Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal M. A. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 7 MGL (devyniu šimtu dešimties litu 0 ct) dydžio bauda, ja sumokant per šešis menesius nuo teismo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmerges skyriaus ieškinys tenkintas pilnai ir iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudimo imones, priteista 1.128,83 Lt. (vienas tukstantis vienas šimtas dvidešimt aštuoni litai ir 83 ct) iš valstybinio socialinio draudimo fondo lešu nukentejusiajam išmoketai ligos pašalpai kompensuoti.

Valstybines ligoniu kasos ieškinys tenkintas dalinai ir iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudimo imones, priteista 4.674,50 Lt (keturi tukstanciai šeši šimtai septyniasdešimt keturi litai ir 50 ct) turetoms nukentejusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentejusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš M. A. priteista 4.500 Lt (keturi tukstanciai penki šimtai litu ir 0 ct) neturtinei žalai atlyginti, o UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudimo imones, reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo atmestas.

Iš kaltinamosios M. A. priteista 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litu ir 0 ct.) A. B. naudai turetu išlaidu advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi.

M. A. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: 2005 m. spalio 16 d., apie 12.48 val., dienos metu, M. A. (duomenys neskelbtini), Ro.-Ra. gatviu sankryžoje, vairuodama jai priklausanti automobili „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota pil. S. U. vardu, pažeide Keliu eismo taisykliu 196 p. (nelygiareikšmiu keliu sankryžose šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelia transporto priemonems, artejancioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir padare autoavarija, t.y. ji, važiuodama Ra. gatve, kuri yra šalutine, nedave kelio Ro. gatve, kuri yra pagrindine, iš dešines puses važiavusiam motoroleriui, vairuojamam A. B., del ko, susidurus transporto priemonems, ivyko autoavarija, kurios metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas A. B., kuriam buvo padaryti nubrozdinimai dešiniame kelyje ir dešineje pedoje, abieju dešiniuju kulkšniu lužimai, dešiniojo blauzdikaulio priekinio krašto lužimas ir dešines pedos panirimas, t.y. nukentejusiajam A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del kulkšniu ir blauzdikaulio lužimu sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu M. A. prašo panaikinti Ukmerges rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendi, kadangi jis yra neteisingas, naikintinas ir priimti nauja nuosprendi. Nurodo, kad A. B. vairuojamas motoroleris stovejo Ro. gatves kelkraštyje, apie tris metrus iki sankryžos, A. B. buvo nuleides kojas ant žemes, apžerges motoroleri, rankos mostais apeliantei rode pravažiuoti sankryža pirmai. Ji pamane, kad motoroleris sugedes, privažiavusi sankryža sustabde automobili isi­tikinti ar nera kliuties ja saugiai pravažiuoti.

Teismas nepatikejo ne tik apeliante, bet ir liudytoju M. R., P. G. parodymais, nes šie liudytojai buvo apklaus­ti nuteistosios iniciatyva, praejus šešiems menesiams po ivykio. Apeliante praejus daugiau kaip šešiems menesiams po autoava­rijos rajoniniame laikraštyje buvo padavusi informacini pranešima apie keliu eismo ivyki. Del liudytoju apklausos laiko kalti tyrejai.

Sužinojusi iš kitu žmoniu, kad M. R. mate ir žino kai kurias ivykio aplinkybes, ji raše prašyma prokurorui del šios liudytojos apklausos. Ji M. R. pažinojo, P. G. nepažinojo. Abu liudytojai teismui patvirtino, kad ji privažiavusi Ro.-Ra. gatviu sankryža buvo sustojusi, kad netoli sankryžos, apie 3 m. Ro. gatveje dešineje puseje ant žvyro stovejo motoroleris, kuri vairuotojas buvo apžerges, nuleidus kojas ant žemes, mojavo ranko­mis. Liudytojas P. G. parode, kad kai jo vairuojamas automobilis buvo pravažiaves visa sankryža, motoroleris atsitrenke i apeliantes vairuo­jamo automobilio dešines puses sparna.

Keliu patrulis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parode, kad ivykio vie­toje buvo burelis vaiku, kuriu jis paklauses ar jie mate avarija. Vaikai atsake, kad avarijos nemate, bet mate, kad motorolerio vairuotojas buvo sustojes Ro. gatveje apie 100 m. iki sankryžos, taciau vaiku pavardes buvo neužrašytos. Ro. gatveje, ant važiuojamosios dalies, apneštos žvyru, prie pat kelkrašcio, buvo motorolerio pedsakas, kurio ilgis apie 3 m. Šis pedsakas ir buvo motorolerio stovejimo vieta, kai jo vairuotojas dave ženkla važiuoti per sankryža.

Nurodo, kad nebuvo fotografuojama, detaliai apžiurima ivykio vieta, transporto priemones apžiuretos ir nufotografuotos tiktai po septyniu menesiu, patrulis D. Ž. savo užrašu knygeleje pasižymejo matavimu duome­nis ir motorolerio triju metru pedsaka, esanti Ro. gatves dešinia­jame kelkraštyje, pagal motorolerio judejimo krypti, taciau teigia, kad motorolerio pedsakas buves prie pat kelkrašcio, ant žvyru užneštos asfalto dalies. Patruliai D. Ž. ir P. G. atliko Ro. ir Ra. gatviu netikslius matavimus, nepažymedami Ro. ir Ra. gatviu kelkrašciu, pažymejo motorolerio protektoriaus pedsaka ant važiuojamosios kelio dalies, nors faktiškai motorolerio pedsakas buvo ant kelkrašcio. S. R. ir Ra. važiuojamuju da­liu plociai neteisingi.

Neteisingas teismo nuosprendžio motyvas, kad Ukmerges raj. savival­dybes administracijos savivaldybes ukio skyriaus gauta Ro. ir Ra. gatviu sankryžos schema nepaneigia autoavarijos diena nubrai­žytu eismo ivykio apžiuros schemu, nes savivaldybes schemoje yra nu­rodyti ne faktiniai, keliu išmatavimo duomenys, o tik miesto gatviu planineje medžiagoje fiksuoti matmenys. Savivaldybes ukio skyriaus 2007-05-21 rašte nurodoma, kad Ro. ir Ra. gatviu plotis ties ju sankryža, Ukmerges m. yra 5 metrai, o kelkrašciu plotis po 1 m. abejose gatviu pusese. Po autoivykio, buve ivykio vietoje vaikai pašauke motorolerio savininka K. B., kuriam po motorolerio apžiurejimo gražino motoroleri. Jokios tyrejos eismo ivykio vietoje nebuvo, o, nuvykusi veliau, ji negalejo rasti motorolerio, kaip rašo­ma 2005-10-16 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole, apeliante su tyrejos keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolu schema nebuvo supažindinta, protokola pasiraše viena tyreja. Nejuodraštine schema nepasirašyta, o juodraštine schema pasira­šyta jos ir nukentejusiojo A. B., bet ji ­buvo prijungta prie bylos tik teismo posedyje, aiškinantis svarbias aplinkybes. Paliktas motorolerio protektoriaus pedsakas paneigia A. B. teiginius, kad jis važiavo dešines eismo juostos viduriu, kad prie sankryžos nebuvo sustabdes motorolerio (2005-11-17 apklausa), nors ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvada duota pagal mineta salyga. I teismo klausima ar galejo taip susidurti transporto priemones, jeigu motoroleris prieš pat gatviu sankryža bu­vo sustojes tris metrus, o po to važiavo, ekspertas atsake, kad galejo, nurode, kad motoroleris yra manevringesne transporto priemone už automobili, kad išvengti ju susidurimo.

Apeliantes automobilio galinio dešinio sparno ilenkimas nestiprus. Sprendžiant pa­gal automobilio sugadinima, A. B. vairuojamas motoroleris nebuvo isivažiaves, bet teismas nuosprendi motyvuoja nukentejusiojo A. B. parodymais, kad jis važiavo Ro. gatve, arciau važiuojamosios dalies krašto, likus 3-4 metrams iki Ro. ir Ra. gatviu sankryžos „pamate staiga iš Ra. gatves i sankryža ivažiuojanti automobili ir nesuspedamas sustabdyti, trenkesi i automobilio gala“. Taciau nukentejusiojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. netrukus po eismo ivykio parode, kad tik kai ivažiavo i pacia sankryža, pamate, kad iš kaires puses atvažiuoja automobilis, atstumas buvo labai nedidelis, gal kokie 3 metrai ir tada jis su motoriniu trenkesi i automobilio dešines pu­ses šona. Nuosprendyje nurodoma, kad jos aiškinimas nelogiškas, kad ji neatidžiai vairuodama automobili nedave kelio vairavusiam motoro­leri A. B.. Ji už eismo taisykliu reikalavimu pažeidima niekada nebuvo bausta, automobili vairuoja 15 metu, sankryža jai gerai žinoma, eismo ivy­kio metu ji buvo blaivi, jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, motoroleris, vairuojamas nukentejusiojo A. B., atsitrenke i jos vairuojama automobili, jai vos pravažiavus gat­viu sankryža, gatviu kelkraštyje, o ne pacioje gatviu važiuojamuju daliu sankryžoje. Jos teigini patvirtina Ukmerges savivaldybes raštas ir schema.

Nukentejusysis A. B., duodamas ženkla jai važiuoti, galejo pamanyti, kad Ra. gatve yra pagrindine. Ro. gatveje, (duomenys neskelbtini), prieš sankryža ženklas, kad Ro. gatve pagrindine, buvo pastatytas tiktai 2007 m. vasara, eismo ivykio metu tokio ženklo nebuvo. Neteisinga teismo išvada, kad motoroleri vairaves A. B., nors ir buvo apsvaiges nuo alkoholio, bet techniniu požiuriu priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu ir pasekmemis buvo tik apeliantes veiksmai. Liudytojas A. B. teismui paaiškino, kad ne tik i parduo­tuve A. B. važiavo nupirkti valgyti, bet reikejo nupirkti ir gerimu. Ten buvo ir pilstukine parduotuve, o tokiu atveju nereikejo A. B. važiuoti tiesiai. Apsunkintam A. B. mastymui turejo itakos ne tik 1,12 promi­liu girtumas, bet ir nemiegota naktis budint, ankstesnes traumos, sveikata, motoroleris, kuri vairavo eismo ivykio metu A. B., buvo tech­niškai netvarkingas. Savininkas U. B. po ivykio parode, kad jo motoroleris sudetas iš daliu, stab­džiai turejo atvirkštini veikima, kiek kitaip rankena pasukus, moto­roleris sustoja, motoroleris nebuvo registruotas. Apeliante mano, kad jo nebuvo galima naudoti.

Teismas neteisingai išsprende ir neturtines žalos atlyginimo klausima A. B.. Motorolerio vairavima apsvaigusiam nuo alkoholio teismas nepri­pažino dideliu neatsargumu, jau iki avarijos A. B. turejo daug traumu, tarp ju – buvo pažeis­ta ir dešines kojos ciurna, taip pat sirgo ir sunkia liga, todel ne­aišku kiek procentu darbingumo neteko eismo ivykio metu. Ši aplinky­be matyti iš teismui pateiktos Ukmerges pirmines sveikatos priežiu­ros centro pažymos. A. B., pateikiant civilini ieškini, darbingumo netekimas jau buvo nustatytas, taciau apeliante pažymos gauti negalejo. Irodymu del dvasiniu išgyvenimu, emocines depresijos, A. B. teismui nepateike. A. B. po eismo ivykio neklause mediku, pasišalino iš ligonines, komplikuodamas ir apsunkindamas gydyma. Šia ap­linkybe patvirtino gydytojas traumatologas A. V. apklausoje. Neturtine žala A. B. atlygino UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 871,40 Lt. Jeigu ši suma per maža, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (2004 m. gegužes l d. nauja istatymo redakcija) 11 str. 1d., draudiko atlygintina žala yra 500000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 500 euru del neturtines žalos padarymo bei 100 000 euru del žalos turtui), Dar draudikas nesumokejo istatymu nustatytos 500 euru sumos, o jau priteisiama iš jos 4500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nors paties A. B. buvo didelis neatsargumas sesti prie motorolerio vairo neblaiviam.

Civilinis atsakovas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ prašymu del baudžiamosios bylos Nr. 1A-1185/2007 nagrinejimo su apeliaciniu skundu dalyje del apeliantes civilines atsakomybes kilimo sutinka.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše skunda tenkinti iš dalies, del nuteistosios išteisinimo atmesti, neturtine žala turejo buti priteista ir iš draudimo kompanijos.

Nuteistosios M. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkes teismas išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, iš esmes teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistosios M. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., taciau nepagristai nurode, kad UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudimo imone, nukentejusiajam jau atlygino dali jam padarytos neturtines žalos draudimo istatymo numatytos draudimo sumos ribose, kadangi buvo atlyginta mažesne nei 500 euru dydžio suma, nors teismas nustate už šia suma didesni padarytos neturtines žalos dydi.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas pagristai M. A. paaiškinimus, liudytoju M. R. ir P. G. parodymus, kaip asmenu, autoavarijos diena neva buvusiu šalia ivykio vietos, vertino kritiškai, kadangi pacios nuteistosios ir minetu liudytoju parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklus, prieštaravo tiek ju ankstesniems, tiek nuteistosios M. A. parodymams, M. R. pažista M. A., su ja pabendrauja, ju vaikai seniau ejo i viena mokykla (t.1, b.l. 100, 101, t.2, b.l. 95), M. R. ir P. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti M. A. iniciatyva tik praejus daugiau kaip 6 menesiams po ivykio (2006-04-24 ir 2006-04-21 (t.1, b.l. 100, 106)). Ikiteisminio tyrimo metu 2006-04-24 liudytojo apklausos metu M. R. parode (t.1., b.l. 100), kad motoroleris stovejo prie sankryžos apie 3 metrus neilgai, apie pora minuciu. Parodymu patikrinimo vietoje 2006-04-24 metu ji parode vieta Ro. gatveje iki sankryžos 7,6 m., kur motoroleris, anot jos, buvo sustojes (t.2, b.l. 102-104), o vieta, kurioje mate, kad automobilis sustojo parode 15,6 m. atstumu nuo sankryžos, o po to ja patikslino ir parode 6,2 m. atstumu nuo sankryžos, prie šalutinio kelio ženklo. 2006-04-27 akistatos metu (t.2, b.l. 42) M. R. parode, kad mate 3 m. iki sankryžos sustojusi motorolerio vairuotoja, kuris mosikavo rankomis, taciau 2006-10-16 papildomos liudytoju apklausos metu, uždavus klausima, kuris pirmas i sankryža ivažiavo (t.1, b.l. 101-102), ji jau parode, kad „tai jau motoroleris jau sankryžoje stovejo“. Teismo posedžio (t.2, b.l. 95-97) metu M. R. parode, kad, kokiu atstumu stovejo B., ji pasakyti negali, nes sunkiai orientuojasi metruose. B. stovejo ant žvyrines dalies, ji viska teisingai parode ivykio vietoje, bet gali daryti klaida, didele klaida del atstumu, nes jai 65 metai. Liudytojas P. G. 2006-04-21 (t.1, b.l. 106) parode, kad motoroleris buvo sustojes iki sankryžos 1-1,5 m. atstumu, tiksliai pasakyti negali. 2006-04-21 parodymu patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 108) jis parode, kad motoroleris buvo sustojes iki gatviu susikirtimo 6,7 m. atstumu, taciau automobilis „Galant“ buvo sustojes prie pat sankryžos, o priekis išlindes i Ro. gatve. Protokole yra velesnis irašas, kad jis šiu parodymu atsisako, nes nenori gaišti laiko ir taip patirti dideliu finansiniu išlaidu. Teismo posedžio metu (t.2. b.l. 38) jis parode, kad mate stovinti motoroleri. Tuo metu jis šiaip sau važinejo, važiavo kažkur pro šali, gyvena kitoje miesto puseje. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad minetu liudytoju buvimas šalia keliu eismo ivykio vietos autoavarijos diena be pacios kaltinamosios parodymu nera patvirtintas jokiais kitais byloje surinktais irodymais, kurie leistu teismui neabejoti šiu liudytoju duodamu parodymu tikrumu. M. A. 2006-01-09 itariamojo apklausos metu paaiškino (t.1, b.l. 131-132), kad buvo sustojusi apie 4 metrus už kelio ženklo sankryža su pagrindiniu keliu, o A. B. buvo sustojes nepavažiaves iki sankryžos 2-3 metrus, ji važiuodama Ra. gatve visa laika žiurejo tiesiai, motorolerio nestebejo. 2006-01-09 parodymu patikrinome vietoje metu ji parode, kad (t.1., b.l. 137) motoroleris buvo sustojes Ro. gatveje, iki sankryžos 7 metrus. Velesniame parodymu patikrinimo vietoje protokole ji parode, kad motoroleris buvo sustojes Ro. gatveje, iki sankryžos 3,7 metrus, prie pat kelkrašcio ir nulipes nuo motorolerio, o 2006-01-09 parodymu patikrinimo vietoje metu ji pati susimaiše ir parode didesni atstuma iki sankryžos, kur buvo sustojes motoroleris (t.1., b.l. 140). Teismo posedžio metu ji tik parode, kad motoroleris stovejo šalikeleje (t.2., b.l. 34-35). Pažymetina, kad (b.l. 146-152, 168, 169) M. A. anksciau jau buvo teista už tai, kad su kitu asmeniu iš anksto pažadeje pasikesino paslepti vagyste, padaryta sunkinanciomis aplinkybemis, slepiant nusikaltimo pedsakus, nusikalstamu budu igyta daikta ir su mineta veika nesusijusia veika,- kad paskleide žeminancius kito asmens garbe žinomai melagingus prasimanymus, susijusius su nusikaltimo padarymu. Be to, teismo posedyje liudytojas M. M. (t.2., b.l. 40) parode, kad ivykio nemate, bet gyvena su šeima šalia ivykio vietos ir jie po ivykio paskambino policijai, kad M. A. pasakojo savo ivykio versija, visiems vaikams nupirko ledu. Kolegija mano, kad M. A., taip pateikdama ivykius, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. M. A. versija atmetama todel, kad ja pilnai paneigia kiti byloje esantys irodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Nukentejusysis A. B. jau 2005 m. spalio 19 d. apklausos metu, praejus tik trims dienoms po ivykio, nuosekliai išdeste eismo ivykio, kuriame jis nukentejo, aplinkybes, nurodydamas, kad (t.1, b.l. 33-34) važiavo 30 km/h. greiciu, prie Ra. – Ro. sankryžos sustojes nebuvo, važiavo tiesiai Ro. gatve i parduotuve, del ivykio kaltas automobilio vairuotojas, kadangi jo nepraleido. Jis važiavo pagrindiniu keliu. 2005-11-17 liudytojo papildomos apklausos metu (t.1, b.l. 36-37) A. B. parode, kad važiavo dešine eismo juosta, savo važiuojamosios juostos viduriu, prieš sankryža sustojes nebuvo, nemate automobilio, tik išvažiaves i sankryža pamate automobili, atstumas buvo labai nedidelis, gal kokie 3 metrai. Smugis buvo jo važiuojamojoje juostoje, pacioje sankryžoje. Jis nemate, ar automobilis buvo sustojes prie sankryžos, nes važiuodamas žinojo, kad jo kelias yra pagrindinis ir nesitikejo, kad iš šalutinio kelio išvažiuos automobilis. Jis gavo II invalidumo grupe, pats automobili vairuoja nuo 1968 m., turi profesionalo vairuotojo pažymejima ir butu nelogiška, kad sustojes prie sankryžos, matydamas, kad atvažiuoja automobilis, užšoktu ant mopedo ir iš 2-3 metru spetu isibegeti ir atsitrenktu i važiuojanti automobili. Jis važiavo Ro. gatve nestabdydamas ir tikrai nebuvo nulipes nuo mopedo. Maciusiu eismo ivyki tikrai nebuvo, nes kai jis važiavo, gatveje žmoniu nebuvo. Tik kai ivyko avarija, atejo kažkoks vyras, bet atejo jau po ivykio. 2006 m. Sausio 26 d. akistatos metu (t.1., b.l. 40) A. B. parode, kad jam bunant apie 2 metrus prie sankryžos, jis pamate, kad i sankryža ivažiuoja automobilis ir dar bande stabdyti, bet sustoti jau neužteko vietos. Teismo posedžio metu (t.2., b.l. 35) jis paaiškino, kad važiavo Ro. gatve, pagrindiniu keliu, sustojes nebuvo, mašinu nepamena, pamates mašina bande stabdyti, bet nespejo. Motorolerio greitis buna apie 30 km/h. Kelia žino gerai, nes juo važineja i darba. Liudytojas N. B. parode (t.2., b.l. 16), kad šitas motoroleris jegos neturi ir norint isibegeti 30 km./h., reikia nors 100 m.

Teismas neturi pagrindo netiketi šiais nukentejusiojo parodymais – jie buvo duoti praejus tik kelioms dienoms po ivykio, iš esmes yra nuoseklus, o taip pat neturi pagrindo netiketi ir liudytojo N. B. parodymais, kadangi šiuos parodymus patvirtina eile pirmosios instancijos aptartu irodymu, tame tarpe ir Lietuvos Teismo ekspertizes centro specialisto 2006-09-08 išvada Nr. 11-1757 (06) (t.1., b.l. 6-9), kurioje buvo nustatyta, kad pajudejusiojo iš sustojimo vietos motorolerio, turincio varikli, kurio darbinis turis yra apie 50 cm³, didžiausias vidutinis pagreitis yra apie 1,0 m/s², 3 m. atstume toks motoroleris gali pasiekti didžiausia apie 8,8 km/h greiti per ne mažesni kaip 2,45 s. laika, kad A. B. turejo technine galimybe, važiuodamas 30 km/h, išvengti susidurimo su automobiliu tik jeigu eismo saugumo gresmes kilimo momentu jo vairuojamas motoroleris buvo ne mažesniame kaip 16,0 m. atstume, kad atlikus pateiktoje tyrimui baudžiamosios bylos medžiagoje nustatytu eismo ivykiu aplinkybiu autotechnini tyrima, galima teigti, jog techniniu požiuriu priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu buvo tai, kad automobilio „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja M. A., privažiavusi prie Ra.-Ro. sankryžos šalutine gatve, nedave kelio motorolerio vairuotojui A. B., privažiavusiam prie šios sankryžos pagrindine Ro. gatve. Nuteistosios M. A. kalte nepaneigia net ir pacios nuteistosios M. A., liudytoju M. R. ir P. G. parodymai, kadangi jie nenuoseklus, prieštarauja vieni kitiems ir kitoms nustatytoms aplinkybems, nes šia M. A. versija taip pat paneigia nukentejusiojo A. B. parodymai, kuriais teismas tiki.

Bylos duomenimis negincijamai nustatyta, kad M. A., vairuodama automobili „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Ra. gatve, kuri yra šalutine, nedave kelio Ro. gatve, kuri yra pagrindine, važiavusiam motoroleriui, vairuojamam A. B., del ko, susidurus transporto priemonems, ivyko autoavarija, kurios metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas A. B., kuriam del šio ivykio buvo nustatytas nesunkus kuno sužalojimas. Iš visumos aplinkybiu, tame tarpe nukentejusiuju parodymu, ir to, kad M. A. parode, kad ji mate motoroleri (t.2., b.l. 34), važiavo, nes negalvojo, kad sukels avarine situacija, kuriu nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu jos duoti paaiškinimai, kad ji, važiuodama Ra. gatve, visa laika žiurejo tiesiai (t.1, b.l. 131-132), motorolerio nestebejo, laikytina, kad M. A. padare Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos CK 6.999 str. 1 d. numatyta, kad jeigu ne gyvybes draudimo sutartyje, išskyrus istatymu numatytus atvejus, nustatyta draudimo suma yra mažesne už draudimo verte, tai, ivykus draudiminiam ivykiui, draudikas privalo atlyginti draudejui (naudos gavejui) dali jo patirtu nuostoliu, proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertes santykiui. Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 1 p. nurodyta, kad šios taisykles reglamentuoja žalos, kuri padaryta nukentejusiam treciajam asmeniui ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatyma (Žin., 2001, Nr. 56-1977; 2004, Nr. 46-1498) nustatyma ir išmokos mokejima, o 37 p. nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka eismo ivykio metu nukentejusiam treciajam asmeniui eismo ivykio metu padarytos žalos dydžio išmoka, kuri neviršija Istatymo 11 straipsnyje nustatytu draudimo sumu. T.y., istatymas nustato, kad, šiuo atveju, ivykus draudiminiam ivykiui, draudikas privalo atlyginti draudejui (naudos gavejui) ne jo patirtu nuostoliu dali, proporcinga draudimo sumos ir draudimo vertes santykiui, o sumoketi padarytos žalos dydžio išmoka, kuri neviršija Istatymo 11 straipsnyje nustatytu draudimo sumu. Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (2004-03-27 istatymo redakcija) 11 str. nustate, kad transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, yra 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 500 euru del neturtines žalos padarymo). Minetu taisykliu 5 p. nustatyta, kad kai teismas yra priemes sprendima del žalos atlyginimo arba patvirtines taikos sutarti byloje pagal nukentejusio treciojo asmens ieškini atsakingam draudikui arba Biurui del žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant i isiteisejusi teismo sprendima arba teismo patvirtinta taikos sutarti del žalos atlyginimo. Ukmerges rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, esant nukentejusiojo A. B. ieškiniui del žalos atlyginimo (byloje (t.2, b.l. 56-58) yra A. B. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, kur prašoma iš atsakovu M. A. ir UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteisti padaryta neturtine žala), buvo nustatytas neturtines žalos dydis, t.y. atsižvelgus i nukentejusiajam draudimo imones jau atlygintos neturtines žalos dydi iš kaltinamosios M. A. nukentejusiojo A. B. naudai buvo priteista 4.500 Lt suma jam padarytai neturtinei žalai atlyginti, o reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo UAB DK „(duomenys neskelbtini)“, kaip draudimo imones, atžvilgiu atmestas. Kadangi apylinkes teismo pagristai nustatytas neturtines žalos dydis yra didesnis nei UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ A. B. išmoketa 863,20 Lt dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti (t.2., b.l. 62-63), iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteistina suma, lygi skirtumui tarp draudimo sumos, t.y. 500 euru ir draudimo bendroves atlygintos neturtines žalos (863,20 Lt) A. B. neturtinei žalai atlyginti. Pažymetina, kad teismu praktika pripažista, kad, esant civilines atsakomybes draudimui (Aukšciausiojo Teismo išplestines teiseju kolegijos civiline byla Nr. 3K-7-351/2002), nukentejusysis igyja du skolininkus: asmeni, atsakinga už atsiradusia žala, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla iš delikto, o taip pat draudika (draudimo imone), kurio pareiga atlyginti žala (sumoketi draudimo išmoka) kyla iš sutarties. UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ dar privalo papildomai atlyginti 863,20 Lt žalos atlyginimo, tai sumai mažinamas priteistinas žalos dydis iš M. A..

Pažymetina, kad UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ A. B. sumokejo 863,20 Lt išmoka neturtinei žalai atlyginti (t.2., b.l. 62-63), kuria apskaiciavo remdamiesi Eismo ivykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro tarybos posedyje 2005-03-01 protokolo Nr. 64 130 p., taciau 130 p. yra minetu taisykliu X skirsnyje – „Neturtines žalos dydžio nustatymas“, o numatytos tvarkos 1. p. numatyta, kad ši tvarka nustato žalu administravimo tvarka, iskaitant žalu ir išmoku dydžiu nustatyma bei ju mokejima. Taciau šiuo atveju Ukmerges rajono apylinkes teismas 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu nustate didesne neturtine A. B. patirta žala.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, vertindamas neturtines žalos dydi, jau atsižvelge ne tik i nukentejusiojo A. B. po eismo ivykio gautu sužalojimu patirta fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima ir emocine depresija, nukentejusiajam padarytu sužalojimu sunkumo laipsni ir ju sukeltas pasekmes, bet ir i pacios žala padariusios nuteistosios kaltes forma-neatsarguma, jos turtine padeti, kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes (nuteistosios šeimynine padeti ir sveikatos bukle, nukentejusiajam draudimo imones jau atlygintos neturtines žalos dydi), vadovavosi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CK 1.5 str.). Apeliacinio skundo argumentai, kad A. B. turejo daug traumu ir iki eismo ivykio, todel ne­aišku kiek procentu darbingumo neteko eismo ivykio metu, nepagristi, kadangi byloje nera duomenu, kad A. B. iki eismo ivykio butu buves nustatytas darbingumo lygis, byloje yra nedarbingumo pažymejimu nuo 2005-10-17 iki 2006-01-25 (t.1., b.l. 89-91), neigaliojo pažymejimu (t.1., b.l. 45, 46) patvirtintos kopijos. Apie A. B. patirtas dvasines kancias galima spresti ir jas irodo objektyvios faktines aplinkybes, itakojusios ju buvima. Mykolo Romerio Universiteto Medicinos instituto Ukmerges poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 388/05 (14) (t.1., b.l. 31-32), pateikiamas, kaip medicinos dokumentu duomenys, apžiuru, patirtu traumu, ju diagnozavimo, gydymo ir proceduru detalus aprašymas. Aprašyme pateiktos faktines aplinkybes irodo, kad, esant tokioms aplinkybems, paprastai turejo buti patirtos kancios, dvasinis išgyvenimas, galimybiu bendrauti sumažejimas ir kt. Be to, kad del šiu sužalojimu patyre didelius moralinius dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima, emocine depresija ir kitus nepatogumus, nurode ir pats nukentejusysis A. B. civiliniame (t.1., b.l. 52, 53) ir patikslintame civiliniame ieškiniuose (t.2., b.l. 56-58) ir detalizavo šias eismo ivykio pasekmes. Tai, kad A. B. po eismo ivykio buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kaip matyti iš ivykio aplinkybiu, specialisto išvados, eismo ivykiui itakos neturejo. Skundo argumentai, kad auto ivykio schemose buvo nepažymeti Ro. ir Ra. gatviu kelkrašciai, kad žymintis pagrindini kelia ženklas atsirado jau po ivykio, neturi teisines reikšmes, kadangi iš parodymu vietoje metu padarytu fotolenteliu matyti, kad M. A. (t.1., b.l. 137) rodoma vieta, kurioje stovejo A. B. motoroleris, nesiskiria nuo kelio, t.y. faktiškai suvokiama kaip kelias. Tai matyti ir iš kitose fotolentelese užfiksuoto kelio minetoje sankryžoje vaizdo (t.1., b.l. 100-112), o tai, kad Ro. gatveje, Ukmerges m., prieš sankryža ženklas, kad Ro. gatve pagrindine, buvo pastatytas tiktai 2007 m. vasara, eismo ivykio metu tokio ženklo nebuvo, buvo žinoma ir pirmosios instancijos teismui, be to, A. B. pirmosios instancijos teismo metu parode, kad (t.2., b.l. 36) jis važineja su mašina ir dviraciu ir jis žinojo, kad tai yra pagrindinis kelias, nors ženklo nebuvo, o dabar yra. Tai, kad apeliante negalejo gauti A. B. darbingumo netekimo pažymos, jos pasirašyta juodraštine autoivykio schema prie bylos buvo prijungta veliau, po eismo ivykio nebuvo fotografuojama, jos žodžiais tariant, detaliai apžiurima ivykio vieta, ivertinus aplinkybiu visuma, nera pagrindas keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Ukmerges rajono apylinkes teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendi pakeisti.

Priteisti iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ A. B. naudai 863,20 Lt. (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus ir 20 ct.) neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš M. A. A. B. naudai 3636,80 Lt, (tris tukstancius šešis šimtus trisdešimt šešis litus ir 80 ct.) neturtines žalos atlyginimo.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.