Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams R. G. ir G. S. su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) dėl administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas D. N. prašo tenkinti ieškinio reikalavimus ir solidariai priteisti iš atsakovų R. G. ir G. S. 5500 Eur bankroto administratoriaus išlaidų, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teisme iškelta bankroto byla, patvirtinta 55000 Eur administravimo išlaidų sąmata. Bankrutuojanti (duomenys neskelbtini) turto neturi, dokumentų bankroto administratoriui neperduoda, administravimo išlaidų iš įmonės nėra galimybės išieškoti, todėl bankroto administratorius bankroto administravimo išlaidų sumai patyrė žalą, kuri išieškotina (duomenys neskelbtini) buvusių vadovų. Mano, kad atsakovai R. G. ir G. S. turėjo pagrindą anksčiau iškelti įmonei (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, nes įmonė buvo nemoki eilę metų, tačiau neįvykdė įstatyme numatytos pareigos, todėl jiems kyla civilinė deliktinė atsakomybė atlyginti bankroto administratoriui jo patirtas išlaidas.

Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad įmonę (duomenys neskelbtini) nupirko 2016 m. su visais skoliniais įsipareigojimais. Jo žiniomis buvo apie 700 Eur skola Sodrai, kurią prašė išdėstyti mokėti dalimis, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Skolos nemokėjo, nes įmonė nevykdė veiklos, veikla buvo sustabdyta, įmonė buvo atleista nuo mokesčių mokėjimo, tai pat atleista nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, nes ketino tęsti įmonės veiklą, tvarkė dokumentus, įmonė J. B. gatvėje turėjo prekybos vietą ir buvo tvarkomi prekybos vietos dokumentai. Įmonė veiklą ketino atnaujinti 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau 2019 m. balandžio mėnesį įmonei iškelta bankroto byla. Nesutinka su administravimo išlaidomis iš esmės, išlaidos nepagrįstos ir neprotingos, be to, nėra jokios jo ir juolab buvusio įmonės vadovo kaltės dėl šių išlaidų atsiradimo.

Atsakovo G. S. atstovas advokatas A. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas G. S. įmonę pardavė atsakovui R. G. su visais įsipareigojimais ir prievolėmis, todėl atsakovas G. S. neturi pareigos atsakyti pagal ieškinio reikalavimus dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – (duomenys neskelbtini),veiklos nevykdė nuo pat jos įkūrimo, veikla tik buvo planuojama, tačiau atsakovas G. S. įmonę pardavė ir neprivalo atlyginti žalos ar išlaidų. Mano, kad administravimo išlaidos yra dar nepatirtos, todėl nepagrįstos ir neįrodytos abiejų atsakovų atžvilgiu.

Ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d., 7 d., 6.1 str. – 6.4 str., 6.245 str. 1 d. – 4 d., 6.246 str. – 6.249 str., 6.263 str., (toliau tekste CK)).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-04-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtas (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi. 2019-08-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankrutuojanti (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta (duomenys neskelbtini) 5500 Eur administravimo išlaidų sąmata supaprastinto bankroto proceso trukmei. (duomenys neskelbtini) bankroto procesas nėra pasibaigęs, įmonė nėra išregistruota iš viešojo registro duomenų bazės. Iš juridinio asmens (duomenys neskelbtini) juridinių faktų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įkurta 2013-08-01, iki 2017-03-01 jos direktoriumi buvo atsakovas G. S.. Pagal 2016-11-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį tarp atsakovų R. G. ir G. S., (duomenys neskelbtini) su visais įsipareigojimais parduota atsakovui R. G. ir tuo pagrindu nuo 2017-03-01 (duomenys neskelbtini) vadovu tapo atsakovas R. G., šis duomuo įrašytas viešajame registre. Ieškovas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybe, kad vykdant (duomenys neskelbtini) bankroto procedūras, buvo patirtos išlaidos, kurių pagrindimą įrodo (duomenys neskelbtini) surašyta administravimo išlaidų pažyma, pagal kurią bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) išlaidas sudaro 4185,00 Eur.

Dėl nuostolių atlyginimo reikalavimų

Ieškovas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimus atsakovams R. G. ir G. S. grindžia pagal civilinės atsakomybės institutą, nes atsakovai R. G. ir G. S., būdami (duomenys neskelbtini) vadovais, žinodami apie įmonės nemokumą ir prievoles, bei įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo. Dėl šio neveikimo ir neteisėto veikimo, (duomenys neskelbtini) vieno iš kreditoriaus pareiškimu (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonė neturi turto, todėl bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) atsirado bankroto administravimo išlaidos, kurias ieškovas (duomenys neskelbtini) vertina nuostoliais ir prašo atsakovams R. G. ir G. S. taikyti solidarią atsakomybę nuostoliams atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso civilinės atsakomybės nuostatos dėl pareigos atlyginti žalą pagal civilinės atsakomybės institutą nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė - tai neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis , t. y. neteisėtų veiksmų rezultatas (žala), kaltė, bei žala ir nuostoliai. Pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka reikalavimus pagal civilinės atsakomybės institutą iškėlusiam asmeniui, šiuo atveju ieškovui (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusios žalos ar nuostolių atsiradimą, tokio asmens kaltė preziumuojama pagal CK 248 str. 1 d. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, gali įmonės vadovas (vadovai), šios bylos atsakovai.

Įvertinus ieškovo (duomenys neskelbtini) faktines materialaus reikalavimo atsakovams R. G. ir G. S. dėl nuostolių atlyginimo, susijusių su administravimo išlaidų atsiradimu aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovų R. G. ir G. S. neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo fakto, dėl to nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių). Ieškovui (duomenys neskelbtini) neįrodžius ir teismui nenustačius atsakovų R. G. ir G. S. kaip (duomenys neskelbtini) vadovų, neteisėtų veiksmų fakto ir turinio, nėra pagrindo konstatuoti ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsiradimo, kurios sudaro pareigos atsakyti pagal civilinės atsakomybės institutą, turinį. Nesant neteisėtų veiksmų fakto, negali būti ir neteisėtų veiksmų rezultato, nepriklausomai nuo to, kad pagal įstatymą skolininko kaltė preziumuojama, nes jos paneigimas nesukels teisinių pasekmių.

Teismo išvados, kad atsakovų R. G. ir G. S. veiksmuose ar neveikime nenustatyta neteisėtumo fakto, pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis nustatyta, kad atsakovai R. G. ir G. S. nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) nesudarė sąlygų sumažėti įmonės turtui, pakenkti kreditorių interesams ar sudaryti kitas sąlygas įmonės nemokumui atsirasti. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė nuo pat jos įkūrimo, nes nėra duomenų apie sukauptą įmonės turtą, sandorius ir gautas pajamas. (duomenys neskelbtini) skolą, dėl kurios įmonei iškelta bankroto byla, sudaro Valstybinio socialinio draudimo (toliau tekste – VSD) įmokos už savarankiškai dirbantį asmenį, delspinigiai už laiku nesumokėtas šias įmokas, bei antstolio išieškoma VSD įmokų skola. Duomenų apie (duomenys neskelbtini) pajamas ir turtą nėra, o byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-01-25 sprendimas, priimtas pagal atsakovo R. G. prašymą, dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo atleidžiant (duomenys neskelbtini) nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, įrodo, kad (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, pajamų negavo, turto neturėjo. Ši aplinkybė paneigia ieškovo UAB „Talismanas“ nurodytą aplinkybę, kad atsakovai R. G. ir G. S. tyčia, neteisėtais veiksmais siekė (duomenys neskelbtini) turto sumažėjimo, nemokumo atsiradimo ar jo padidėjimo, ir nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovai R. G. ir G. S. savo neteisėtais veiksmais sumažino galimybę apmokėti administravimo išlaidas. Teismas sprendžia, kad administratoriaus galimybė gauti lėšų apmokėti administravimo išlaidas iš (duomenys neskelbtini) turto, jeigu atsakovai R. G. ir G. S., įmonei tapus nemokia, būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo sumažinta. Tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovų R. G. ir G. S. pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, nevykdymo ir atsiradusios žalos – lėšų administravimo išlaidoms apmokėti negavimo, nėra priežastinio ryšio. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Teismas įvertina aplinkybę, kad įmonės vadovo elgesys privalo atitikti rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad realios veiklos įmonė nevykdė ir tai ketino daryti tik ateityje. Atsiradęs VSD įsiskolinimas, sudaręs bankroto bylos iškėlimo pagrindą, negali būti vertinamas neapdairiu ir nerūpestingu įmonės vadovų (atsakovų) elgesiu įmonės veikloje, nes nenustatyta, kad šios skolos atsiradimas buvo neteisėto vadovų veikimo ar neveikimo priešingo įmonės interesams, pasekmė. Paminėto pagrindu teismas laiko, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovai R. G. ir G. S., kaip (duomenys neskelbtini) vadovai veikė priešingai įmonės interesams, neveikimu ar tyčia įtakojo (duomenys neskelbtini) nemokumą, turto sumažėjimą ar tyčinį bankrotą, todėl neįrodė ir civilinės atsakomybės sąlygų dėl neteisėto veikimo ar neveikimo ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala dėl patirtų administravimo išlaidų.

Be to, ieškovo (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų pagrįstumas, teismo vertinimu yra nepakankamas ir neįrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo priteisti Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytą administravimo išlaidų sąmatos sumą – 5500 Eur. Pagal pateiktą administravimo išlaidų iššifravimą administravimo išlaidų dydį nurodo – 4185 Eur, iš kurio nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi šios išlaidos atsirado administruojant (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo teismo nustatyti teisingą administravimo išlaidų dydį, tačiau įrodyti administravimo išlaidų dydį yra ieškovo - administratoriaus pareiga. Ieškovas (duomenys neskelbtini) negalėjo nurodyti, kaip su (duomenys neskelbtini) bankroto administravimu susijusios kuro ir transporto remonto išlaidos, dokumentų paruošimas archyvui ir pridavimas, kai iki šiol dokumentai archyvui nėra suruoši ir priduoti, nes įmonės bankrotas nėra iki šiol pasibaigęs. Ieškovas (duomenys neskelbtini) negalėjo nurodyti ir kitų administravimo išlaidų iššifravimo sumų ir sąsajų su (duomenys neskelbtini) bankroto administravimu. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) neįrodė ir žalos (nuostolių) pagrindimo, vadinasi neįrodė ir vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad dalis patirtų (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo išlaidų, yra susijusių su (duomenys neskelbtini) turto paieška, duomenų rinkimu, tuo tarpu 2019-04-25 pranešimą dėl turto, dokumentų ir antspaudo perdavimo siunčia (duomenys neskelbtini) vadovui G. S., kai nuo 2017-03-01 (duomenys neskelbtini) vadovu tapo ir viešajame registre įrašytas atsakovas R. G.. Teismas laiko, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybė apie patirtas administravimo išlaidas, susijusias su (duomenys neskelbtini) turto ir duomenų rinkimu, vertintina kritiškai, nes 2019-04-25 ieškovas (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto byla (duomenys neskelbtini), net nežinojo apie pasikeitusį (duomenys neskelbtini) vadovą.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

Apibendrindamas byloje nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) neįrodė, teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, be kurių atsakomybė, bei pareiga atlyginti žalą, neatsiranda, todėl nesant visų būtinų atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nenagrinėtinas, nes nepateikti bylinėjimosi išlaidų dokumentai.

Ieškinio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų turtui, ieškinį atmetus, išnyksta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 150 str. 2 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) turtui pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.