- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 1-428-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05701-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- E. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
a. m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme; 3) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme; 4) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų arešto bausme. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. birželio 21 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d., bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. smurtaudamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą:
jis 2019 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugyventinę E. P. pastūmė į nugarą, ji griuvo ir veidu atsitrenkė į kambaryje buvusio staliuko paviršių, dėl ko jai atsirado patinimas veido dešinėje pusėje, kraujosruva ant kaktos ir paraudo akis. Tokiu būdu A. M. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo E. P. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau parodė, kad E. P. galvos į sieną, kaip nurodyta kaltinamajame akte, netrenkė, ją, stovinčią ir nusisukusią nuo jo, tik pastūmė abiem rankomis paėmęs už viršutinės nugaros dalies, tada ji krito ant staliuko ir galėjo veidu į jį atsitrenkti. Ji ilgai ant stalo negulėjo, kai atsistojo, jai iš lūpos bėgo kraujas. Tada ji paprašė K. K. iškviesti policiją, atvažiavę policijos pareigūnai apžiūrėjo E. P., o jį išvežė į policijos komisariatą.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. P. parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Prisimena tiek, kad buvo pas K. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjo A. M., iš pavydo pradėjo ją mušti, trenkė galvą į sieną, daugiau neprisimena, ar sumušė šioje byloje, nes buvo dvi bylos. Prieš trenkimą ji sėdėjo ant lovos, jis prašė, kad ji grįžtų pas jį, ji nesutiko, tada A. M. paėmė už plaukų sėdinčiai ir trenkė į sieną, ji į sieną atsitrenkė pakaušiu. Trenkė į tą sieną, kuri buvo prie lovos. Trenkė sėdinčiai, vieną kartą. Daugiau veiksmų A. M. neatliko, nebuvo susistumdymo prieš tai. Taip pat E. P. patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, papildomai parodė, kad kambary buvo staliukas, galėjo būti, kad A. M. ją pastūmė, ji krito ir veidu atsitrenkė į stalą, dėl to atsirado veide patinimas ir kraujosruvos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. parodė, kad asmenis iš tyrimo eigos prisimena, matyti veidai, A. M. - įtariamasis, moters pavardės neprisimena, ji buvo nukentėjusioji. Abu asmenis apklausinėjo ji. Vizualiai prisimena, kad nukentėjusioji sėdėjo pas ją kabinete priešais ją. Nukentėjusioji pati savo noru į apklausą neatvyko, iš jos pusės suinteresuotumo atvykti į apklausą nebuvo, reikėjo su apsauga atsivežti. Fiksavo sužalojimus tokius, kokius matė. Jei klausė apie kitus sužalojimus, tai turi būti užfiksuota apklausos protokole.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. parodė, kad jis pažįsta E. P. ir A. M., jie yra draugai. Tą dieną jie atsinešė alaus, išgėrė. To momento, kai A. M. mušė E. P., jis nematė, jie nesimušė, gal buvo tuo metu išėjęs. A. M. nepyko, nepavyduliavo, konflikto jokio tikrai nematė. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, negalėjo pasakyti, apklausos neprisimena.
Iš 2019 m. vasario 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad yra užfiksuotos 2019 m. vasario 10 d. E. P. fizinio skausmo sukėlimo aplinkybės ir jos parodymai bei sužalojimo vietos veide (1 t., 6-7 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus E. P. ant veido dešinės pusės matėsi patinimas, ant kaktos kraujosruva, paraudusi akis (1 t., 12-14 b. l.).
Iš 2019 m. vasario 11 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų (fotolentelių) matyti, kad vizualiai apžiūrint E. P. matosi patinusi kairė akis, akies viduje kraujosruva, daugiau sužalojimų nesimato (1 t., 36-37, 39-40 b. l.).
Nors A. M. prisipažino sukėlęs E. P. fizinį skausmą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinamajame akte nurodytos faktinės, jog A. M. šį fizinį skausmą sukėlė sugriebęs E. P. už plaukų ir trenkdamas jos galvą du kartus į sieną. Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad tokių veiksmų prieš E. P. neatliko, ją tik pastūmė į nugarą, ji griuvo ir veidu atsitrenkė į kambaryje buvusio staliuko paviršių. Nors E. P. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių parodė, kad A. M. trenkė jos galvą į sieną, tačiau nurodė, kad į sieną ji atsitrenkė pakaušiu, kas visiškai prieštarauja įvykio metu jos apžiūros metu policijos pareigūnų užfiksuotiems sužalojimams veide. Vėliau E. P. parodė, kad konflikto metu galėjo būti ir taip, kaip nurodė A. M., t. y. A. M. ją pastūmė, ji krito ir veidu atsitrenkė į stalą, dėl to atsirado veide patinimas ir kraujosruvos. Iš 2019 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus E. P. ant veido dešinės pusės matėsi patinimas, ant kaktos kraujosruva, paraudusi akis, kas rodo, kad E. P. veidą galėjo susižaloti A. M. nurodytomis aplinkybėmis. Beje, liudytojas K. K., priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje parodė, kad jokio konflikto tarp A. M. ir E. P. nematė.
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta tai, jog kaltinamasis A. M. 2019 m. vasario 10 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sugyventinę E. P. pastūmė į nugarą, ji griuvo ir veidu atsitrenkė į kambaryje buvusio staliuko paviršių, dėl ko jai atsirado patinimas veido dešinėje pusėje, kraujosruva ant kaktos ir paraudo akis, ir tokiu būdu A. M. sukėlė E. P. fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo A. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. M. niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogišką. Kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, dėl to gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad nors šioje baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas įprasta tvarka, tačiau faktinės aplinkybės buvo nustatytos būtent pagal A. M. parodymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jo dydį. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 10 d. 21.20 val. iki 2019 m. vasario 11 d. 15.03 val. (1 parą).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 10 d. 21.20 val. iki 2019 m. vasario 11 d. 15.03 val. (1 parą).
Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti A. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.