- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 1-735-870/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02592-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas: 1) 2010-11-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. 4 (keturių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 520 (penkių šimtų dvidešimties) Lt dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. - 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) Lt dydžio baudą. Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 str. 4 d. pagrindu dalinai sudedant ir paskirta galutinė aštuonių minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 352 str. 1 d., BVK 22 str. 2 d.). Bauda sumokėta; 2) 2012-10-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta A. J. galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
jis, 2012-10-16 apie 19.00 val. Vilniuje prie Gabijos gimnazijos stadione, adresu Pašilaičių g. 13, tyčia sudavė A. G. kumščiu į nosį, po ko sudavė 2 smūgius į galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, o tuomet jis 2 kartus spyrė nukentėjusiajam į kairiąją pusę ties šonkauliais, vieną kartą į kairiąją ranką bei penkis kartus į galvą ir veidą, taip A. G. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, viršutinių 1-o dešiniojo ir 1-o kairiojo dantų vainikų dalių nuskėlimus, odos nubrozdinimus apatinio žandikaulio kairės pusės projekcijoje, kurie visumoje specialisto kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis nelabai gerai ten viską atsimena. Per daug girtas buvo. 2012 m. spalio 16 d. 19:00 val. buvo prie Gabijos gimnazijos, stadione, Pašilaičių g. 13. Nežino kodėl užsipuolė ir sumušė A. G., negali paaiškinti. Anksčiau jis jo nepažinojo. Neturėjo priežasčių jo sumušti. Pripažįsta, kad jam sudavė. Draugas kitą dieną papasakojo, kad sumušė A. G.. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Aplinkybes žino iš pasakojimų. Jam draugas papasakojo, kad dėl kažko susipyko su nukentėjusiuoju. Visiškai nieko nepamena.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad viskas įvyko prie Gabijos gimnazijos 2012 m. spalio 16 d. jam paskambino buvęs bendradarbis D. ir paprašė susitikti. Jis su panele, su juo susitiko Pašilaičiuose prie „Ikiuko“. Paėmė alaus ir nuėjo į parkelį, ten išgėrė alaus. Pradėjo temti, nuėjo į Gabijos gimnazijos stadioną. Prieš tai nuėjo į „Norfą“ ir nusipirko dar alaus. Gabijos gimnazijos stadione atvažiavo dar 5 draugai. Jie išgėrė, A. prisigėrė. Pradėjo temti, jau buvo apie 18:30 val. Jis buvo prie panelės, jie stovėjo. A. pradėjo rėkti, bėgioti, kažką ten darė, o jis nekreipė dėmesio. Jis po 10-15 min. atsisukdamas trenkė jam į nosį, jam apsvaigo galva. A. trenkė jam dar 2 kartus į galvą. Jis nukrito ir tada gavo spyrį į galvą, nuo kurio jis nualpo. Vėliau tik atsimena, kad D. jį žadino, kėlė, iškvietė greitąją pagalbą. A. ėjo prie greitosios, bet nežino ar atsipašyti norėjo, ar dar suduoti norėjo. Vėliau D. įlipo su juo į greitąją. Paskui jis išlipo. Dėl smūgių kaip kaltinime nurodyta, taip ir buvo. Dėl smūgių į galvą – tiesa, o dėl spyrių į galvą, jis pasakė apytiksliai, kad spyrė 5-6 kartus. Tačiau kiti jam sakė, kad jam spyrė žymiai daugiau kartų, bet kadangi buvo be sąmonės, negali pasakyti tiksliai. Jam yra padaryta 5500 Lt fizinė žala. Fizinė žala tai nosies lūžimas, veido apibrozdinimai, dantų atmušimai. Jo šeimos gydytojas jam pasakė, kad dar buvo smegenų sutrenkimas ir išrašė vaistų. Jis buvo Lazdynų ligoninėj, lapkričio 6 d. buvo nosies operacija, pertvaros pašalinimas ir kaulo sulyginimas. Dantų dar nesusitvarkė, nes neturi pinigų. Jam atskilo du priekiniai dantys. Nori juos taisyti. Jam padaryta moralinė žala 2500 Lt., fizinė žala 5500 Lt, bendrai 8096 Lt. Neturtinė žala – tai moralinė žala, tai jo psichiniai sutrikimai, laisvo laiko atėmimas. Jis tuo metu turėjo dirbti, bet negalėjo dirbti, nes visą mėnesį vaikščiojo po daktarus, gulėjo ligoninėje visą savaitę, negalėjo sportuoti. Fizinė žala – tai skausmas, sumušimai. Nosies kaulo lūžimai, dantų atmušimai, veido sužalojimai. Jis iki šiol negali normaliai kvėpuoti, kvėpuoja per burną.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. F. paaiškino, kad matė įvykusį konfliktą tarp A. G. ir A. J.. Ji su drauge S. stovėjo kartu toliau nuo vaikinų grupelės. A. stovėjo prie jų arčiau. Paskui jis priėjo prie visų vaikinų. A. stovėjo nugara į A.. A. atsisuko ir iš karto trenkė jam į veidą. Nebuvo pasakyta jokių žodžių, dėl ko tai turėjo įvykti. Niekas nieko neiniciavo. Tai buvo staiga. Ji buvo blaivi, mano konfliktas kilo dėl to, kad A. buvo per daug išgėręs. Matyt jam kažkas dėl to nutiko. Mano dėl to, nes daugiau jokių įvykių nebuvo. Jie buvo nepažįstami, pirmą kartą matėsi. Nebuvo nieko pasakyta, dėl ko turėjo būti tas smūgis. Kaltinamasis atsirado rato vidury, kai jam „kažkas užėjo“, kai jis suagresyvėjo. Viskas įvyko labai greitai, jis atsisuko ir trenkė A..
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. S. paaiškino, kad pažįsta A. J., jis yra jo draugas. A. G. taip pat pažįsta. Taip išėjo, kad sumąstė išgerti, buvo geras oras. Po darbo prie „Norfos“, Gabijos gimnazijos stadione buvo. Viskas buvo gerai, buvo dar pora draugų. Jie susiginčijo, ėjo ant vadinamo “sparingo”, kaip boksininkai ringe sparinguojasi, draugiškai. Jie sparingavosi ir atrodo, kad A. pralaimėjo. Nežino, ar jis ten kažką blogo pasakė, pradėjo ant A. keiktis. A. trenkė vieną kartą, bet nepataikė. Paskui antrą kartą trenkė į žandikaulį ir jis nugriuvo. Visi buvo daug išgėrę.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2012 m. spalio mėn. (dabar tikslios datos ir laiko nebepamena, valanda galėjo būti apie 17 val.) su draugu A. J. buvo susitikęs su savo buvusiu bendradarbiu A. G.. Tiesiog jis buvo kartu su A., kai susiskambino su A. ir kartu su A. tuomet ir susitiko su A.. Anksčiau A. su A. buvo keletą kartų tarpusavyje matęsi, būtent susipažino per jį. Tą dieną susitiko Pašilaičių mikrorajone prie parduotuvės „Iki“. A. atėjo su savo drauge I. (pavardės jos nežino), bendravo netoliese tos parduotuvės esančiame tokiame tarsi parkelyje ar pan. Bendraujant tuo metu tarp A. ir A. buvo tokia tarsi pykčio kibirkštėlė įsižiebusi, nes A. keistas žmogus, kadangi kuria nebūtas istorijas, pasakoja kiek jis turi visokių draugų ir nori parodyti koks jis „kietas“. Tuo metu tarp jų buvo vadinamas „sparingas“, t.y. kad jie tarpusavyje pasikumščiavo tarsi ir juokais, tarsi ir rimtai, bet tie judesiai būna ore, nebent vos prisiliečiant. Tuo metu nieko ypatingo neįvyko, lyg ir buvo jie kartu nugriuvę ant žemės. Prie „Iki“ parduotuvės buvo neilgai, paskui nuėjo prie „Gabijos“ gimnazijos į stadioną. Kurį laiką iš ten buvo nuėję, nes jis su A. ėjo pasitikti draugų, kurie tiesiog paskambino ir norėjo kartu praleisti laiką. Sugrįžę atgal į stadioną dar su P. (kitų duomenų jo nežino) ir J. M. ( jis iš Širvintų, P. yra J. draugas), čia toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Pamena, kad vėliau dar prisijungė viena mergina, kaip suprato, I. draugė (vardo nepamena). Vaikinų tuo metu buvo: jis, A., A., P. ir J., t.y. vaikinų buvo penki. Jis negali pasakyti kuri buvo valanda, kai A. ir A. vėl ėjo ant „sparingo“ tik dabar jau rimtai. Jam sunku prisiminti tiksliai, nes tuo metu jau buvo pakankamai apgirtęs, visi buvo apgirtę, merginos taip pat vartojo alkoholį. Kiek pamena, A. pralaiminėjo A. ir kažką pradėjo rėkauti ir tada buvo du Armino smūgiai kumščiu, pirmasis tiesiog nepataikė, t.y. buvo smūgis virš galvos, o antrasis į žandikaulį (į kurią pusę negali pasakyti), nuo ko A. nugriuvo ant kelių ant žemės. Po ko atsikėlė ir dar bandė šokti link A., bet jis jau jį sustabdė. A. iškart pradėjo kraujuoti, kiek pamena, iš burnos. Jis paskambino ir iškvietė medikus, kartu su A. važiavo į ligoninę, kiti nuo stadiono išsiskirstė. Daugiau nieko negali paaiškinti (b.l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2012 m. spalio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - stadionas, esantis šalia Gabijos gimnazijos, Pašilaičių g. 13, Vilniuje (b. l. 7-8).
Iš byloje esančios policijos ataskaitos matyti, kad 2012-10-17 d. 6.50 val. įregistruotas pranešimas apie įvykį. 6.45 val. RVUL slaugytoja Jovarskienė pranešė, kad 2012-10-16 20.30 val. GMP brigada dėl nosies kaulo lūžio pristatė A. G., kuris paaiškino, kad 2012-10-16 apie 20.20 val. prie „Gabijos“ gimnazijos Pašilaičių g. 13 Vilniuje sumušė nepažįstami (b. l. 5).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G23691/12(01) matyti, kad A. G. nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, viršutinių 1-o dešiniojo ir 1-o kairiojo dantų vainikų dalių nuskėlimai, odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio kairės pusės projekcijoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-16). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, odos nubrozdinimas su nosies kaulų lūžiu bei poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose vertinami visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio į nosies nugarėlės sritį - nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 4-iais trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio kairės pusės srityje galėjo gautis ir griūnant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Poodinės kraujosruvos kairiame skruoste bei aukščiau minėtų dantų vainikų nuskėlimų padarymas būdingas smūgių sudavimui (b.l. 15-17).
Iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto ieškinio Dėl žalos atlyginimo matyti, kad pareikštas 1423, 21 Lt civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. G. gydymą (b. l. 22-24).
Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltę pilnai pripažino. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad apklaustų asmenų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, iš esmės tarpusavyje sutampa, atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas laiko, kad pareikštas kaltinimas kaltinamajam A. J. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis smūgiuodamas kumščiais ir spirdamas kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, suprato, kad elgiasi pavojingai ir, kad nukentėjusysis gali patirti kūno sužalojimus. Kaltinamojo A. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip tyčiniai ir teisingai kvalifikuoti pagal kilusius padarinius, tai yra pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos pareiškė 8096 Lt ieškinį. Jis nurodo, kad 5500 Lt reiškia dėl patirtos fizinės žalos ir 2500 – dėl moralinės žalos ir 96 Lt turtinė žala, nes pirko įvairius gydytojų išrašytus vaistus (b. l. 12). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis tokio dydžio civilinį ieškinį palaikė. Teismas laiko, kad nukentėjusysis prašo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos ir 96 Lt turtinei žalai atlyginti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.283) str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko nepagrįstai pabloginta.
Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad A. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių) kitas aplinkybes. Akivaizdu, kad A. G. buvo padarytas kūno sužalojimas ir jis kreipėsi į medikus. Jis nurodo, kad iki šiolei negali normaliai kvėpuoti (specialisto išvada patvirtina, kad buvo padarytas nosies kaulų lūžis). Jis gydėsi ligoninėje, buvo reikalinga operacija, negalėjo dirbti, sportuoti, jam atskilo du dantys (tai patvirtina ir specialisto išvada), nurodo, kad nori juos taisyti. Teismas duomenų, kad nukentėjusysis tapo nedarbingas neturi. Be to nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. Kaltinamasis dirba pagalbiniu darbininku, kas rodo, jog didelio atlygio jis negauna, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad anksčiau teismo skirtos baudos sumokėjo tik pusė ir susitarė atlyginti kitą dalį (b. l. 87). Taigi kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėnjusiojo reikalaujamas priteisti jam padarytos neturtinės žalos dydis, 8000 litų yra kiek per didelis, neadekvatus jam padarytai žalai, todėl mažintinas iki 3000 (trijų tūkstančių) litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo A. J..
Teismas pasisakydamas dėl prašomos turtinės žalos (96 Lt.) atlyginimo atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis nepateikė teismui jokių dokumentų (pirkimo čekių), jog tokio dydžio turtinę žalą patyrė, todėl teismas laiko, kad nėra turtinė žala pagrįsta ir pastarojo prašymo netenkina.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką pripažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė praėjus 4 dieną po priimto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio. Taigi kaltinamasis iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo teistas du kartus (antrasis nuosprendis veikos padarymo metu buvo neįsiteisėjęs). Jis šiuo metu yra dirbantis (b. l. 46), baustas administracine tvarka (43-44), į narkologinę įskaitą nėra įrašytas (b. l. 56), Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b. l. 57), Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 58).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplikybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., svarbu nustatyti, kokia bausmė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. J. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, nebūtų teisinga laikyti, kad anksčiau 2012-10-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė savo tikslų ir būtina skirti griežtesnę su laisvės atėmimu skirtą bausmę, kadangi pastarasis nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, priimtas prieš keturias dienas iki naujos nusikalstamos veikos padarymo. Kita vertus, teisinga nustatyti ilgesnį laisvės apribojimo laikotarpį.
Šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys rodo, kad A. J. nusikalstamos veikos padarymas buvo sąlygotas būtent jo apsvaigimo nuo alkoholio, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendžio taip pat yra nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus. Tai, kad A. J. turi problemų dėl alkoholio vartojimo matyti iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 43-44). Vien per 2012 m. jis ne kartą yra baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, yra tikslinga skirti BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą - gydytis nuo alkoholizmo, jei A. J. sutinka. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir nurodytas teismo įpareigojimas leistų pasiekti bausmės tikslus. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti A. J. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.
Skirtina bausmė vadovaujantis BK 64 str. 3 d. bendrintina su 2012-10-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme.
Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 1423, 21 litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais įrodymais (b. l. 22-23), todėl tenkintinas.
Kaltinamajam A. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu, taip pat jam sutikus įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. A. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 9 menesių laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams dviems mėnesiams įpareigojant kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu, taip pat jam sutikus gydytis nuo alkoholizmo.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš A. J. Valstybinės ligonių kasos naudai 1423, 21 Lt nuskalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš A. J. A. G. naudai 3000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
A. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.