtrauktas į sulygtą grindų plytelių vonios kambaryje klijavimo kainą, taip pat jog šis darbas kaip papildomas šalių atskirai nebuvo sulygtas, tarp šalių kilus konfliktui dėl jo kainos (atsakovė siūlė jo kainą ne didesnę nei 5 Eur už 1 kv. m, o ieškovas10 Eur už 1 kv. m). Nepaisant to, iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad šį darbą ieškovas atliko.
CK 6.645 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas darbų rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka didinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina padidinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs šias CK nuostatas, taip pat CK 6.673 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, o užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje, teismas konstatuoja, jog atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovui 20 Eur už betonavimo darbus ir 5 Eur už grindų skylių betonavimą, nesant atsakovės sutikimo dėl tokių darbų atlikimo už ieškovo siūlomą kainą.
Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra labai plačiai išaiškinta, kad prievolei dėl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala nukentėjusiojo turtui ar asmeniui, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis). Atsakomybė už padarytą žalą, o kartu ir pati prievolė dėl žalos padarymo, galima tik esant įrodytoms visoms keturioms nurodytoms sąlygoms. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti neteisėtų veiksmų, kilusios žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos faktus tenka ieškovui, o paneigti kaltę, kuri yra preziumuojama pagal CK nuostatas, tenka atsakovei.
Ieškovas ieškinyje jo patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad 2018 m. kovo 29 d. tarp ieškovo ir atsakovės kilus konfliktui atsakovė žemino ieškovą, tyčiojosi, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neneigė kilusio konflikto metu vartojusi necenzūrinius žodžius, tačiau nesutiko, jog ji ieškovą žemino, iš jo tyčiojosi. Nesant byloje kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovė žemino ieškovą, iš jo tyčiojosi, tokiai išvadai padaryti nepakanka vien tik ieškovo paaiškinimų, kuriuos atsveria priešingi atsakovės paaiškinimai (CPK 178, 185 straipsniais, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tuo labiau, kad pasisakydamas bylos nagrinėjimo metu dėl jo pareikšto ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas nurodė, kad neigiamas emocijas, pažeminimo jausmą jam sukėlė atsakovės išsakytas jo atlikto darbo vertinimas, sutarties su juo nutraukimas, nepavykus pasiekti sutarimo dėl atliktų darbų kainos, kuris suformavo ieškovo nuomonę, kad šį konfliktą, siekiant sutarties nutraukimo, atsakovė planavo jau kuris laikas (CK 6.247 straipsnis). Taigi, priešingai nei nurodo ieškinyje, ieškovas jo patirtus neigiamus išgyvenimus, pažeminimo jausmą sieja ne su necenzūrinių žodžių vartojimu, o su sutarties su juo nutraukimu. Kadangi šioje byloje nekeliamas klausimas dėl ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties dėl buto (duomenys neskelbtini), remonto nutraukimo teisėtumo, spręsti, kad nutraukdama sutartį su ieškovu atsakovė elgėsi neteisėtai teismas neturi jokio pagrindo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas byloje taip pat nepagrindė jo patirtos žalos sveikatai (vaistų pirkimo, gydymosi poreikio, nedarbingumo) (CPK 178 straipsnis).
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė argumentus, jog tam tikri ieškovo iki 2018 m. kovo 29 d. atlikti darbai jo buvo atlikti netinkamai, dėl ko iš ieškovo reikalaujamos sumos ji išskaitė jų trūkumams pašalinti reikalingą sumą, taip pat turėtas išlaidas darbo įrankiams pirkti. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neneigė nerašiusi ieškovui pranešimo dėl vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo. Įvertinus CK 6.131 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad įskaitymui būtina pateikti pareiškimą kitai šaliai, kuriame turi būti aiškiai nurodomas įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, o tokio pareiškimo atsakovė nurodė ieškovui neteikusi, šios aplinkybės negali būti pagrindu teigti, kad atsakovės prievolė sumokėti 227,76 Eur skolą pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Plačiau pasisakyti dėl šių atsakovės argumentų teismas nemato pagrindo, nes teismui išaiškinus atsakovei teisę teikti priešieškinį šioje byloje (b.l. 42-43), šia teise atsakovė nepasinaudojo.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 25 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 27,61 procentai reikalavimų) jam priteistinas iš atsakovės žyminis mokestis – 6,91 Eur (25 Eur x 27,61/100). Valstybė šioje byloje patyrė 13,47 Eur pašto išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos paskirstytinos bylos šalims, proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai – iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 3,72 Eur pašto išlaidos (13,47 Eur x 27,61/100), o iš ieškovo – 8,94 Eur pašto išlaidos (13,47 Eur – 4,53 Eur) (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 straipsniu, teisėja
nutaria:
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 227,76 Eur (du šimtus dvidešimt septynis Eur 76 ct) skolos ir 6,90 Eur (šeši Eur 90 ct) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,72 Eur (trys Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,75 Eur (devyni Eur 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.