Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-686-431/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2S-686-431/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05570-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „T Transport“
Atsakovas
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-686-431/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05570-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T Transport“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T Transport“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 31 635,66 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė su atsakovu 2011 m. lapkričio 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovui reikalavimo teisę į 38 548 Eur UAB „T Logistics“ skolą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 38 579 Eur iki 2013 m. spalio 15 d. Tačiau liko skolingas ieškovei 31 635,66 Eur.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 31 635,66 Eur atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant areštuotomis lėšomis atlikti mokėjimus ieškovės naudai. Nesant pakankamai piniginių lėšų sąskaitoje, areštuoti kitą atsakovui priklausantį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, apribojant atsakovo galimybes juo disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės UAB „T Transport“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nustatė, jog ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, todėl padarė išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.

5. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų ar duomenų apie atsakovo mokumą, tai yra įrodymų, patvirtinančių, jog iš atsakovo negalima būtų išieškoti prašomos priteisti sumos. Byloje nėra duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip.

II. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė UAB „T Transport“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką pripažinta, jog faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi. Būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Teismas nukrypo nuo šios praktikos ir nesirėmė didelės ieškinio sumos kriterijumi.

6.2. Teismas nepagristai reikalauja, kad ieškovė įrodytų atsakovo nesąžiningumą, pagristų jo turtinę padėtį ir siekius paslėpti turtą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė objektyviai negali disponuoti informacija apie atsakovo turtinę padėtį, nes jis yra fizinis asmuo. Tik apie juridinių asmenų finansinius duomenis bei veiklą yra teikiama vieša informacija. Tuo tarpu griežti asmens duomenų apsaugos reikalavimai draudžia ieškovei rinkti tokio pobūdžio informaciją apie fizinį asmenį, todėl kredito įstaigos ir VĮ „Registrų centras“ tokios informacijos ieškovei nesuteiktų. Todėl teismas kelia ieškovei nepagristus reikalavimus įrodyti atsakovo nesąžiningumą, jo bandymus slėpti turtą, sunkią turtinę padėtį.

6.3. Teismas neatsižvelgė į šioje byloje pareikštus reikalavimus bei jos faktines aplinkybes. Nors teismas nutartyje rėmėsi sąžiningumo prezumpcija, tačiau CK nuostatuose yra įtvirtintas priešingas reikalavimas skolininkui pateikti neginčijamus įrodymus, jog jis susigrąžino skolą kreditoriui. Tai yra skolininko pareigą, o ne kreditoriaus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo užtikrinti, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas būtų užtikrintas. Tačiau dėl priimtos teismo nutarties atsakovas gali tiesiog paslėpti turimą turtą.

6.4. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog atsakovas nesilaikė skolos gražinimo terminų. Atsakovas skolingas ieškovei nuo 2012 m. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė pretenziją atsakovui dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas nepateikė atsakymo. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas nėra patikima šalis. Atsakovas yra buvęs ieškovės direktorius. Atsakovas pagal reikalavimo perleidimo sutartį prisiėmė įsipareigojimus už UAB „T-Logistics“, kurios yra akcininku ir direktoriumi. Ieškovė suteikė paslaugų šiai bendrovei, kuri liko skolinga. Atsakovas prisiėmė skolas, kaip fizinis asmuo, tačiau jų negrąžino. Skola atsirado tarp susijusių asmenų, o nesąžiningumas tokiais atvejais preziumuojamas. Skolos dydis leidžia atsakovui skelbti fizinio asmens bankroto bylą ir išvengti įsipareigojimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 31 635,66 Eur vertės atsakovo turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 31 635,66 Eur skolą, kuri patikslintu ieškiniu buvo padidinta iki 38 579 Eur. Skolą ieškovė grindžia ieškovės ir atsakovo 2011 m. lapkričio 3 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, pagal kurią ieškovė perleido atsakovui reikalavimo teisę į UAB „T Logistics“ 38 548 Eur skolą, o atsakovas įsipareigojo už perleidžiamą reikalavimo teisę sumokėti 38 579 Eur, tačiau šios pareigos neįvykdė. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 31 635,66 Eur vertės atsakovo turtą.

11. Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog 31 635,66 Eur skolos suma fiziniam asmeniui yra didelė, todėl pagal teismų praktiką tai yra pakankamas pagrindas pripažinti egzistuojant grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aktualioje teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017;; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

12. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, jog duomenys apie fizinių asmenų turimą turtą bei gaunamas pajamas nėra skelbiami viešai. Tačiau tai nereiškia, jog ieškovė negali disponuoti bent tam tikrais duomenimis apie atsakovo turtą bei pajamas, kadangi jis iki 2010 m. gruodžio 2 d. buvo ieškovės vadovu, o 2011 m. lapkričio 3 d. pati ieškovė sudarė su atsakovu sutartį dėl didelės vertės reikalavimo teisės perleidimo. Taigi tam tikrais duomenimis ieškovė apie atsakovo turtinę padėtį galėjo disponuoti. Be to, ieškovė nurodė, jog atsakovas yra UAB „T Logistics“ vadovu ir akcininku, tačiau nenurodė, kokios šios įmonės gaunamos pajamos ir tikėtina jos akcijų vertė. Pripažintina, jog duomenų apie atsakovo turtą nebuvimas nėra pakankamai pagrindas pripažinti, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovui nėra teismuose pareikšta reikalavimų dėl skolų priteisimo, jam nėra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl negalima teigti, jog skolininko turtas yra apribotas, užtikrinant kitų kreditorių reikalavimus. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas skolos negrąžina nuo 2012 m., tačiau pati ieškovė tik 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl šios skolos sumokėjimo. Todėl negalima ilgo skolos nemokėjimo termino pripažinti atsakovo nesąžiningumą patvirtinančia aplinkybe. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl galimo atsakovo nesąžiningumo, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, galės būti patikrintos tik nagrinėjant bylą teisme iš esmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, tai yra (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą. Taigi ieškovė nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Būtent ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tai yra pareiga įrodyti teiginius, jog yra reali grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Aplinkybė, jog atsakovas nemoka skolos ieškovei, nėra pagrindas konstatuoti jo nesąžiningumą, tai yra galimą ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė