Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. Š. 2013-10-31 išsiuntė paštu teismui skundą (b. 1. 1–11), kurį 2013-12-13 patikslino (b. 1. 55–64), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-10-18 sprendimą Nr. 1D-9300(11); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-30 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 8 903 Lt (2 578,49 Eur); 3) įpareigoti Ministeriją mokėti paskirto dydžio pensiją – 1 611,71 Lt (466,78 Eur); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 5) sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Tesimas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išnagrinės konstitucinės justicijos bylą dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mažinama nuo 2010-01-01, tačiau neginčija iki 2011-12-31 atlikto pensijos mažinimo, nesutinka su nuo 2012 m. pratęstu pensijos mažinimu. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-30 nepriemoka dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo sudaro 8 903 Lt (2 578,49 Eur). Nurodė, kad 2013-10-08 kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išmokėti ginčijamu laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalį, tačiau Ministerija 2013-10-18 priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo.

Mano, kad valstybinių pensijų mažinimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. galimai prieštarauja Konstitucijai, diskriminuoja valstybinės pensijos gavėjus kitų socialinių grupių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2012–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 str. teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 2002-05-02 sprendimu nuo 2002-04-02 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 471,56 Lt (136,57 Eur) per mėnesį (b. l. 43). Iš Tarnybos 2013-10-21 pažymos matyti, kad 2010–2013 m. pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo 1 611,71 Lt (466,78 Eur). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-09-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. Po sumažinimo buvo išmokama 1 304,52 Lt (377,82 Eur) dydžio pensija, t. y. kiekvieną mėnesį buvo neišmokama 307,19 Lt (88,97 Eur) pensijos dalis (b. l. 50–51). Tarnyboje 2013-10-15 gautas pareiškėjo 2013-10-08 skundas, kuriame prašoma išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 45). Išnagrinėjusi prašymą, Ministerija 2013-10-18 sprendime Nr. 1D-9300(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą, bei nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką. Atkreipė dėmesį, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui bei Žmogaus teisių komitetui siūlymą apsvarstyti klausimą dėl neišmokėtų valstybinių pensijų dalies kompensavimo tvarkos nustatymo (b. l. 12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą.

Pareiškėjas apie savo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmą pagal aptartas nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Taigi 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo 2013-10-31 pareiškėjui kreipusis į teismą dar nebuvo pasibaigęs, t. y. šioje dalyje skundas paduotas nepraleidus kreipimosi į teismą termino. Taigi nėra procesinių kliūčių pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Ginčui dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Taigi sumažintos socialinės išmokos, inter alia, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų, inter alia, valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų, inter alia, valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Taigi Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010 iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjui valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2012–2013 m.) buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri neprieštaravo Konstitucijai. Teismas daro išvadą, kad Ministerija teisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, todėl priteisti iš Lietuvos valstybės dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo 2012–2013 m. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (8 903 Lt (2 578,49 Eur)) nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ministeriją mokėti paskirto dydžio pensiją – 1 611,71 Lt (466,78 Eur).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2013-10-18 sprendimą Nr. 1D-9300(11). Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Ministerija atsisakė išmokėti pareiškėjui susidariusią pensijos nepriemoką. Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjo pensijos dydį, vadovavosi galiojančiomis ir Konstitucijai neprieštaraujančiomis teisės normomis (Laikinojo įstatymo 4 str.), t. y. veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Atmetus skundą, netenkintinas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo K. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.