Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gegužės 15 d. veiką) laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gegužės 16 d. veiką) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš K. G. ir V. G. solidariai nukentėjusiosioms O. R. 5099,40 Lt, E. M. 6099,40 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta iš K. G. ir liudytojos L. M. paimtus pinigus – 1001,80 Lt ir 800 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti lygiomis dalimis nukentėjusiųjų O. R. ir E. M. civiliniams ieškiniams padengti, o K. G. iš nusikalstamos veikos gautus 1850 Lt konfiskuoti, taip pat BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ (IMEI Nr. 354819017295069), „Sony Ericson“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Nokia 5610 XpressMusic“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Sony Ericson“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia‘‘ laisvųjų rankų įrangą ir keturias SIM korteles „Labas“ (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas V. G., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendis dėl K. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl esminio BPK pažeidimo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, o dėl V. G. – pakeistas:

K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gegužės 15 d. veiką) laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal 182 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gegužės 16 d. veiką) – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš nuteistųjų K. G. ir V. G. solidariai nukentėjusiosioms O. R. 5099,40 Lt, E. M. 6099,40 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 1850 Lt vertės turto konfiskavimo iš nuteistųjų K. G. ir V. G.

Nuspręsta iš K. G. ir L. M. paimtus pinigus – 1001,80 Lt ir 800 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti lygiomis dalimis nukentėjusiųjų O. R. ir E. M. civiliniams ieškiniams padengti; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610 XpressMusic“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia“ laisvųjų rankų įrangą, dvi SIM korteles „Labas“ (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti, o AB banko „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortelę – sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 15 d., apie 15.00 val., Klaipėdos r., Priekulės sen., Priekulės II k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe su V. G. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. 8-46 454 543 O. R. ir prisistačius jos anūku J. R., taip įgijus šios pasitikėjimą, bei melagingai pranešus, kad jis (anūkas), vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo nepilnametę mergaitę, ir šios gydymui pareikalavus 10 000 Lt, K. G. su V. G. nuvyko pas O. R. ir paėmė iš jos 6000 Lt. Taip K. G. ir V. G. apgaule savo bei ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą.

Taip pat K. G. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. gegužės 16 d., apie 15.00 val., Klaipėdos r., Priekulės sen., Priekulės II k., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe su V. G. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. ir prisistačius policijos pareigūnu, taip įgijus šios pasitikėjimą, bei melagingai pranešus, kad jos sūnus L. M. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo keleivį, ir šio gydymui pareikalavus 9000 Lt, K. G. su V. G. nuvyko pas E. M. ir iš jos paėmė 7000 Lt. Taip K. G. ir V. G. apgaule savo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl K. G. ir priėmė naują nuosprendį, konstatavęs esminį BPK pažeidimą, suvaržiusį K. G. kaip kaltinamojo teisę į gynybą, nes viename teismo posėdyje nedalyvaujant jo gynėjui, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teismas, nusprendęs atidėti bylos nagrinėjimą, apklausė nukentėjusiuosius E. M., L. M. ir liudytoją I. I.

Kasaciniu skundu nuteistasis K. G. prašo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku, o bylos nagrinėjimą dešimt mėnesių apeliacinės instancijos teisme – pernelyg ilgu procesu, jį išteisinti arba sumažinti paskirtą bausmę iki minimumo, nes jis nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė, taip pat grąžinti jam konfiskuotą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5610 XpressMusic“, o jo motinai J. G. – 1000 Lt.

Kasatorius nurodo, kad į Priekulę jis važiavo V. G. kvietimu, norėdamas palaikyti draugiją kelionės metu ir apie planuojamą ar daromą nusikaltimą nieko nežinojo; tik grįžęs į taksi automobilį V. G. padavė suskaičiuoti jam parsineštus pinigus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo V. G., liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus ir nuteisė kasatorių remdamasis prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais; šios klaidos apeliacinės instancijos teismas neištaisė. Kasatoriaus manymu, teismai nepagrįstai V. G. parodymus vertino kaip nuoseklius ir nuoširdžius. Iš tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu jis davė melagingus parodymus, bandydamas sušvelninti savo atsakomybę bei nuslėpti tikruosius kaltininkus, kurie ir skambino nukentėjusiesiems, o pirmosios instancijos teismo posėdyje blaškėsi negalėdamas tiksliai paaiškinti visų aplinkybių, kol galiausiai nurodė, kad kasatorius šių nusikaltimų nepadarė. Taip pat, pasak kasatoriaus, melagingi ikiteisminio tyrimo metu duoti L. M. parodymai, kuriuos ji teismo posėdžio metu paneigė, nurodydama, kad jai V. G. grasino skambindamas ir siuntinėdamas į mobilųjį telefoną SMS žinutes. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir neaišku, dėl kokių priežasčių šiuos liudytojos L. M. parodymus atmetė kaip melagingus ir rėmėsi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo pas jį rastus 1000 Lt, nes tai jo motinos J. G. pinigai, duoti automobilio remontui. Nors šias aplinkybes jo motina patvirtino apeliacinės instancijos teisme, remiantis prielaidomis pinigai negrąžinti. Be to, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5610 XpressMusic“, laisvųjų rankų įranga, telefono kroviklis bei dvi SIM kortelės. Iš telefoninių pokalbių išklotinių aiškiai matyti, kad šiuo telefonu jis nukentėjusiosioms neskambino, t. y. neįvykdė jokio nusikaltimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista kasatoriaus teisė į gynybą, nes teismo posėdis vyko nedalyvaujant jo gynėjui. Apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Be to, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismui 2010 m. kovo 15 d. paskelbus nuosprendį, kasatoriui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, nors prašymas buvo paduotas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to kasatorius negalėjo pareikšti pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir negalėjo tinkamai parašyti apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teisme nuteistajam buvo suteikta ši galimybė, tačiau, jo manymu, per vėlai, nes jau buvo pradėtas nagrinėti jo apeliacinis skundas, kuriame nebuvo tinkamai nurodęs visų aplinkybių. Pateiktos pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo buvo svarstomos pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame teisėjas pareiškė, kad kasatorius neturi teisės prieštarauti ar kitaip komentuoti teismo posėdžio protokolo ir pastabas atmetė kaip nepagrįstas, nors iš tikrųjų šis protokolas neatitinka tikrovės. Šios aplinkybės, kasatoriaus įsitikinimu, rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji R. yra tuo metu buvusio Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro tėvai ir kad dėl šios baudžiamosios bylos baigties yra suinteresuotų žmonių. Taip pat kasatorius prašo patikrinti, ar nebuvo pažeisti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka terminai, nes apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo dešimt mėnesių.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė siūlo nuteistojo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžius pakeisti; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria K. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gegužės 15 d. veiką) laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už 2009 m. gegužės 16 d. veiką) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; iš K. G. ir V. G. solidariai priteista nukentėjusiosioms O. R. 5099,40 Lt, E. M. 6099,40 Lt turtinei žalai atlyginti; K. G. pinigus, t. y. 1001,80 Lt, į kuriuos nuosavybės teisė buvo laikinai apribota, nuosprendžiui įsiteisėjus lygiomis dalimis perduoti O. R. ir E. M.; kaip įrankiai nusikalstamoms veikoms padaryti, konfiskuoti telefono aparatai „Nokia“, „Sony Ericson“, „Nokia 5610 XpressMusic“, mobiliojo ryšio telefono laisvųjų rankų įranga, taip pat SIM kortelės; kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 1 dalis) K. G. nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai. Nustatyta, kad kasatorius 2009 m. gegužės 15 ir 16 d. kartu su V. G. vyko į Priekulę pas nukentėjusiuosius; abiem išlipus iš taksi automobilio, V. G. nueidavo pas nukentėjusiuosius paimti pinigų, kuriuos grįžęs atiduodavo K. G.. Liudytojas taksistas Z. V. patvirtino, kad su juo atsiskaitė K. G. Be to, liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad pinigus ir pavedimams reikalingą informaciją gaudavo iš K. G.. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad K. G. disponavo nemažomis pinigų sumomis, nors pats legalaus pajamų šaltinio neturėjo, jis žinojo duomenis, kam reikia pervesti pinigus. Skambučių išskaidymo ataskaitos ir telefonų kontrolė patvirtina, kad nukentėjusiesiems nusikaltimų metu buvo skambinta iš Marijampolės pataisos namų, o K. G. palaikė ryšius su šiuose pataisos namuose esančiais asmenimis. Visos šios aplinkybės rodo, kad K. G. nebuvo atsitiktinis nusikaltimų dalyvis, nesupratęs, kas vyksta, o tiesiogine tyčia kryptingai veikė kartu su V. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei panaudodami apgaulę įgijo svetimą turtą.

Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu priimti objektyvų sprendimą, tačiau nė vienos iš jų kasatorius savo skunde nenurodė. Pasak prokurorės, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad įrodymai buvo įvertinti kitaip, nei norėtų kasatorius, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Aplinkybė, kad nukentėjusieji O. ir A. R. yra Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. R. tėvai, prokurorės manymu, nekelia abejonių teismo nešališkumu, nes šioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikė kitas prokuroras.

Taip pat, prokurorės teigimu, nepagrįsti kasatoriaus argumentai ir dėl teisių į gynybą suvaržymo. Iš bylos duomenų matyti, kad viename teismo posėdyje gynėjas iš tiesų nedalyvavo, tačiau dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Kiti teismo posėdžiai vyko dalyvaujant K. G. gynėjui, taigi teisė į gynybą bylos nagrinėjimo metu buvo užtikrinta.

Pasak prokurorės, neteisingi kasatoriaus teiginiai, kad nebuvo leidžiama susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu. Apeliacinės instancijos teisme 2010 m. birželio 17 d. K. G. buvo suteikta galimybė susipažinti su šiuo procesiniu dokumentu; jo pareikštos pastabos buvo išnagrinėtos nustatyta tvarka.

Prokurorės įsitikinimu, nėra pagrindo grąžinti K. G. konfiskuoto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5610 XpressMusic“, o jo motinai J. G. – 1000 Lt. Pagal veikų padarymo metu galiojusio BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad K. G. dalyvavo darant nusikalstamas veikas, kai iš nukentėjusiųjų buvo apgaule išviliojami pinigai. Šių nusikalstamų veikų specifika ta, kad joms padaryti buvo naudojami mobiliojo ryšio telefonai. K. G. nurodymus dėl pinigų paėmimo gaudavo būtent mobiliuoju telefonu, todėl sulaikymo metu jo turėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5610 XpressMusic“ pagrįstai konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos įrankis.

Prokurorės manymu, iš K. G. sulaikymo metu paimtus pinigus (1001,80 Lt) teismas pagrįstai perdavė nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams padengti. Teismas, įvertinęs, kad K. G. sulaikytas praėjus mėnesiui po to, kai jam motina buvo davusi pinigų, taip pat jo gyvenimo būdą (niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, vykdavo į kitus miestus, kur leisdavo laiką su pažįstamais asmenimis), padarė išvadą, kad motinos duoti pinigai turėjo būti išleisti, ir laikė, kad sulaikymo metu iš jo paimti pinigai gauti ne iš motinos.

Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas K. G. apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir nuosprendyje išdėstė įrodymais pagrįstas ir tinkamai motyvuotas išvadas dėl visų esminių K. G. apeliacinio skundo argumentų. Šios instancijos teismas, skirdamas K. G. bausmę, išsamiai išnagrinėjo reikšmingas bausmės skyrimui bylos aplinkybes ir sušvelnino paskirtą galutinę subendrintą bausmę, nepažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimų.

Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas surašė ydingą nuosprendį. Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai yra numatyti BPK 329 straipsnyje. Šioje byloje teismas nuosprendį pakeitė tik dėl K. G. paskirtos subendrintos bausmės ir neteisingai konfiskuotų iš nusikalstamos veikos gautų pinigų 1850 Lt. Taigi BPK 329 straipsnio 4 punkto taikymas šiuo atveju perteklinis.

Nuteistojo K. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl teisės į gynybą suvaržymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei teismų šališkumo

Teisės į gynybą suvaržymą kasatorius grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo gynėjas. Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas. Iš tikrųjų pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. posėdyje K. G. gynėjas nedalyvavo ir nors kaltinamasis K. G. ir kiti proceso dalyviai laikėsi pozicijos, kad byla nebūtų nagrinėjama be K. G. gynėjo, teismas, nusprendęs atidėti bylos nagrinėjimą, apklausė nukentėjusiuosius E. M., L. M. ir liudytoją B. I.. Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas šį procesinį pažeidimą nustatė ir, pripažinęs jį esminiu, suvaržiusiu kaltinamo asmens teisę į gynybą, ėmėsi visų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių jam pašalinti atlikdamas įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir BPK 329 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl K. G. priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kuriuose teigiama, kad nesupažindinus jo su teisiamojo posėdžio protokolu pirmosios instancijos teisme ir tai padarius tik apeliacinės instancijos teisme, kai buvo pradėtas nagrinėti apeliacinis skundas, buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes esą jis negalėjo tinkamai surašyti apeliacinio skundo, nurodyti visų aplinkybių.

Iš bylos duomenų matyti, jog kasatorius buvo pateikęs prašymą susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, tačiau pirmosios instancijos teismas neužtikrino nuteistajam galimybės tai padaryti. Šią klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Buvo paskelbta pertrauka, per kurią nuteistasis susipažino su teisiamojo posėdžio protokolu ir kita bylos medžiaga bei pateikė pastabas, kurios kartu su byla buvo išsiųstos apylinkės teismui. Teismo posėdyje, dalyvaujant nuteistajam, pastabos buvo apsvarstytos ir motyvuota nutartimi atmestos. Be to, nuteistasis, susipažinęs apeliacinės instancijos teisme su teisiamojo posėdžio protokolu, kasaciniame skunde, palyginus jį su apeliaciniu, nenurodė jokių naujų svarių aplinkybių, paneigiančių jo kaltę.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo teisė į gynybą apeliacinės instancijos teisme nebuvo pažeista, taip pat neįžvelgiama ir teismų šališkumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo pateiktas pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir neįvertino jų taip, kaip norėtų kasatorius, nereiškia teismo šališkumo. Aplinkybė, kad nukentėjusieji O. ir A. R. yra Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. R. tėvai, negali būti pagrindas pripažinti teismą šališku, nes valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikė kitas prokuroras.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų laikymosi

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasatoriaus argumentai. kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. G. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. K. G. inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių buvimas įrodytas kito nuteistojo V. G., liudytojo Z. V., nukentėjusiosios O. R. parodymais, E. M. protokole-pareiškime užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis, liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, parodymo atpažinti protokolų, skambučių išsklaidymo ataskaitos ir telefonų kontrolės duomenimis.

Patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis įstatymu. K. G. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas. Skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant apeliacinio nuosprendžio surašymo taisyklių, jame detaliai išdėstytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, pateiktas teisinis jų įvertinimas, dar kartą įvertinti byloje surinkti įrodymai, atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad buvo pažeisti iš BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai ir todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti naikinamas.

Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 ir 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo

Kasatorius nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti pas jį kratos metu rastus pinigus, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, o mobilųjį telefoną „Nokia 5610 XpressMusic“ su įdėta SIM kortele „Labas“, mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ laisvųjų rankų įrangą ir dvi „Labas“ korteles – kaip įrankius nusikalstamoms veikoms padaryti, teigdamas, kad pinigai priklauso motinai J. G., o iš savo telefono nukentėjusiosioms jis neskambino. Dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų išsamiai ir motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Teismas, pripažinęs, jog K. G. dalyvavo įgyjant svetimą turtą apgaule (sukčiaujant), atsižvelgęs į šių nusikaltimų specifiką, t. y. į tai, kad jiems padaryti buvo naudojami mobilieji telefonai, kad K. G. nurodymus gaudavo mobiliuoju telefonu, nusprendė sulaikymo metu rastas mobiliojo ryšio priemones konfiskuoti kaip įrankius nusikalstamoms veikoms daryti (BK 72 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 ir 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks teismo sprendimas yra teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat labai kruopščiai tyrė K. G. versiją dėl pas jį asmens kratos metu rastų pinigų (1001,80 Lt) įgijimo šaltinio. Nors teisme apklausta nuteistojo motina J. G. patvirtino davusi savo sūnui 1000 Lt praėjus 1-2 savaitėms po grįžimo iš įkalinimo įstaigos, tačiau teismas sprendė, kad sulaikymo metu pas K. G. rasti pinigai yra ne motinos, o nusikalstamu būdu gauti pinigai. Teismas, įvertinęs K. G. gyvenimo būdą (iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, dažnai vykdavo į kitus miestus, kur leisdavo laiką su pažįstamais asmenimis), nusprendė, kad, taip gyvendamas, jis turėjo išleisti iš motinos gautus pinigus ar bent jų dalį. Be to, teismo manymu, nelogiška, toli nuo namų (Klaipėdos rajone, Jakuose) leidžiant laiką su pažįstamais, nešiotis nemažą iš motinos gautų pinigų sumą. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl 1001,80 Lt įgijimo šaltinio yra teisinga, todėl pagrįstai, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis šie pinigai ir L. M. kratos metu rasti 800 Lt perduoti lygiomis dalimis nukentėjusiosioms O. R. ir E. M. civiliniams ieškiniams padengti.

Dėl bausmės

Kasatoriaus nemotyvuotas prašymas sušvelninti paskirtą bausmę netenkintinas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas kasatoriui bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis normomis, įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), atsižvelgė į K. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę apibūdinančius duomenis, kad būdamas ne kartą teistas šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, vos praėjus porai mėnesių po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tai rodo jo nenorą taisytis, ir už nusikalstamas veikas kasatoriui paskyrė vienerių metų septynių mėnesių ir vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bausmės savo dydžiu nėra per griežtos – už pirmąjį nusikaltimą paskirta bausmė neviršija BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, o už antrąjį – tik nežymiai viršija, be to, bendrindamas bausmes teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo proceso trukmės apeliacinės instancijos teisme

Kasatorius teigia, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tęsėsi dešimt mėnesių, ir prašo patikrinti, ar ne per ilgai.

Iš visos proceso eigos matyti, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme truko septynis mėnesius ir tris dienas, per šį laikotarpį buvo paskelbta tik viena ilga dviejų mėnesių 28 d. pertrauka, per kurią nuteistasis supažindintas su teisiamojo posėdžio protokolu, jo pastabos su byla buvo siunčiamos į pirmosios instancijos teismą, kur buvo svarstomos surengtame teismo posėdyje. Įvertinus visą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme eigą, taip pat tai, kad nei K. G., nei jo gynėjos neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo metu daromų pertraukų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeista K. G. teisė į jo bylos išnagrinėjimą teisme per kuo trumpiausią laiką.

Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti.