Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl teismo sprendimo pakeitimo ir priteisto išlaikymo pilnamečiui vaikui nutraukimo, trečiasis asmuo E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. ieškinį prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad jis taip pat turi sveikatos problemų, t. y. turi alergijos priepuolių, serga diabetu, turi sklydliaukės problemų. Taip pat jis turi nuolat vartoti vaistus. Jis gauna kiekvieną mėnesį iš valstybės apie 250 Eur, kas yra labai mažai. Turi 35 procentų darbingumą. Gali per dieną dirbti ne ilgiau 1 ar 2 valandas. Parodė, kad su tokiu nedarbingumo lygiu jo niekas neįdarbins. Darbo biržoje jo irgi niekas neregistruoja su tokiu nedarbingumu. Nuo 2003 m. iki 2008 m. dirbo, pardavinėjo ledus su draugu, buvo jaunesnis, bet dabar vietų nebėra. Kai tėvas dar dirbo, ėjo į jūrą, papildomai kai ką nupirkdavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra atsakovo tėvas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš V. S. priteistas išlaikymas V. S. po 28,96 Eur (100 Lt). Ieškovui nuo 2014 m. kovo 26 d. paskirta senatvės pensija, kuri per mėnesį sudaro 346,12 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38500 Eur. Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad ieškovui priklauso transporto priemonė Nissan A. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovui V. S. nuo 1997 m. spalio 7 d. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Iš 2020 m. sausio 16 d. pažymos apie rekomendacijas darbui matyti, kad 2008 m. sausio 17 d. atsakovo turėta antra (II) invalidumo grupė buvo prilyginta 35 procentų darbingumo lygiui. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 1997 m. spalio 7 d. Klaipėdos I Medicininės socialinės ekspertizės komisijos ekspertizės akte Nr. 3442 ir invalidumo pažymėjime rekomendacijos darbui nurodytos: nedarbingas. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 37,65 Eur dydžio išlaikymas iš ieškovo bei 217,80 Eur šalpos neįgalumo pensija. Atsakovo mamos E. G. pajamas per mėnesį sudaro 256,14 Eur gaunama senatvės pensija. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Atsakovas 2003 m. baigė Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos draudimo įmonių tarnautojo mokymo programą ir jam suteikta draudimo įmonių tarnautojo kvalifikacija.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.156 straipsniai). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Nagrinėjamoje byloje yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad jei asmeniui nustatoma 0–25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatos, galiojusios iki 2018 m. birželio 14 d.). Pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT). Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies redakciją, darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas laikomas iš dalies darbingu asmeniu ir gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos, todėl jam netaikytina CK 3.194 straipsnio 3 dalis.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovui V. S. nuo 1997 m. spalio 7 d. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. 2020 m. sausio 7 d. išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 64 nurodyta, kad V. S. yra iš dalies darbingas. Iš 2020 m. sausio 16 d. pažymos apie rekomendacijas darbui nustatyta, kad 2008 m. sausio 17 d. atsakovo turėta antra (II) invalidumo grupė buvo prilyginta 35 procentų darbingumo lygiui. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 1997 m. spalio 7 d. Klaipėdos I Medicininės socialinės ekspertizės komisijos ekspertizės akte Nr. 3442 ir invalidumo pažymėjime rekomendacijos darbui nurodytos: nedarbingas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 7 d. rašte Nr. R-2708 paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, asmenims, kuriems iki minėtų taisyklių įsigaliojimo buvo nustatytas invalidumas neterminuotai, darbingumo lygis privalomai nenustatomas. Šių asmenų invalidumo grupė prilyginama darbingumo lygiui remiantis buvusia tvarka išduotais invalidumo pažymėjimais. Remiantis Taisyklių 3.3 papunkčiu, V. S. neterminuotai nustatyta II invalidumo grupė. NDNT Klaipėdos I teritorinis skyrius 2008 m. sausio 17 d. invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aktu Nr. (duomenys neskelbtini)11385 II invalidumo grupę prilygino 35 procentų darbingumo lygiui. Invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui akto surašymo metu galiojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies redakcija, kurios 2 punkte buvo numatyta, kad jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu. Vadovaujantis minėta įstatymo redakcija, V. S. automatiškai buvo laikomas iš dalies darbingu. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad 2008 m. sausio 17 d. surašant invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aktą Nr. (duomenys neskelbtini)11385, V. S. darbingumo lygis nebuvo vertintas, o tik nustatyta invalidumo grupė buvo prilyginta darbingumo lygiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis 2020 m. sausio 16 d. pažymoje apie rekomendacijas darbui pateikta informacija, kad 1997 m. spalio 7 d. Klaipėdos I Medicininės socialinės ekspertizės komisijos ekspertizės akte Nr. 3442 ir invalidumo pažymėjime rekomendacijos darbui nurodytos: nedarbingas, kadangi tuo metu iš tikrųjų buvo vertintas atsakovo darbingumo lygis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sąlygų, jam taikytina CK 3.194 straipsnio 3 dalis.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas neišnaudojo galimybių pats užsidirbti pinigų, kadangi mano, kad atsakovas gali eiti dirbti nors po kelias valandas per dieną. Tokie ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi iš paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas dėjo pastangas susirasti darbą ir užsidirbti. Kaip paaiškino pats atsakovas, keletą metų su draugu pardavinėjo ledus, tačiau kaip paaiškino atsakovo mama, tai buvo labiau kaip žaidimas, kadangi atsakovas draugui tik padėjo prižiūrėti prekybos vietą, kad neįvyktų vagysčių. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad tokio darbo atsakovas negalėtų dirbti vienas, nes jis negali savarankiškai disponuoti pinigais. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas įgijo draudimo įmonių tarnautojo kvalifikaciją ir bandė užsiimti draudimo agento veikla, tačiau iš paaiškinimų nustatyta, kad be pašalinių pagalbos jam nepavyko jos vykdyti. Pats atsakovas paaiškino, kad galėtų per dieną dirbti tik po kelias valandas, nes greitai pavargsta, tačiau tokio darbo nėra, o ir darbdaviai tokių darbuotojų nenori. Šios aplinkybės bei atsakovo jokios darbinės patirties neturėjimas tokį ilgą laiką kelia abejonių dėl atsakovo galimybių susirasti darbą ir jį dirbti. Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, atsakovui parama iš ieškovo būtina, nes jo gaunamų pajamų vos pakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo jokio registruotino turto neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo mamos (trečiojo asmens) pajamos per mėnesį yra 256 Eur senatvės pensija, taip pat turi įvairių sveikatos problemų, dėl ko turi vartoti vaistus, todėl jos galimybės teikti pilnamečiui sūnui paramą yra taip pat ribotos. Atsižvelgiant į atsakovo neįgalumą, nustatytą nedarbingumo lygį, sveikatos būklę, poreikius ir turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovui išlaikymas yra būtinas ir toliau. Kai valstybės teikiamos paramos išlaidoms specialiesiems poreikiams padengti nepakanka, jas padengia vaiko tėvai (CK 3.192 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jo dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 str.). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad teismo sprendimu priteisiant išlaikymą atsakovui, ieškovas buvo darbingas, gaudavo pakankamai dideles pajamas, iš kurių galėjo išlaikyti save, savo šeimą ir neįgalų sūnų. Šiuo metu jam yra sukakęs pensinis amžius, todėl jo pajamos mažos, serga įvairiomis ligomis, dėl ko nuolat turi pirkti ir vartoti vaistus. Teigia, kad jo finansinė padėtis yra pablogėjusi. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuo 2014 m. kovo 26 d. paskirta senatvės pensija, kuri per mėnesį sudaro 346,12 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38500 Eur. Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad ieškovui priklauso transporto priemonė Nissan A. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nors iš esmės sutiktina su ieškovo argumentu, kad jo finansinė padėtis pablogėjo nuo sprendimo teikti išlaikymą priėmimo, tačiau šis finansinės padėties pablogėjimas nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo nutraukimui.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodomus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra neįgalus nuo vaikystės, kad jo gaunamų pajamų nepakanka jo būtinų poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į tai, kad didesnė sūnaus išlaikymo našta yra perkelta tik atsakovo mamai, kurios pajamos sudaro tik senatvės pensija, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą neįgaliam savo vaikui. Įvertinus ieškovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovas yra pajėgus teikti priteistą išlaikymą ir išlaikymo atsakovui teikimas nedaro esminės žalos ieškovui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškovui ir atsakovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant iš valstybės 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu ieškovui yra 410,79 Eur , atsakovui – 350,47 Eur. Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.