Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1. 2011 m. rugpjūčio 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., skirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams bei 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, tęsti mokslą ar dirbti. 2012 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2011 m. rugpjūčio 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis pakeista pašalinant iš nuosprendžio rezoliucinės dalies V. M. paskirto elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo;

2. 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (dvi veikos). Subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės apribojimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64 ¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra laisvės apribojimas 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.,

Š. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis Raudondvario gimnazijos 11 klasėje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir

E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 12 klasių išsilavinimo, nesimokantis, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gyvulių prižiūrėtoju, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji V. M., Š. R. ir E. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

jie 2013 m. birželio 21 d., apie 24 val. 00 min., viešoje vietoje, tai yra S. Nėries gatvėje, esančioje Kauno rajone, Raudondvaryje, ties namu Nr. 14, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, tai yra kaltinamajam Š. R. įspyrus nukentėjusiajam D. A. vieną kartą į nugarą, V. M. apkabinus iš nugaros nukentėjusįjį D. A. per kaklą ir jį smaugiant lenkimo žemyn metu, toliau bendrais kaltinamųjų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų dviejų asmenų veiksmais sudavus ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis L. A. į galvą ir nugaros sritį, pargriovus L. A. ant žemės jį spardžius, taip padarius muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejuose keliuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, spyrus K. D. į galvą, ne mažiau kaip du kartus ranka smogus D. K. į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus kumščiais suduodant jam į pilvą ir kitas kūno vietas, suduodant ne mažiau kaip vieną smūgį D. A. į veidą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad pripažįsta dėl to, jog tempė už maikės ir sudavė pora smūgių D. K., D. A. kabinosi ant kaklo, tačiau nukentėjusiajai K. D. nespyrė. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad 2013 m. birželio 21 d. vakare jis su draugais Š. R., E. J. bei dar dviem jam nepažįstamais jaunuoliais buvo prie Raudondvario mokyklos, prie kurios visi penki gėrė alkoholį, paskui, tamsiu paros metu, laiko tiksliai nežino, prie mokyklos susitiko su L. A., D. A., kuris buvo girtas ir visus vaišino alkoholiu, kurio turėjo su savimi. Kartu su jais buvo dar vienas jaunuolis ir dvi merginos. Su jais dar buvo E. K., bet ji paskui nuėjo namo. Kadangi buvo girtas, tai visko tiksliai neatsimena. Kai L. A. su D. A. ir kartu su jais buvusiu jaunuoliu ir dviem merginomis nuėjo gatve tolyn, tai kažkas gatvėje šaukė, kad ateikit ar kažkaip panašiai. Matė, kad jie visi buvo nuėję į tą pusę, tai visi bėgo link jų. Jis neatsimena, kaip tiksliai buvo, nes buvo girtas. Kodėl jis bėgo, vijosi juos ir mušėsi jis nežino, paaiškinti negali. Nežino, kodėl taip elgėsi. Kiek jis prisimena, tai kai juos einančius gatve pasivijo, tai visi mušėsi, tai ir jis pradėjo juos mušti. Kuris pirmas pradėjo mušti ir kam sudavė smūgius jis neatsimena. Pamena, kad jis D. A. sudavė ranka ar spyrė. Jam atrodo, kad jis jam trenkė ar spyrė, o tada D. A. jį sugriebė rankomis ir parvertė ant žemės ir pats užgriuvo ant jo. Jis pats daugiau neatsimena, kad būtų ką mušęs. L. A. jis nemušė, nes jį geriausiai iš visų pažinojo. Taip pat tikrai nemušė merginos. O ar daugiau su kuo mušėsi jis neatsimena. Galėjo muštynių metu kam suduoti smūgius ranka, įspirti, tačiau pats tiksliai to nurodyti negali, nes neatsimena. Jis pats nepamena, kad būtų kažkurį sugriebęs ir laikęs už marškinėlių, bet pilnai galėjo taip būti muštynių metu. Jis buvo girtas ir visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Kodėl užpuolė ir sumušė gatve einančius žmones nežino, paaiškinti negali. Kadangi jis L. A. iš visų geriausiai pažinojo, jis yra jo sesės klasiokas, tai tikrai jo nemušė. Jis tik bendrai su visais, prisijungdamas prie kitų sudavė vieną kitą smūgį D. A. ir D. K., galėjo kuriam ir įspirti, bet dėl to, kad buvo girtas, visko tiksliai neprisimena (2 t. 18, 22 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis V. M. juos patvirtino ir nurodė, kad teismas gali jais vadovautis. Taip pat jis papildė, kad be jų buvo dar du jaunuoliai, kurie prisidėjo prie muštynių, tačiau kas jie tokie, jis nežino. Muštynių metu gali būti, kad jis smaugė D. A., buvo užsikabinęs jam ant kaklo. Savo elgesį vertina blogai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis Š. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. birželio 21 d., jie trise buvo prie Raudondvario gimnazijos, kur sutiko nukentėjusiuosius, su jais buvo dar kelios merginos. Prie mokyklos visi draugiškai išgėrė. Po to nukentėjusieji nuėjo, o jie trise liko. Su jais buvo dar du jaunuoliai. Po to jie išgirdo kažkokius šūksnius ir visi kartu prisivijo nukentėjusiuosius. Prasidėjo muštynės. Kas išprovokavo konfliktą, nežino. Pripažįsta, kad jis pirmas pradėjo grumtis su D. K., sudavė jam kumščiais, kiek kartų jam spyrė neprisimena, tačiau jo gulinčio ant žemės nespardė ir nespyrė nukentėjusiajai K. D.. Įvykio metu buvo neblaivus. Savo elgesį vertina blogai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2013 m. birželio mėn. apie vidurnaktį, jie gėrė mokyklos stadione, nukentėjusieji irgi šventė. Kadangi V. M. buvo pažįstamas su L. A., jie visi kartu išgėrė alkoholio ir nukentėjusieji išėjo. Tuomet jie išgirdo šūksnius, todėl nubėgo prie nukentėjusiųjų į Neries gatvę. Š. R. puolė juos pirmas ir prasidėjo muštynės. Prisipažįsta, jog mušėsi su L. A., jam sudavė du kartus, bet ne jis vienas, tačiau nukentėjusiajai K. D. jis į galvą nespyrė. Ji muštynių metu atbėgo, apsikabino L. A., kad šio nemuštų ir gal jai netyčia kas sudavė. Taip pat jis mušėsi ir su D. A.. Taip pasielgė, nes buvo išgėrę. Be jų gatvėje dar buvo daugiau žmonių. Kas policiją iškvietė, nežino, gal patys nukentėjusieji. Savo elgesį vertina blogai, dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusysis L. A. parodė, jog 2013 m. birželio 21 d., apie 23 val., jis, D. K., D. A., K. D. ir K. N. ėjo link D. namų ir ties mokykla prasilenkė su kaltinamaisiais. Su jais buvo daugiau jaunuolių. Kadangi pažinojo V. M., su juo pasisveikino, pakalbėjo. D. A. turėjo alkoholio, juos pavaišino. Jis pats alkoholio nevartojo. Po to jie nuėjo, įsukę į Neries gatvę, pamatė, kad juos seka kaltinamieji, paėjo apie 100 metrų ir išgirdo, kad jie ir dar du jaunuoliai bėga link jų. Šiems pribėgus, Š. R. pirmasis spyrė D. A. į nugarą. Jis atsisuko ir tuomet pats gavo smūgį į veidą, parkrito ant žemės. Kas jam smogė, jis nematė. Daugiau nelabai ką atsimena, buvo užsidengęs veidą, nes gynėsi. Jie jį spardė, daužė, bet ne vienas asmuo, gal net keturiese vienu metu. Vienu metu jis bandė atsistoti, vėl buvo parverstas. K. D. taip pat bandė jį uždengt, bet pati gavo ir pasitraukė. Po to atvažiavo policija, o jį pažįstamas nuvežė į ligoninę.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2013 m. birželio 21 d. jam buvo įteiktas diplomas ir jis ta proga šventė, su savimi turėjo viskio butelį ir alkoholį gėrė tik jis vienas. Jis, D. K., L. A., K. D. ir K. N. ėjo namo ir ties mokykla susitiko kaltinamuosius. Jis tik iš matymo pažinojo V. M., pasiūlė jiems alkoholio ir draugiškai pasikalbėję išsiskyrė. Paėjus apie kilometrą nuo tos vietos, jis pajuto spyrį į nugarą, atsistojo ir pamatė, kad vyksta muštynės. Tuo metu V. M. pradėjo jį smaugti, jis jį apvertė, paguldė ant žemės ir bandė išaiškinti, kad jie draugai, bet jis jo negirdėjo. Kažkuris V. M. nuo jo nukėlė, tuomet jis gavo smūgį į galvą, tačiau kuris jam sudavė, pasakyti negali. Matė, kaip kažkuris iš jaunuolių spyrė L. A. į galvą. Kažkuriuo momentu D. K. padavė jam savo telefoną ir liepė kviesti pagalbą. Jis parbėgo namo ir iškvietė policiją.

Nukentėjusioji K. D. parodė, kad 2013 m. birželio 21 d. vakare, apie 23 val. ji, K. N., L. A., D. K. ir D. A. ėjo pasivaikščioti. D. šventė diplomo įteikimą, kadangi jis buvo išgėręs, jie lydėjo jį į namus. Einant Atgimimo gatve, ties gimnazija jie susitiko kaltinamuosius, buvo dar daugiau žmonių. D. A. davė kaltinamiesiems išgerti, draugiškai pašnekėjo. Po to jie toliau ėjo Atgimimo gatve. Pasukus į Neries gatvę, jie išgirdo, kad kažkas šūkauja, atsisuko pažiūrėti ir pamatė kaltinamuosius ir dar du jaunuolius, kurie pribėgo prie jų. Š. R. spyrė D. A. į nugarą. Jos su K. išsigando ir nubėgo į šalia esančią pievelę, viską matė iš šono. Matė, kaip L. A. gulėjo ant žemės ir jį spardė gal 3-4 žmonės. Mano, kad Š. R. ir V. M. spardė L. A. į galvą. Tuo metu D. K. taip pat mušėsi su vienu jaunuoliu, tačiau su kuo tiksliai pasakyti negali. Pamačiusi, kad L. A. vis dar guli ant žemės, ji priėjo artyn ir pradėjo šaukti Š. R., kad žino jo pavardę ir, kad ji kreipsis į policiją. Kuomet L. A. bandė atsistoti, ji jį apsikabino, tuomet kažkas jį vėl pastūmė ir L. atsidūrė ant žemės, o ji atsitūpė prie jo ir tuo metu gavo smūgį į galvą. Kadangi smūgis buvo labai stiprus, yra įsitikinusi, kad buvo smūgiuota koja. Žino, kad tikrai smūgiavo ne V. M., kadangi jį matė priešais save. Po to ji atsistojo, nubėgo ieškoti K..

Nukentėjusysis D. K. parodė, jog 2013 m. birželio 21 d., apie 23 val. jie lydėjo D. A. namo, nes jis buvo išgėręs, kadangi šventė kolegijos baigimą. Einant pro gimnaziją, Atgimimo gatve, jie pamatė jaunuolių kompaniją, kurioje buvo pažįstamų. Jie pasisveikino, draugiškai pasikalbėjo, D. A. pasiūlė išgerti ir jie gražiai išsiskyrė. Jiems beeinant, jie išgirdo, kad link jų atbėga penki asmenys, tarp kurių buvo kaltinamieji. Nesitikėjęs užpuolimo, jis staiga pamatė, kaip vienas jaunuolis spyrė D. į nugarą, bet kuris, pasakyti negali. Jis jų paklausė, ko jie kimba, tačiau pamatė, kad jiems visai nesvarbu, ką jis kalba ir jis pradėjo gintis. Iš pradžių apsismūgiavo su Š. R., po to su E. J.. Tuomet atsistojęs jis pamatė, kaip L. A. spardė 3-4 žmonės, iš jų E. J. ir dar kažkuris atsiskyrė ir prišoko prie jo. Iš kažkur atsirado ir V. M., pradėjo jį tempti už maikės, jis išsisuko, bet maikė perplyšo per pusę. Jie mušėsi toliau ir staiga viskas baigėsi, jie nubėgo į tą pusę, iš kurios atbėgo. Kažkuriuo metu jis davė D. A. telefoną, kad šis iškviestų policiją.

Liudytoja K. N. parodė, kad ji įvykio metu buvo kartu su nukentėjusiaisiais. Jie visi kartu lydėjo D. A. į namus, nes šis buvo išgėręs. Beeinat jie sutiko grupelę jaunuolių, jie pradėjo šnekėti. D. A. pasiūlė kartu išgerti. Po kažkurio laiko jie nuėjo link D. namų, kažką išgirdę atsisuko ir pamatė penkis link jų bėgančius vaikinus, iš kurių vienas pribėgęs spyrė D. A. į nugarą ir jis nukrito. Nesupratusi, kodėl jie mušasi, ji pasitraukė į pievą. Visi mušėsi, girdėjo riksmus. Muštynės vyko Raudondvaryje, netoli mokyklos. Matydama muštynes ji jautėsi labai blogai, buvo šokiruota.

Liudytoja E. K. parodė, kad įvykio metu ji ėjo iš Raudondvario parko, sutiko V. M. ir Š. R., jie pasišnekėjo, tuo metu prie jų priėjo nukentėjusieji, tada jie išgėrė ir ji išėjo namo. Kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko muštynės sužinojo vėliau, kai visi ėmė apie tai šnekėti.

Liudytojas R. R. parodė, kad Š. R. yra jo sūnus. Jis jam pasakojo, kad įvykio metu buvo su draugais, susitiko kitus draugus, iš kurių vienas kažką laistė, turėjo alkoholio, jie pakalbėjo ir vėliau tarp jų kilo konfliktas, dėl to jie susimušė. Anksčiau dėl sūnaus problemų neturėjo, administracine tvarka dėl jo elgesio baustas nebuvo.

Iš 2013 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno r., Raudondvaryje, S. Neries g. ties namu Nr. 14 (1 t. 19-23 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1731/13(02) nurodyta, kad L. A. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose galėjo būti padarytos nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius. Tyrimas pradėtas: 2013 m. liepos 3 d., tyrimas baigtas: 2013 m. rugpjūčio 14 d. (1 t. 33-34 b.l.).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas, kuris, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikšti bent vienu iš įstatymo dispozicijoje numatytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ne tik jų pačių prisipažinimais (2 t. 101-103 b.l.), bet ir nukentėjusiųjų L. A., D. A., K. D., D. K. bei liudytojų E. K., K. N., R. R. parodymais (2 t. 102-106 b.l.), byloje esančiais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu ir specialisto išvada (1 t. 19-23, 33-34 b.l.), kurių visuma nustatyta, kad kaltinamieji kaltinime nurodytu laiku, S. Nėries gatvėje, esančioje Kauno rajone, Raudondvaryje, ties namu Nr.14 (1 t. 19-23 b.l.), kuri pagal teismų praktiką yra pripažįstama vieša vieta, kadangi joje nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo teisę ir galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltinamųjų veiksmų galėjo patirti nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.), elgėsi įžūliai. Jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pašalinių asmenų akivaizdoje, tai yra matant liudytojai K. N., veikdami be aiškios asmeninės motyvacijos, pretekstu turėdami mažareikšmę dingstį, tai yra išgirdę gatvėje neaiškius šūksnius, pribėgę prie nukentėjusiųjų pradėjo jų atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, tai yra kaltinamajam Š. R. įspyrus vieną kartą nukentėjusiajam D. A. į nugarą, V. M. iš nugaros apkabinus D. A. per kaklą jį smaugė lenkdamas žemyn, toliau jie - Š. R., V. M. ir E. J., kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis ir kojomis L. A. į galvą ir nugaros sritį, pargriovus L. A. ant žemės jį spardė, padarydami muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejuose keliuose, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, spyrė vieną kartą nukentėjusiajai K. D. į galvą, sukeldami jai fizinį skausmą, ne mažiau kaip du kartus ranka smogė D. K. į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus kumščiais jam sudavė į pilvą ir kitas kūno vietas, sukeldami jam fizinį skausmą, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam D. A. į veidą, sukeldami jam fizinį skausmą, ir šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie kaltinamųjų veiksmai yra vertintini kaip įžūlūs, realiai sutrikdę visuomenės rimtį, kadangi fizinis smurtas buvo panaudojamas prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, o nukentėjusiajam L. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 33-34 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.). Kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, patvirtina nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog dėl kaltinamųjų sukeltų muštynių buvo nutrauktas nukentėjusiųjų bendravimas, poilsis, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam L. A. teko vykti į ligoninę, sugadinta nukentėjusiajam D. A. šventinė nuotaika diplomo įteikimo proga, sukeltas nukentėjusiesiems didelis išgąstis, kaip parodė apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. N., dėl kilusių muštynių ji buvo šokiruota (2 t. 106 b.l.).

Kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. veika padaryta bendrininkaujant ir tiesiogine tyčia, tai yra jie suvokė, kad veikdami bendrai su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kartu vienas kitam padėdami savo neteisėtais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Taigi kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Kadangi šioje byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad D. A. į nugarą vieną kartą įspyrė Š. R., o jį iš nugaros apkabino ir per kaklą jį smaugė lenkdamas žemyn V. M., todėl teismas atitinkamai patikslina kaltinimą dalyje pagal įrodytas aplinkybes. Ši kaltinimo korekcija kaltinamųjų teisių nesuvaržo, nes iš esmės nepakeičia veikos faktinių aplinkybių bei nekeičia veikos kvalifikavimo.

Skirdamas kaltinamiesiems V. M. ir E. J. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Kadangi kaltinamasis Š. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis V. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Jis yra teisiamas trečią kartą (2 t. 134-135 b.l.), nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, susijusį su smurto kito asmens atžvilgiu panaudojimu, pagal BK 140 str. 1 d. (1 t. 135, 138-143 b.l.) iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad jo atžvilgiu yra atliekami dar trys ikiteisminiai tyrimai pagal BK 178 str. 2 d. dėl nusikaltimų nuosavybei padarymo ir šios nustatytos aplinkybės rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nuolat nusikalsti. Be to, nors jis yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba ir nesimoko ( 1 t. 131 b.l., 2 t. 13 b.l.). Duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka byloje nėra. Kaltinamasis V. M. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t. 9 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t. 11 b.l. ).

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgiant į jo kaip bendrininko vaidmenį nusikaltimo darymo metu (jis buvo bendravykdytojas), taip pat į tai, kad kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, jam skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui ir skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d. ).

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrintina su 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis Š. R. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Jis yra neteistas (1 t. 91 b.l.), duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka byloje nėra, mokosi, nusikalto būdamas nepilnametis (17 metų amžiaus), Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t. 109 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 111 b.l. ). Kauno rajono Raudondvario gimnazijos administracijos charakterizuojamas kaip turintis elgesio problemų, dažnai žodžiu yra įspėjamas dėl mokinio elgesio taisyklių pažeidimų, buvo du kartus baustas direktoriaus įsakymu už chuliganišką elgesį ir mokinio elgesio taisyklių pažeidimą (1 t. 113 b.l.), Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos rašte nurodyta, kad dėl kaltinamojo Š. R. nusiskundimų seniūnija nėra gavusi, papildomos informacijos neturi (1 t. 115 b.l.).

Kaltinamojo Š. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Š. R. yra teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, teismui nurodė, kad gailisi, bei į jo kaip bendrininko aktyvų vaidmenį darant nusikalstamą veiką - būtent jis pirmas pradėjo muštynes koja įspirdamas nukentėjusiajam D. A. į nugarą, kaltinamajam Š. R. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – viešieji darbai, jų trukmę nustatant artimą vidurkiui ir atsižvelgiant į šios bausmės rūšies skyrimo nepilnamečiams baudžiamajame įstatyme numatytus ypatumus (BK 90 str. 1 d. 1 p., 2 d., 46 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Teismo nuomone, ši kaltinamajam Š. R. skiriama bausmės rūšis geriausiai atitiks bausmės paskirtį už padarytą nusikaltimą, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir turėtų padėti jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis E. J. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas. Jis yra neteistas (1 t. 31 b.l.), duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka byloje nėra, dirba (2 t. 29-30 b.l.), Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t. 33 b.l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t. 35 b.l. ). Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos rašte nurodyta, kad E. J. gyvena su tėvais, yra nevedęs, dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, seniūnija nusiskundimų dėl E. J. elgesio nėra gavusi, papildomos informacijos apie jį neturi (1 t. 115 b.l.).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstama veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 str. 1d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad E. J. yra teisiamas pirmą kartą, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, dirba, į jo kaip bendrininko vaidmenį (jis buvo bendravykdytojas), kaltinamajam E. J. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str. 1 d., 2d., 3 d., 2p., 5 d.).

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. A. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam iš kaltinamųjų 130 litų turtinei žalai atlyginti (1 t. 50-51 b.l.). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiškino, jog patirtą turtinę žalą sudaro: firminė maikutė, kuri buvo suplėšyta įvykio metu 75 litų vertės, žaizdoms gydyti pirktos dezinfekcinės priemonės, už kurias sumokėjo 15 litų, bei žaizdoms tvarstyti pleistrai, kurių vertė 5 litai, ir „Jim Beam“ viskio butelis, dingęs po įvykio, jo vertė 50 litų, kadangi šis buvo nugertas, jį įvertino 35 litais. Viso jam padaryta 130 litų turtinė žala, kvitų, pagrindžiančių daiktų vertes, neturi (2 t. 102-103 b.l.).

Nors byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį, tačiau nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. A. parodymai nekelia teismui abejonių dėl padarytos turtinės žalos dydžio, nurodyta sugadinto ir prarasto daikto bei turėtų išlaidų suma, teismo nuomone, yra protinga ir atitinka realią ir rinkoje esančią analogiškų daiktų pardavimo kainą. Kaltinamieji priešingų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, teismui nepateikė (CK 6.248 str. 1 d.). Be to, apklausti teisiamojo posėdžio metu jie dėl minimo civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo (2 t. 101-102 b.l.), šioje byloje jų kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra visiškai įrodyta, todėl, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, civilinio ieškovo, kuris finansiškai nukentėjo nuo kaltinamųjų smurtinių veiksmų, teisėtų lūkesčių principus, jo civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai, jam priteistina solidariai iš kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. 130 litų jų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.249 str. 1 d., 6.279 str.).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš kaltinamųjų PSDF biudžetui padarytą 565,55 litų turtinę žalą (1 t. 38 b.l.).

Iš byloje esančio civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, jog civilinis ieškovas už nukentėjusiajam L. A. suteiktas skubiosios pagalbos paslaugas bei ambulatorines gydytojo specialisto konsultacijas gydymo įstaigai apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 565,55 litus (1 t. 38 b.l.). Prieš teisiamąjį posėdį buvo gautas civilinio ieškovo įgalioto atstovo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, prašė civilinį ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant (2 t. 82 b.l.). Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji Š. R., V. M. ir E. J. dėl šio civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo (2 t. 101-102 b.l.).

Šioje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. bendrų neteisėtų veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis L. A., jam 2013 m. birželio 22 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga bei ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos dėl akies voko ir srities aplink akį žaizdos. Vėliau 2013 m. birželio 25 d. jam LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose atlikta kompiuterinė tomografija, suteiktos ambulatorinės gydytojo specialisto konsultacijos bei stebėjimo paslauga dėl sutrenkimo. Už minėtas paslaugas civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai sumokėjo 565,55 litus. Tokiu būdu jis įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (1 t. 39 b. l.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jam priteistina solidariai iš kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. 565,55 litai jų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:

nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; ir neatlygintinai išdirbti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir V. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:

nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jei tai susiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis;ir neatlygintinai išdirbti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laisvės apribojimo bausmę, iš dalies atliktą pagal 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

V. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Š. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti Š. R. atlikti viešuosius darbus per 5 (penkis) mėnesius 100 (vieną šimtą) valandų, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Š. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 6 MGL dydžio, tai yra 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų) baudą.

Įpareigoti E. J. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Jam išaiškinti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

E. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT08 7300 0100 7637 9652, AB bankas Swedbank, banko kodas 73000) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų Š. R., V. M. ir E. J. 565, 55 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus ir penkiasdešimt penkis centus) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.