Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant I. K., dalyvaujant A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Šiaulių m., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

A. V. 2015-06-14, 12:40 val., Kretingos raj., kelio Šiauliai – Palanga 144 km., vairavo transporto priemonę VW Lt 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 promilių girtumas), t.y. taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Teisme A. V. prisipažino padaręs šį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad dirba UAB „Vičiūnai“ vilkiko vairuotoju, turiu paskolą, išlaiko mamą, o netekęs teisių prarastų darbą. Prašo teismo neatimti teisės vairuoti ir atsižvelgti, kad jis gyvena kartu su mama, kuri nedirba, turi kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat pažymėjo, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės dirbti, nes jo darbo pobūdis susijęs su transporto priemonių vairavimu.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo padarytas ATPK pažeidimas visiškai įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro surinkta medžiaga, tai yra 2015-06-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais (nustatytas 0,47 prom. girtumas), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais apie tai, kad vairavo būdamas neblaivus ir kitais bylos dokumentais.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d. teisingai, tačiau suklysta nurodyti pažeidimo padarymo vietą. Surašant protokolą patrulė K. K. neteisingai nurodė, kad pažeidimas padarytas „Klaipėdos raj“, kai jis buvo padarytas „Kretingos raj.“ Pažeidimo vietos A. V. neginčiją, ir iš bylos nustatytų aplinkybių matyti, kad kelio Šiauliai – Palanga 144 km yra Kretingos raj., todėl ši klaida ištaisytina, nurodant, kad pažeidimas buvo padarytas Kretingos raj.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. V. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams nenustatyta, todėl jam už ATPK 126 str. 1 d. skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis yra sankcijos numatytas minimumas su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui.

ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti pažeidėjas, 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

A. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu elgesiu keldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors pažeidėjas nurodo, kad automobilį jis vairavo manydamas, kad yra blaivus, teismo vertinimu, tai neduoda pagrindo priešingai išvadai, t.y., kad tokie jo veiksmai nekėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams. Nors pažeidėjas nurodo, jog dėl atsitiktinės gyvenimiškos situacijos bus sunku prižiūrėti ir padėti sergančiai mamai, teismas pažymi, jog asmuo, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismas pažymi, jog A. V. nors ir nurodė, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, tačiau jokių tai pagrindžiančių rašytinių dokumentų teismui nepateikė, o iš SODROS duomenų bazės matyti, kad A. V. dirba UAB „Vičiūnai“ ir yra šios įmonės darbuotojas. Teismui nepateikta duomenų, kad A. V. atėmus teisę vairuoti jis būtų atleistas iš UAB „Vičiūnasi“ ir dėl to pablogętų jo finasinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų teismas daro išvadą, kad savo darbines pareigas atlikti gali ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o siekdamas išvengti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu siekia išvengti bei nepatirti nepatogumų ir diskomforto savo atžvilgiu. Teismo vertinimu, A. V. motyvai, kad jis gyvena kartu su mama, kuri nedirba, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias

Be to pažymėtina, kad A. V. nors ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jis jau kartą yra baustas už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą (b. l. 9-14), kas rodo, kad išvadų iš savo priešingo teisei elgesio nepadarė, o ir toliau grubiai pažeidinėja KET, todėl jam už ATPK 126 str.1 d., skirtina bauda, kurios dydis yra sankcijoje numatytas minimumas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutarė

pripažinti A. V. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą 289,00 Eur baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones 1 metus. Bauda per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė