- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- 2-75/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- K. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-819-513/2012 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. Š. dėl sandorio nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. K. pateikė apygardos teisme ieškinį atsakovui V. Š., prašydamas pripažinti nesudarytą 2008 m. spalio 21 d. paskolos sutartį; pripažinti 2008 m. spalio 21 d. paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad 2008 m. spalio 21 d. K. K. ir V. Š. sudarė susitarimą dėl atlyginimo už perduotas vykdomąsias bylas dydžio bei išmokėjimo tvarkos; pripažinti 2008 m. spalio 21 d. susitarimą, kuriuo buvo susitarta dėl atlyginimo už perduotas vykdomąsias bylas dydžio bei išmokėjimo tvarkos, niekiniu ir negaliojančiu; taikyti restituciją bei priteisti iš atsakovo ieškovo be pagrindo atsakovui sumokėtą 80 000 Lt sumą, taip pat 10 501,38 Lt palūkanas; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovo lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei. Nurodė, kad atsakovo turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra tik 55 735 Lt, ieškinio suma yra 155 000 Lt. Taigi atsakovas neturi pakankamai turto, iš kurio, patenkinus ieškinį, būtų galima atlikti išieškojimą, todėl atsakovo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, restitucijos pagrindu iš atsakovo reikalaujama priteisti pinigų suma (90 501,38 Lt) fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė. Pabrėžė, kad aplinkybę, jog atsakovo turtinė padėtis nėra gera, patvirtino ir pats atsakovas 2011 m. liepos 7 d. pranešime, adresuotame ieškovui, nurodęs, kad atsakovas neturi 7 500 Lt. Minėto pranešimo turinys parodo, kad net 7 500 Lt atsakovui yra didelė sumą, jau nekalbant apie ieškinio sumą šioje byloje. Be to, pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėtų laisvai perleisti savo turtą ar turtines teises tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo atsakovui V. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai nurodė areštuoti lėšas, neviršijančias 90 501,38 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, be to, teismo žinioje yra kita byla tarp tų pačių šalių dėl piniginių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į šias aplinkybes, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas nevertino, ar ieškovas laikomas tikėtinai pagrindusiu savo reikalavimą. Nepaisant to, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. pasikeitė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, manytina, kad šiuo atveju galima vadovautis ir iki 2011 m. spalio 1 d. priimtais teismų išaiškinimais dėl prima facie reikalavimo pagrįstumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Iš pareikšto ieškinio yra akivaizdu, kad sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo būtų priteista 90 501,38 Lt suma, negali būti priimtas. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad neva šalys sudarė imperatyvioms normoms prieštaraujantį sandorį, tačiau nenurodo, kokiai konkrečiai normai prieštarauja ginčo sandoris. Be to, nepagrįsta dviejų antstolių tarpusavio santykius traktuoti kaip reguliuojamus viešosios teisės, kadangi juos reglamentuoja privatinė teisė. Reikalavimas pripažinti 2008 m. spalio 21 d. paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu nebus patenkintas ir dėl to, kad ieškovas vykdė atsiskaitymus pagal ginčijamą sutartį.
2) Atsakovui nėra didelė ieškovo reikalavimo suma. Ieškovo duomenys apie atsakovo nekilnojamąjį turtą neparodo viso atsakovo turimo turto. Atsakovas yra savininkas dar neįregistruoto, bet užbaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); tai patvirtina nekilnojamojo turto objekto kadastriniai matavimai. Be to, 2011 m. spalio 21 d. atsakovas už 42 000 Lt įsigijo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris dar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o 2006 m. buvo nustatyta, kad šio turto vidutinė rinkos vertė yra 33 735 Lt. Taigi atsakovo turimo turto vertė turi būti didinama šia verte bei turto įsigijimo kaina – 42 000 Lt.
3) Ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovo turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 55 753 Lt, nes vadovavosi 1998 m. nustatytomis turto vertėmis. Remiantis VĮ „Registrų centras“ nustatomais vidutinės rinkos turto vertės duomenimis, atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto už 65 492 Lt, neregistruoto turto mažiausia vidutinė rinkos vertė yra 33 735 Lt, o naujai įsigyto nekilnojamojo turto vertė – 42 000 Lt. Taigi mažiausia atsakovo turimo turto vertė yra 141 227 Lt, kas ženkliai viršija pareikšto ieškinio sumą.
4) Atsakovas dirba antstolio padėjėju ir kiekvieną mėnesį gauna 2 200 Lt atlyginimą, neturi jokių įsiskolinimų tretiesiems asmenims ar bankams.
5) Teismo nurodyta aplinkybė, jog teismo žinioje yra kita byla tarp tų pačių šalių dėl piniginių reikalavimų, nepatvirtina, kad atsakovui reikalavimo suma yra didelė. Teismo minimoje byloje (civilinė byla Nr. 2-436-265/2011) apeliantas yra ieškovas, o reikalavimo suma – 1 049 726,90 Lt.
6) Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad, esant turto areštui, atsakovas 2011 m. spalio 21 d. įsigijo nekilnojamojo turto, patvirtina, kad atsakovas neketina slėpti turimo turto ir vengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas K. K. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumo klausimą, o atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir prima facie nepatvirtina ieškovo reikalavimų nepagrįstumo.
2) Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškinio suma jam nėra didelė. 2011 m. liepos 7 d. pranešime, adresuotame ieškovui, atsakovas yra nurodęs, kad net 7 500 Lt suma jam yra didelė. Todėl darytina išvada, kad pareikštas reikalavimas atsakovui (90 501,38 Lt) laikytinas dideliu. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos teismų praktika, 90 501,38 Lt suma laikytina didele fiziniam asmeniui.
3) Atsakovui pareikštas reikalavimas sudaro net 65 proc. jo nurodytos turimo turto vertės (141 227 Lt). Toks atsakovo turimo turto vertės santykis su pareikštu reikalavimu negali būti laikomas ženkliai viršijančiu pareikšto reikalavimo sumą.
4) Įrodymais dėl turto vertės yra pripažįstamos tik turto vertinimo ataskaitos, o ne VĮ „Registrų centras“ skelbiami duomenys apie preliminariai paskaičiuotas nekilnojamojo turto galimas vidutines rinkos vertes.
5) Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 2 dalimi ir 6.393 straipsnio 3 dalimi, atsakovas, įrodinėdamas turimo turto vertę, negali remtis aplinkybe, jog turi neįregistruoto nekilnojamojo turto. Atsakovo neįregistruotas turtas neatsispindi viešuose registruose ir jam negali būti nustatyti jokie suvaržymai.
6) Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas kas mėnesį gauna 2 200 Lt atlyginimą, pagrįstas tik darbdavio įsakymu. Be to, atsakovo nurodytos pajamos nelaikytinos pakankamomis ir panaikinančiomis poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra žinoma, kiek žmonių atsakovas išlaiko, kiek lėšų lieka jam pačiam, ar atsakovas turi galimybę susitaupyti. Ieškovo duomenimis, atsakovas moka išlaikymą vaikui, tačiau išsamių duomenų, be atsakovo sutikimo, ieškovas neturi teisės gauti.
7) Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl nevaržomai gali bet kada perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o iki pat teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis turi išlikti tokia, kokia buvo iki bylos nagrinėjimo, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8) Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jo turimo turto vertė iš esmės viršija reikalavimo sumą, atsakovo pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių. Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad nėra realios rizikos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, be to, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė.
Pažymėtina, jog CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2124/2011). Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį.
Atsakovo su atskiruoju skundu pateiktais AB „Registrų centras“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausančio viešajame registre įregistruoto nekilnojamojo turto vertė pagal 2011 m. atliktą vertinimą yra 65 792 Lt (b. l. 78-94). Atsakovo teigimu, jam priklauso daugiau nekilnojamojo turto, t. y. užbaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. spalio 21 d. įsigytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, neturi pagrindo vadovautis atsakovo nurodomo kito nekilnojamojo turto vertėmis, nes šis turtas nėra įregistruotas viešajame registre. Byloje esantys duomenys apie atsakovo turtinę padėtį nėra pakankami konstatuoti gerą atsakovo turtinę padėtį, kadangi atsakovas nepateikė kitų įrodymų, išskyrus aukščiau paminėtus duomenis, kurie nesudaro pagrindo teigti, jog iš atsakovo reikalaujama priteisti suma (90 501,38 Lt) jo atžvilgiu nėra didelė, ir neeliminuoja abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį.