Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kadagių slėnis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1739-555/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Kauno ketaus liejykla“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kadagių slėnis“ dėl traktoriaus nuomos sutarties nutraukimo, skolos, delspinigių ir žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl traktoriaus nuomos sutarties pasibaigimo momento, nuo kurio priklauso mokėtinų nuompinigių už naudojimąsi traktoriumi dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo prašymas priteistą sumą išdėstyti netenkintinas, kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir būtų pažeisti jos kreditorių interesai, nepagrįstai užsitęstų ieškovo bankroto procesas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra tinkamai ir pakankamai nemotyvuotas, daugelis atsakovo argumentų neaptarti ir net nenurodyti aprašomojoje sprendimo dalyje (CPK 270 str. 3 d. 2 ir 3 p.), neįvertinti atsakovo atstovo posėdyje išsakyti samprotavimai.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui šalys sutarties nenutraukė, todėl sutartis tapo neterminuota. Atsakovas buvo nurodęs, kad, norint teisingai išspręsti ginčą, būtina tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tokiu būdu tinkamai pritaikyti ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės normas. Traktorius - tai transporto priemonė (Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 52 d., 53 d.; Kelių eismo taisyklių 3 p.). Pripažinus, kad išnuomotas atsakovui traktorius yra transporto priemonė, šalių ginčui taikytina ir CK 6.522 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčiai netaikomas CK 6.481 straipsnis, nustatantis, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Iš to seka, kad nuomos sutartis jau yra pasibaigusi, o pasibaigusi sutartis negali būti nutraukta. Dėl šios atsakovo argumentacijos pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Pripažinus, kad Sutartis yra pasibaigusi, darytina išvada, kad ieškovo nuo 2008 m. lapkričio 28 d. paskaičiuotas 5.400,00 Lt dydžio traktoriaus nuomos mokestis yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 5.400,00 Lt turėjo būti atmestas. Be to, teismas nevertino atsakovo argumentų, kad kai kurias traktoriaus nuomos sumas ieškovas yra paskaičiavęs laikotarpiu, kai faktiškai ūkinės komercinės veiklos jau nebevykdė. Išnuomota transporto priemonė buvo tikslingai naudojama aptarnauti patį ieškovą ir už šias atsakovo teiktas paslaugas ieškovas neatsiskaitė (kaip ir už daugelį kitų ieškovui teiktų paslaugų), ko pasėkoje, palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, atsakovas bankrutuotų. Atsakovas yra pareiškęs ieškovui kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, būtų įtvirtintas nesąžiningumas ir neteisingumas atsakovo atžvilgiu. Tai neatitinku ir kitų visuotinai taikytinų protingumo, proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principų.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad, jeigu teismo motyvai yra neišsamūs, nepakankami arba nelogiški, savaime nereiškia, jog teismo nutartis yra be motyvų. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos teismo nutarties kontekste. Kadangi apygardos teismas esmines bylos aplinkybes atskleidė, pateikė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų santrauką bei išdėstė motyvus, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą, sprendimas dėl motyvų neišsamumo nenaikintinas.

CK 6.156 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (straipsnio 4 dalis). Sutarties laisvės, asmenų lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo pats rūpinasi savo interesais, teisėmis ir pareigomis. Taigi sutarties laisvės principas nepaneigia ir neatleidžia civilinių teisinių santykių subjektų nuo tam tikros atsakomybės, t. y. nuo pareigos prisiimti atitinkamus savo laisva valia atliktų veiksmų padarinius. Apeliantas iki šiol naudojasi išsinuomotu turtu, jo negrąžina teisėtam valdytojui taip pažeisdamas bankrutavusios įmonės kreditorių teisėtus interesus, nes, nesugrąžinus turto ar piniginių lėšų, šie neteks galimybės į savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą

Apelianto teiginiai apie neva tikslingą transporto priemonės naudojimą aptarnaujant ieškovą, yra nepagrįsti, melagingi bei klaidinantys teismą, nes ieškovas nuo 2009 metų balandžio mėnesio komercinės ūkinės veiklos nevykdo, todėl jokiomis apelianto paslaugomis nesinaudoja.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisingam bylos išnagrinėjimui pirmiausia svarbu nustatyti 2005 m. vasario 23 d. traktoriaus nuomos sutarties Nr. 62 (toliau – Nuomos sutartis) pabaigą.

Transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu – transporto priemone, kurios valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Ginčo materialiniai santykiai atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Šių santykių reglamentavimui kaip specialiosios yra skirtos CK 6.522–6.529 straipsnių normos, o santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477–6.503 str.).

Sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį. Sutarties sąlygos turi būti vertinamos jų atitikties imperatyviosioms teisės normoms aspektu (CK 6.156 str. 4 d.). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 str. 5 d.).

CK 6.522-6.529 straipsniai, kaip specialūs bendrosioms nuomos sutarčių taisyklėms (CK 6.477–6.503 str.), kiek tai susiję su transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutarties pasibaigimo reglamentavimu, nustato iš bendrųjų nuomos teisinių santykių pabaigą reglamentuojančių normų išimtį – netaikomos CK 6.481 (tolesnis naudojimasis daiktu pasibaigus sutarties terminui) ir 6.482 (nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį) straipsnių nuostatos. Todėl ginčo teisiniams nuomos santykiams taikytinas CK 6.479 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties terminą. Pagal šį straipsnį nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota (CK 6.479 str. 1 d.). Kadangi Nuomos Sutarties 6.4 punkte buvo nustatytas terminas, ją teismas pripažįsta esant terminuota. Terminuotos nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu (CK 6.479 str. 2 d.). Taigi CK dispozityviai reglamentuoja šalių teisę susitarti dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų termino.

Pagal bylos duomenis 2005 m. vasario 23 d. traktoriaus nuomos sutartimi Nr. 62 šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo traktoriaus priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos ir galioja iki 2005 m. gruodžio 12 d. (Nuomos sutarties 6.4 p.). Nė vienai šaliai nepareiškus raštiško sutarties nutraukimo, sutartis lieka galioti sekantiems metams (Nuomos sutarties 6.8 .). Taigi šalys sutarties galiojimo termino pabaigą apibrėžė vieneriais metais ir susitarė dėl galimybės, pasibaigus šiam terminui, neribotą kartų kiekį jį pratęsti sekantiems metams. Valią pratęsti sutartį šalys susitarė išreikšti neprieštaravimu jos pratęsimui, t.y. susitarė, kad sutartis nebus pratęsiama, kuriai nors jos šaliai raštiškai pareiškus apie Nuomos sutarties nutraukimą.

Pastebėtina, kad pagal bylos duomenis traktoriaus priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2005 m. vasario 1 d. (b.l. 13), nors, kaip jame nurodyta, perdavimas vykdomas 2005 m. vasario 23 d. sutarties pagrindu. Šalys Nuomos sutarties įsigaliojimo momentą siejo su traktoriaus priėmimo-perdavimo akto pasirašymu, kuris, nors atliekamas Nuomos sutarties pagrindu, pasirašytas pirmiau nei Nuomos sutartis. Esant tokiems į bylą pateiktų dokumentų datų neatitikimams, pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog traktoriaus nuomos santykiai susiklostė nuo 2005 m. vasario 23 d., be to, ginčo išsprendimui yra reikšminga Nuomos sutarties pabaigos, o ne pradžios momentas, todėl dėl Nuomos sutarties pradžios plačiau nepasisakytina. Kartu minėtas datų neatitikimas leidžia teismui daryti prielaidą, jog šalys tarpusavio teisinius santykius dokumentais įformindavo neatidžiai arba ne siekdamos sukurti, bet teisiškai įformindamos faktiškai susiklosčiusius tarpusavio santykius.

Nors ieškovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad 2007 m. sausio 2 d. Nuomos sutarties šalys susitarė dėl Nuomos sutarties galiojimo termino iki 2007 m. gruodžio 31 d., ši faktinė aplinkybė neįrodyta (CPK 178 str.), todėl ja teismas nesiremia ir ginčo išnagrinėjimui yra reikšmingas Nuomos sutarties 6.8 punktas, pagal kurį Nuomos sutartis lieka galioti sekantiems metams, jeigu nė viena šalis nepareiškia raštiško sutarties nutraukimo. Šia sutartine nuostata šalys susitarė, jog sutarties pabaigą apspręs raštu išreikštas vienos iš šalių pareiškimas. Byloje nėra įrodymų, kad kuri nors šalis būtų raštu išreiškusi iniciatyvą nutraukti Nuomos sutartį, t.y. jos nepratęsti sekantiems metams.

Tokiu atveju šalių sutartinių teisinių santykių turinys turi būti analizuojamas ne tik pagal Nuomos sutarties raidę, bet ir pagal Nuomos sutarties vykdymo aplinkybės, šalių bendradarbiavimo susiklosčiusią faktinę tvarką. Tarp Nuomos sutarties šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuomos mokestį už traktorių mokėjo iki 2008 m. spalio imtinai. Laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2010 m. balandžio (imtinai) ieškovas pagal Nuomos sutartį išrašydavo atsakovui sąskaitas, kurių pastarasis neapmokėjo. Atsakovo parodymai tiek dėl traktoriaus naudojimosi laikotarpio, tiek dėl buvimo vietos prieštaringi. Viena, atsakovas atsiliepimuose teigia, jog Nuomos sutartis yra pasibaigusi, tačiau ginčija tik nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio ir nenurodo nei kada, kaip to reikalauja Nuomos sutarties 6.8 punktas, buvo išreiškęs valią sutartį nutraukti, nei kitų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie Nuomos sutarties pabaigą 2008 m. spalį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad neįrodyta, jog sutartis nebuvo pratęsta 2008-iems ar 2009-iems, 2010-iems metams. Tokią išvadą leidžia daryti tiek faktinės aplinkybės, kad ieškovas išrašinėdavo atsakovui sąskaitas pagal Nuomos sutartį, tiek kad traktorius nebuvo grąžintas nuomotojui (CK 6.499 str. 1 d., Nuomos sutarties 6.1 p.), ką atsakovas būtų turėjęs padaryti, laikydamas, kad Nuomos sutartis pasibaigė. Taigi šalių veiksmai leidžia daryti išvadą, kad Nuomos sutartis nepasibaigė 2005 m. gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 6.4 p.) ir buvo keletą kartų atnaujinta dar metams (Nuomos sutarties 6.8 p., CK 6.496 str.). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuomos santykiai 2005 m. gruodžio 31 d. nenutrūko ir buvo kasmet pratęsiami sekantiems metams. Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.481 straipsnio, nepripažino Nuomos sutarties neterminuota, todėl su apelianto argumentais, kad šis straipsnis byloje netaikytinas, teisėjų kolegija sutinka, tačiau šie argumentai bylos išnagrinėjimui nereikšmingi.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo argumentai dėl traktoriaus buvimo vietos prieštaringi. 2011 m. vasario 5 d atsiliepime (b.l. 25) į ieškinį atsakovas teigia, kad nuomotas traktorius savo materialia išraiška nebeegzistuoja, yra sunaikintas metalo gaminių perdirbimo įmonėje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neteikia. 2011 m. gegužės 5 d. posėdyje atsakovo direktorius teigia, kad traktorius yra pas žmogų, nes iš jo pasiskolinta pinigų (b.l. 51).

Konstatavus, kad Nuomos sutartis nebuvo pasibaigusi, todėl teismo nutraukta pagrįstai, nebereikšmingi atsakovo (apelianto) argumentai dėl traktoriaus faktiško naudojimosi, t.y. kad dalis nuomos mokesčio paskaičiuota, kai ieškovas nebevykdė veiklos (šios aplinkybės atsakovas neįrodinėjo, o ieškovas nurodė, kad nebevykdo veiklos nuo 2009 m. balandžio). Viena, ir ieškovui nebevykdant veiklos, traktorius galėjo būti naudojamas, antra, faktinis traktoriaus nenaudojimas, net jeigu būtų įrodytas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nuomos santykių pasibaigimą. Nuomos santykiai apima ne tik naudojimąsi išsinuomotu daiktu (pagal Nuomos sutarties 2.1 punktą traktorius buvo išnuomotas ieškovo teritorijos valymui), bet ir faktinį išnuomoto daikto valdymą (CK 6.477 str. 1 d.), o tarp šalių nėra ginčo, kad išnuomotas traktorius ieškovui nėra grąžintas (Nuomos sutarties 6.1 punkte numatyta nuomininko pareiga, nutraukus sutartį, grąžinti traktorių per dvi savaites). Pažymėtina, kad net ir nuomos sutarties nutraukimo atveju, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti nuomos mokestį už visą laiką, kurį pavėluota grąžinti daiktą (CK 6.499 str. 2 d.). Juo labiau teisę į nuompinigius nuomotojas turi nuomos sutarčiai esant nenutrauktai, nepriklausomai, ar nuomininkas išsinuomotu daiktą naudoja. Atmestinas kaip bylos išnagrinėjimui nereikšmingas ir apelianto argumentas, jog ieškovas su atsakovu neatsiskaitė už atsakovo ieškovui teiktas paslaugas. Viena, ši aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama, antra, iškėlus ieškovui bankroto bylą, ieškovo ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymas nebėra galimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.), todėl kreditorinius reikalavimus ieškovui atsakovas gali reikšti ieškovo bankroto byloje.

Atmestini apelianto argumentai dėl skundžiamo sprendimo motyvų nepakankamumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to, net ir nustačius, jog konkrečioje byloje neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, toks neišsamiai motyvuotas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo tik tuomet, jeigu pažeidimo (neišsamios motyvacijos) padarinių negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir tinkamai taikė teisės normas, skundžiamą sprendimą pripažinti nepakankamai motyvuotu nėra pagrindo.

Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.