Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-1210/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
2-1210/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantino Gurino, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės pastatų valdymas“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1210/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės pastatų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pramonės pastatų valdymas“ civilinėje byloje Nr. B2-3504-431/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,SEB lizingas“ (buvęs UAB „SEB VB lizingas“) 2010-05-12 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Nurodė, kad pagal 2007-03-16 tarp jo ir atsakovo sudarytą finansinio lizingo sutartį, nutrauktą 2009-08-25, atsakovas yra skolingas 7 723 877 Lt, atsakovo turtas yra 15 726 408 Lt, o įsipareigojimai – 15 364 740 Lt. Dėl to, ieškovo nuomone, ši įmonė yra nemoki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įmonės finansinius dokumentus, pagal kuriuos atsakovo turtas įvertintas 14 802 806 Lt, mokėtini įsipareigojimai sudaro 14 990 217 Lt, iš kurių 14 968 350 Lt yra pradelsti, debitoriniai įsipareigojimai – 182 178,70 Lt, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau IBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 8 punktu, konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Įvertinęs ieškovo ir atsakovo siūlomų administratorių kandidatūras, teismas nustatė, jog abu siūlomi kandidatai atitinka įstatymo keliamus kvalifikacinius reikalavimus, turi patirties, todėl vadovaudamasis savo diskrecijos teise, siekdamas užtikrinti maksimalų administratoriaus veiklos skaidrumą, paskyrė kreditoriaus, o ne įmonės, siūlomą administratorių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Pramonės pastatų valdymas“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog bendrovė yra nemoki ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies prasme, nes konstatuotas nemokumas tėra laikinas finansinis sunkumas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad su kreditoriais LM International Trading LTD, F. A. Šaja Kopelianski bei UAB „Nerlit“, kurių reikalavimai yra 4 838 065 Lt, yra deramasi dėl taikos sutarčių sudarymo, kad atsakovas yra neatsiejamai susijęs su RAB „Vingriai“, su kuria jie yra didžiausia Lietuvoje metalo apdirbimo įmonė, kartu investavo 10 000 000 Lt į gamybines patalpas, todėl bankroto byla turės įtakos šios bendrovės veiklai, bus atleista apie 100 RAB „Vingriai“ darbuotojų. Teismas neįvertino, to, kad valstybė sunkmečio laikotarpiu yra suinteresuota išsaugoti rinkoje tokią įmonę dėl mokamų privalomų mokesčių.

2. Teismas neišsamiai išnagrinėjo jo finansinius dokumentus, nes iš balanso matyti, kad jo turtas yra 14 802 806 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 990 217 Lt, debitorių skolos – 182 178,70 Lt. Tai reiškia, kad išpardavus jo turtą ir išieškojus debitorių skolas būtų padengti visi įsipareigojimai kreditoriams, todėl jo nemokumas šiuo atveju yra daugiau teisinis, o ne faktinis. Jis aktyviai derasi su savo kreditoriais dėl mokėjimų grafikų, todėl jei teismas būtų įvertinęs faktines, o ne teisines aplinkybes, būtų priimtas priešingas teismo sprendimas.

3. Teismas nenurodė argumentų, aiškių kriterijų dėl ko administratoriumi buvo pasirinktas UAB „Insolvesa“, o ne jo siūlytas UAB „Ignika“, kuriame dirba 3 administratoriai, turintys pakankamą patirtį tinkamai vykdyti bankroto procedūrą, nėra susiję nei su akcininkais, nei su direktoriais, kitais darbuotojais. Be to, UAB „Ignika“ administruoja mažiau bankroto bylų, todėl sugebėtų tinkamiau, greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti bankroto procedūrą.

Atsiliepimas

Ieškovas AB ,,SEB lizingas“ atsiliepime prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas vykdė pareigą būti aktyviam, rėmėsi atsakovo finansiniais dokumentais, išsamiai išnagrinėjo bendrovės ūkinę finansinę būklę, todėl apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis derasi su kitais kreditoriais dėl taikos sutarčių sudarymo, o pradelstos skolos išdėstymas nepaneigia fakto, jog atsakovas yra nemokus, jokios veiklos nevykdo ir neturi jokių finansavimo šaltinių. Atsakovas verčiasi patalpų nuoma, o dėl lizingo pagrindu valdomų gamybinių patalpų išreikalavimo iš neteisėto atsakovo valdymo ir iškeldinimo yra kreiptasi į teismą, todėl akivaizdu, kad atsakovo skolos tik didės. Be to, atsakovo balanse nurodyti duomenys apie turimą turtą yra klaidingi, neatspindi tikrosios įmonės būklės, nes reali atsakovo turimo turto masė yra 9 200 000 Lt. Tai, kad atsakovas turi ilgalaikių finansinių sunkumų patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011-01-06 nutartimi, kuria atsisakyta atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis teismų praktika, administratoriumi paskyrė jo pasiūlytą kandidatą, o atsakovo argumentai, kad administratorius gali būti šališkas tėra prielaida. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių teismo paskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti bankroto procedūros, atsakovas yra gana didelė įmonė, todėl lemiamą reikšmę turi administravimo patirtis, o ne administruojamų įmonių kiekis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis, kuria atsakovui UAB „Pramonės pastatų valdymas“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas UAB „Insolvensa“, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Kaip žinoma, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, todėl vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.). Tokia nuostata suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1674/2009). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga rodo, jog priešingai nei teigia apeliantas, teismas laikėsi šios pareigos: suteikė atsakovui galimybę pateikti, jo nuomone, reikšmingus nagrinėjamam klausimui dokumentus, nagrinėdamas, ar yra pagrindas kelti bankroto bylą, analizavo atsakovo balanso duomenis, kreditorių ir debitorių sąrašus ir tik tuomet sprendė, jog yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atsakovui iškelti bankroto bylą dėl jo nemokumo.

Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija ir atsakovas turi teisę su skundu teikti ir įrodymus. Tačiau nors atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad įmonė yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, derasi su kreditoriais dėl taikos sutarčių sudarymo, skolų mokėjimo atidėjimo, tačiau apeliantas nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o tuo pačiu ir nepaneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, t. y. kad įmonė turi turto už 14 802 806 Lt, mokėtini įsipareigojimai sudaro 14 990 217 Lt, iš kurių 14 968 350 Lt yra pradelsti, debitoriniai įsipareigojimai – 182 178,70 Lt (CPK 178 str.). Dėl to, teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktais įrodymais bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, sprendžia, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas yra nemoki įmonė, todėl jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Kiti skundo argumentai, susiję su kitų įmonių veikla, yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant šį klausimą.

Dėl administratoriaus kandidatūros

Teismas, įvertinęs šioje byloje siūlomų bankroto administratorių kandidatūras ir naudodamasis savo diskrecijos teise, administratoriumi paskyrė kreditoriaus pasiūlytą UAB „Insolvensa“, o ne atsakovo siūlytą UAB „Ignika“.

Teismas šį administratorių paskyrė motyvuodamas tuo, jog esant iš esmės lygiaverčiams kandidatams, prioritetas teiktinas tam, kurį siūlo mažiau suinteresuotas asmuo, t. y. kreditorius, nes taip maksimaliau bus užtikrintas administratoriaus veiklos skaidrumas. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas iš esmės siekia, jog atsakovo administratoriumi būtų paskirtas jo siūlomas kandidatas, tačiau neteigia, kad teismo paskirta bendrovė neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų ar, priešingai, nei nurodė teismas, gali būti šališkas, negali būti administratoriumi pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Apeliantas savo teiginius grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo siūlomo administratoriaus darbo krūviu, patirtimi, atitikimu įstatymo reikalavimams ir pan. Tačiau vien tokie argumentai nesuteikia pagrindo abejoti paskirto administratoriaus tinkamumu bei sugebėjimu vykdyti šias funkcijas, nes bylos medžiaga, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys patvirtina teismo išvados pagrįstumą (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pasirinkdamas šią kandidatūrą, teismas teisingai įvertino pretenduojančių administratorių pateiktą informaciją apie save, apie jų vykdomas įmonių bankroto procedūras, darbo krūvį, patirtį teikiant šias paslaugas. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu buvo pasirinktas ne jo siūlomas administratorius, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog nutartis yra nemotyvuota.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKonstantino Gurino