Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2014 m. balandžio 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir paliktas galioti 2011 m. balandžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais;

2) 2014 m. gegužės 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (26 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (10 epizodų), 215 straipsnio 1 dalį (26 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2014 m. lapkričio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 10 mėnesių;

4) 2015 m. sausio 20 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams; paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams ir 7 mėnesiams;

5) 2019 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones trejus metus, ir transporto priemonės konfiskavimas, bausmė neatlikta,

6) 2019 m. rugpjūčio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė; paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų ir 38 MGL (1900 Eur) baudą, arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino.

2019 m. birželio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo L. P. pateikė motorolerio įsigijimo dokumentus bei motorolerio naudojimo instrukciją (b. l. 26-27, 30-35);

ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L. P. duotais parodymais, kad apie septynis metus gyvena su sugyventiniu D. B., adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 9 d. apie 13:00 val. į namus grįžo jos sugyventinis kartu su M. Č., jie abu buvo neblaivūs ir dar parsinešė du butelius degtinės „Bajorų“. Jie degtinę gėrė virtuvėje prie stalo. Išgertuvės vyko be jokių konfliktų. Apie 14.00 val. ji sugalvojo, kad jai reikia dviračiu nuvažiuoti iki parduotuvės, nusipirkti maisto produktų. Sugyventinis ir M. Č. jau buvo išgėrę vieną degtinės butelį ir pradėję gerti antrąjį. Ji juos paliko namuose virtuvėje geriančius ir išvažiavo į parduotuvę. Išeidama kiemo vartus paliko neužrakintus. Parduotuvėje užtruko apie valandą. Apie 15.00 val. grįžo į namus, vartai buvo atidaryti, įėjusi į virtuvę, pamatė, kad jos sugyventinis miega padėjęs galvą ant stalo, M. Č. nebebuvo. Pasidėjusi pirkinių maišą, ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad kieme nebėra jos elektrinio triračio „Elektron MS30“, galvojo, kad yra pastatytas malkinėje, nuėjus į malkinę, ten taip pat jo nebuvo. Grįžusi iš miesto nesutiko jokių asmenų važiuojančių jos triračiu ir grįžusi į namus net neatkreipė dėmesio, kad kieme jau nebebuvo triračio. Įėjusi vėl į kambarį, norėjo pasiimti savo mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo palikusi krauti virtuvėje, tačiau telefono taip pat nebebuvo. Telefonas buvo „Alcatel 3V black“ su (duomenys neskelbtini) sim kortele, telefono IMEI: (duomenys neskelbtini), taip pat nebebuvo ir telefono įkroviklio. Kai pasigedo minėtų daiktų ,iškarto suprato, kad juos pavogė M. Č., nes tą dieną daugiau niekas nebuvo atėjęs į namus. Atsikėlęs sugyventinis jai paaiškinti, kur dingo minėti daiktai, nieko negalėjo, nesiorientavo aplinkoje dėl girtumo. 2019 m. birželio 10 d. apie 05.30 val., į namų laidinį telefoną, kurio numerio nežino, jai paskambino vyriškis, iš balso atpažino, kad tai buvo M. Č.. Jis telefonu jai pasakė, kad jeigu ji, dėl minėtų daiktų kreipsis į policiją, jis patykojęs už kampo ją nušaus su koviniu šautuvu, ji susinervinusi namų telefoną trenkė į telefono aparatą ir jį sulaužė. M. Č., kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini) netoli jos namų. Namo kiemas aptvertas tvora, vaizdo kameromis nestebimas, turtas nedraustas. Triratį vertina 600 eurų, telefoną vertina 130 eurų, viso jai padaryta turtinė žala 730 eurų. Civilinio ieškinio tvarka jai išaiškinta, jį pateiks vėliau. Minėtų daiktų dokumentus turi, juos galės pateikti. Į policiją kreipėsi tik dabar, kadangi buvo pasimetusi ir nežinojo ką daryti (b. l. 51);

ikiteisminio tyrimo liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad yra Latvijos pilietis, tačiau pilnai supranta ir kalba lietuviškai, taip pat lietuviškai moka skaityti, nes nuo 2000 m. gyvena Lietuvoje. 2019 m. birželio 9 d. apie 11 val., tiksliai valandų nepamena, būdamas neblaivus, iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ norėdamas nusipirkti alkoholinių gėrimų - alaus. Nuėjęs prie parduotuvės, pamatė šalia jos stovintį neblaivų pažįstamą M. Č.. Jis jo paklausė ką jis pirks, jam atsakius, kad alaus, M. Č. pasakė, kad duotų jam turimus pinigus ir jis pridėjęs nupirks geriau degtinės. Jis taip ir padarė. M. Č. nupirko 0,7 litro talpos degtinės butelį „Bajorų“ ir užsigerti vaisvandenio gėrimo. Kadangi jis gyvena netoli jo namų, jis pasiūlė eiti pas jį į namus. Jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, M. Č. persigalvojo, bei pasiūlė eiti pas jį. Jam neprieštaravus, abu nuėjo pas jį. Namuose susėdo virtuvėje prie stalo ir pradėjo gerti degtinę. Namuose taip pat buvo jo sugyventinė L. P., kuri nekreipdama dėmesio dirbo savo darbus. Baigus gerti minėtą degtinės butelį, M. Č. pasiūlė išgerti dar vieną, prašydamas leisti nuvažiuoti kieme stovėjusiu elektriniu triračiu. Bijodamas, kad M. Č. išvažiavęs juo, daugiau jo jam nebegrąžins, pasakė, kad gali nueiti ir pėsčiomis, nes parduotuvė yra netoli. M. Č. parėjus ir pradėjus gerti antrą degtinės butelį, jis labai apgirto, todėl jam pasakė, kad eitų į namus numiegoti. Nebesulaukęs, kada M. Č. išeis, jis, padėjęs galvą ant stalo, užmigo. Daugiau paaiškinti nieko negali. Jau tamsiu paros metu jį pribudinusi sugyventinė, paklausė, kur yra jai priklausantis elektrinis triratis. Kadangi jo kieme nebebuvo, suprato, kad jam užmigus, jį pavogė M. Č., nes daugiau pas jį niekas nebuvo atėjęs. Vėliau, taip pat, sugyventinė L. P. pastebėjo, kad nebėra jai priklausančio mobilaus ryšio telefono su pakrovėju. Jo M. Č. mobilaus ryšio telefono neprašė, jam nieko nedavė. Taip pat, daugiau neprašė duoti pavažiuoti elektrinio triračio. Elektrinio triračio raktelis buvo spynelėje. 2019 m. birželio 10 d. jam būnant (duomenys neskelbtini) mieste, jam paskambino sugyventinė ir pasakė, kad jai į laidinį telefoną paskambino M. Č. ir grasino, kad nušaus su turimu ginklu, jei jie kreipsis į policiją. Dar tikėdamas, kad M. Č. susipras ir atvarys pavogtą elektrinį triratį ir mobilaus ryšio telefoną, į policijos pareigūnus nesikreipė. Tačiau nesulaukęs, 2019 m. birželio 11 d. pasakė sugyventinei, kad kreiptųsi į policijos pareigūnus (b. l. 63);

ikiteisminio tyrimo apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje ir daugelį žmonių pažįsta. 2019 m. birželio 10 d. apie pietus pas jį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo blaivus M. Č. ir paprašė pinigų alkoholiui. Jis pinigų jam nedavė, tačiau pasiūlė alaus skardinę, bei geriant M. Č. alų, jis jam pasiūlė pirkti elektrinį triratį motorolerį už 100 eurų. Jis pasidomėjo, iš kur tas motoroleris ir kur yra, jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini). Be to, M. Č. minėjo, kad prieš dieną gėrė kartu su D. B., kurį jis pažįsta. Jis suprato, kad M. Č. bus pavogęs tą motorolerį, todėl sutiko jį nupirkti, M. Č. jam padavė nuo motorolerio raktus ir sutarė, kad jis jam pristatys tą motorolerį. M. Č. iš jo išėjo, bei grįžęs po pusvalandžio pasakė, kad motorolerio nebėra, jis jam raktelių neatidavė. Jis B. paklausė ar nėra iš jo pavogtas motoroleris, jis pasakė, kad pavogė M. Č., jis motorolerio raktelius atidavė policijos pareigūnams. Sutiko iš M. Č. nupirkti jo siūlomo motorolerį vien tik dėl to, kad jis buvo D. B., kurį jis pažinojo, nes tikrai žinojo, kad jį M. Č. bus pavogęs (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal šią BK normą atsakomybė kyla tada, kai kaltininkas svetimą turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kaltininkas privalo suvokti, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog kaltinamasis M. Č. iš gyvenamojo namo išgertuvių metu pagrobė mobilaus ryšio telefoną ir iš gyvenamojo namo kiemo elektrinį motorolerį. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kad M. Č. 2019 m. birželio 9 d. išgertuvių metu, kartu su juo išgėrinėjusiam D. B. užmigus, pagrobė svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną ir elektrinį motorolerį. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad M. Č. ėmė elgtis su pagrobtu elektriniu motorolerius, kaip savo daiktu, ketindamas jį parduoti. M. Č. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, bausmės atlikimo metu, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, skirdamas kaltinamajam M. Č. bausmę, už nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, veika baigta. Taipogi atsižvelgia kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, tris kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 74-83); septynis kartus baustas administracine tvarka, visos nuobaudos galiojančios, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 91-96); nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 97-98); nuo 2019 m. spalio 31 d. gyvena ir gydosi (duomenys neskelbtini) socialinėje-psichologinėje reabilitacinėje bendruomenėje, bendruomenėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 183-184).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai jog anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad kitos rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl kaltinamajam M. Č. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina straipsnio sankcijoje nurodyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes, jog yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, įvertinęs tai, jog ir nusikalstamos veikos padarymui galėjo turėti įtakos nukentėjusiosios sugyventinio girtavimas kartu su kaltinamuoju, susiklosčius palankioms aplinkybėms, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. Č. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš kaltinamąjį M. Č. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra teisiamas septintą kartą, anksčiau teismo buvo nuteistas tiek realia laisvės atėmimo bausme, tiek arešto bausme, kuriomis buvo izoliuotas nuo visuomenės, tačiau šių bausmių atlikimas teigiamo poveikio M. Č. elgesiui nepadarė. Tačiau, teismas išanalizavęs teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius, kaltinamajam priimtus nuosprendžius ir teismo baudžiamuosius įsakymus, nutarimus, kuriais buvo paskirtos administracinės nuobaudos, ir nustatęs, kad daugumą nusikalstamų veikų ir nusižengimų, kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, atsižvelgęs į jauną kaltinamojo amžių bei bausmės tikslus, įvertinęs tai, kad kaltinamasis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, pradėjo pats gydytis socialinėje-psichologinėje reabilitacijoje priklausomiems asmenims, gydymosi trukmė 12-18 mėnesių, o gydymosi tikslas – mokytis blaiviai gyventi bei pakeisti gyvenimo būdą; sprendžia, jog yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui. Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę atlikti gydymosi nuo priklausomybių programą, pakeisti gyvenimo būdą ir gyventi blaiviai, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, kaltinamajam skirtini įpareigojamai:

visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

ne trumpiau nei vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, gydytis priklausomybės ligas, nes teismas atsižvelgęs, kad kaltinamasis pats pradėjo gydytis priklausomybės ligas, sprendžia, kad kaltinamasis sutinka gydytis;

pabaigus gydymą viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti įpareigojimą visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmė atliktina pataisos namuose.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 11 d. 17.00 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 13.48 val., todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę ir laikytina, kad M. Č. yra atlikęs 1 laisvės atėmimo dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. P. pareiškė civilinį ieškinį 730 Eur sumai, teisiamajame posėdyje palaikė savo ieškinį. Kaltinamasis su nukentėjusiosios ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko visiškai, todėl L. P. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš M. Č. priteistina 730 Eur turtinės žalos atlyginimo L. P..

Vadovaujantis BK 69 straipsniu M. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiajai L. P. padarytą turtinę žalą.

2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Č. turtui eurais ir kitomis valiutomis, esančiam (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 730 Eur sumai (b. l. 101), paliktinas galioti iki visiško 730 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – triračio motorolerio užvedimo raktas su pulteliu, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nukentėjusiajai L. P. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintinų daiktų, daiktą – triračio motorolerio užvedimo raktas su pulteliu, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti.

Proceso išlaidų nėra.

M. Č. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendė:

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. Č. atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, M. Č. skirti įpareigojamus:

visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

ne trumpiau nei vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, gydytis priklausomybės ligas;

pabaigus gydymą viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ per vieną mėnesį pradėti dirbti arba mokytis, arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir tęsti įpareigojimą visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką M. Č. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 11 d. 17.00 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 13.48 val., ir laikyti, kad M. Č. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš M. Č. nukentėjusiajai L. P. 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu paskirti M. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nukentėjusiajai padarytą 730 Eur turtinę žalą.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti, iki visiško 730 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. Č. turtui eurais ir kitomis valiutomis, esančiam (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 730 Eur sumai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – triračio motorolerio užvedimo raktą su pulteliu, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai L. P..

Nukentėjusiajai L. P. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintinų daiktų, daiktą – triračio motorolerio užvedimo raktą su pulteliu, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti.

Išaiškinti M. Č., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.