Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-29 · Administracinė byla Nr. eI2-1244-764/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
eI2-1244-764/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03745-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Saulius Jakaitis, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
J. B.
Trečiasis asmuo
D. Ž., Kauno rajono savivaldybės administracija, R. Ž.
Atsakovas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Administracinė byla Nr. eI2-1244-764/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03745-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Sauliaus Jakaičio ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai J. B., jos atstovui advokato padėjėjui I. K.,trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, D. Ž. ir R. Ž. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2020 m. spalio 14 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-882(2.13-1) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog 2020 m. birželio 22 d. atsakovė gavo D. Ž. ir R. Ž. skundą dėl pareiškėjos veiksmų, kuriame nurodoma, kad pareiškėja galimai 2020 m. gruodžio 13 d. be teisėto pagrindo valstybės registruose tikrino D. Ž. ir R. Ž. asmens duomenis. Kauno rajono savivaldybės administracija raštu nurodė, kad pareiškėja tikrindama D. Ž. ir R. Ž. asmens duomenis veikė savarankiškai, o savivaldybė nebuvo suteikusi įgaliojimų pareiškėjai tikrinti minėtų asmenų asmens duomenų. Atsakovė, išnagrinėjusi trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, priėmė sprendimą, kuriuo pripažino D. Ž. ir R. Ž. skundą pagrįstu bei pareiškė pareiškėjai papeikimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu sprendimu. Teigia, kad atsakovė priėmusi nagrinėti D. Ž. ir R. Ž. skundą dėl pareiškėjos veiksmų paneigė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas skundžiamo asmens teises. Pareiškėja nurodo, jog ji skundo nagrinėjimo metu nebuvo informuota, kad jos atžvilgiu yra pateiktas skundas ir atliekamas patikrinimas. Pareiškėjai taip pat nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pateikto skundo ir prie jo pridedamų dokumentų turiniu, nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, susijusią su skundo nagrinėjimu. Anot pareiškėjos, atsakovė išnagrinėjusi minėtų asmenų skundą, priėmė sprendimą pareiškėjai už akių, kuris tiesiogiai sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodo, kad negalima nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie proceso eigą, nes tokiu atveju pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Pasak pareiškėjos, teisės būti išklausytam principo pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti priimtą sprendimą. Akcentuoja, jog nagrinėjant minėtų asmenų skundą susipažinti su skundo turiniu ir pateikti savo poziciją turėjo visos proceso šalys, išskyrus pareiškėją, kurios atžvilgiu ir buvo nagrinėjamas pateiktas skundas, todėl pareiškėja laikosi pozicijos, jog priimtu sprendimu buvo pažeistos Asmens duomenų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 31 straipsnio 4 dalies nuostatos, paneigiančios pareiškėjos teisę susipažinti su skundo turiniu, dalyvauti procese ir būti išklausytai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėjai nesuteikus galimybės pasisakyti ginčo klausimu ir pateikti rašytinių įrodymų, kurie buvo pateikti teisminio nagrinėjimo metu, Inspekcija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes tikrindama duomenis, neišsiaiškino visų skundo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Taip pat pažymėjo, kad ir Administracija, atlikdama vidinį patikrinimą, neišsamiai išanalizavo duomenis, todėl Inspekcijos sprendimas priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų įrodymų. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė atstovo išdėstytą poziciją ir prašė skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog gavusi D. Ž. ir R. Ž. skundą, kreipėsi į duomenų valdytoją, t.y. Kauno rajono savivaldybės administraciją prašydama nurodyti kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja, dirbanti Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinio darbo organizatore, tikrino minėtų asmenų duomenis. Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad duomenis minėtų asmenų buvo tikrinami neturint tam teisėto pagrindo. Inspekcija pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydama nurodyti, ar pareiškėja, tikrindama minėtų asmenų duomenis, juos tvarkė Administracijos vardu, pagal pavestus įgaliojimus ar veikė savarankiškai. Administracija nurodė, jog nebuvo suteikusi jokių įgaliojimų pareiškėjai tikrinti šiuos duomenis registruose, todėl ji veikė savarankiškai. Atsižvelgusi į pateiktą informaciją, Inspekcija ginčijamu sprendimu nusprendė pripažinti D. Ž. ir R. Ž. skundą pagrįstu ir paskirti pareiškėjai papeikimą.

Nurodo, jog priešingai nei teigia pareiškėja, Inspekcija pasirinko tinkamą skundo nagrinėjimo būdą siųsdama paklausimus duomenų valdytojui, kuris yra atsakingas, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, turintis įrodyti, kad jos laikomasi, bei tuo pačiu prašydama pateikti pareiškėjos pasiaiškinimą dėl D. Ž. ir R. Ž. skunde nurodytų aplinkybių, tokiu būdu įgyvendindama Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pareiškėjos teises. Inspekcijos nuomone, tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos paaiškinimo nebuvo paprašyta tiesiogiai, o iš Kauno rajono savivaldybės administracijos, teisinės reikšmės neturi ir jos teisės gintis nebuvo dėl to pažeistos. Inspekcija pažymi, kad jai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija. Nurodo, jog pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių 20 punktą, Inspekcijos tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais būdais, atsižvelgiant į tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir kt. Teigia, jog nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliktas rašytine procedūra, t.y. Inspekcijos raštais kreipiantis į duomenų valdytoją bei prašant pateikti ir pačios pareiškėjos pasiaiškinimą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Todėl pareiškėjos teiginys, kad ji negalėjo pateikti paaiškinimų, atsakovės nuomone, yra nepagrįstas, nes pareiškėjos pasiaiškinimas dėl minėtų asmenų skunde nurodytų aplinkybių Inspekcijoje buvo gautas ir nagrinėjamas.

Apibendrindama atsiliepimo argumentus, atsakovė laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo pareiškėjos skunde nurodomais argumentais naikinti Inspekcijos Sprendimą, nes jis buvo priimtas įvertinus kartu su skundu pateiktus objektyvius rašytinius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos ir pareiškėjo atstovo pozicija, jog pareiškėjai nebuvo žinoma apie Inspekcijoje gauto skundo nagrinėjimo procesą. Pažymėjo, jog dokumentai, susiję su skundo nagrinėjimu buvo siunčiami ir pareiškėjai, ji teikė paaiškinimus, todėl jai buvo sudaryta galimybė išreikšti savo poziciją ginčijamu klausimu. D. Ž. teismo prašė Inspekcijos sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 3R-882(2.13-1) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys D. Ž. ir R. Ž. 2020 m. birželio 18 d. pateikė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai skundą, kuriame nurodė, kad socialinio darbo organizatorė, dirbanti (duomenys neskelbtini) seniūnijose trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis patikrino neturėdama tam teisėto pagrindo. Skundu tretieji suinteresuoti asmenys prašė Inspekcijos imtis veiksmų dėl darbuotojos šiurkštaus pažeidimo.

Inspekcija 2020 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2R-3135(2.13.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ priėmė nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų dalį skundo, kitoje dalyje 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 3R-543(2.13-1.) atsisakė nagrinėti skundą dėl socialinio darbo organizatorių veiksmų teisėtumo tikrinant trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis Sodroje ir Gyventojų registre 2017 m. spalio 18 d., 2018 m. birželio 20 d. ir 2018 m. birželio 21 d.

Inspekcija 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. 2R-3338(2.13.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją prašydama pateikti informaciją kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu, numatytu BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, kokiu būdu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos socialinio darbo organizatorė J. B. 2019 m. gruodžio 13 d. tikrino trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis Sodros informacinėje sistemoje, Gyventojų registre ir Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje. Taip pat jeigu trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos socialinio darbo organizatorė tvarkė, remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ar f punktu, prašė nurodyti, ar buvo supažindinti tretieji suinteresuoti asmenys su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys, kaip to reikalaujama pagal BDAR 21 straipsnį.

Kauno rajono savivaldybės administracija, atsakydama į Inspekcijos 2020 m. liepos 2 d. paklausimą, 2020 m. liepos 24 d. rašte Nr. SD-2027 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos socialinio darbo organizatorė J. B. 2019 m. gruodžio 13 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis patikrino neturėdama tam teisėto pagrindo. Pažymėjo, jog apie šį pažeidimą Kauno rajono savivaldybės administracija informavo J. B. raštu.

Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 2R-4056 (2.13.) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ siekdama išaiškinti, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis pareiškėja tvarkė Kauno rajono savivaldybės administracijos vardu, pagal jos pavestus įgaliojimus, ar socialinio darbo organizatorė veikė savarankiškai kreipėsi pakartotinai į Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydama nurodyti, ar buvo ir kokios įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės, kad duomenų tvarkymas atitiktų šio reglamento reikalavimus ir apsaugotų duomenų subjektų teises. Ar socialinio darbo organizatorės yra supažindintos kada, kaip ir kokiu būdu galima tikrinti duomenų subjektų duomenis registre ir informacinėse sistemose. Atsižvelgdama į tai, kad Administracija nurodė, jog pareiškėja tvarkė minėtų asmenų duomenis neturėdama tam teisėto pagrindo, Inspekcija paprašė Administracijos pateikti J. B. pasiaiškinimą dėl skunde nurodomų aplinkybių.

Administracija, atsakydama į Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. paklausimą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. SD-2482 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėja tikrindama trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis veikė savarankiškai. Administracija nebuvo suteikusi jokių įgaliojimų darbuotojai atlikti šiuose veiksmus. Pažymėjo, jog siekiant užtikrinti darbuotojų įsipareigojimą laikytis konfidencialumo tvarkant asmens duomenis, Administracijoje yra taikomos techninės ir programinės įrangos apsaugos bei kompiuterinių tinklų apsaugos priemonės, užtikrinančios pakankamą Administracijoje tvarkomų duomenų saugumo lygį. Nurodė, kad visi Administracijos darbuotojai privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jei šie asmens duomenys neskirti viešam skelbimui ir privalo juos tvarkyti tik tarnybiniais tikslais. Pažymėjo, jog pareiškėja yra pasirašiusi pasižadėjimą, pagal kurį pasižadėjo vykdyti BDAR, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, įstaigos asmens duomenų tvarkymo politikos ir jos priedų reikalavimus, tikrinti asmens duomenų konfidencialumą, neatskleisti kitiems asmenims slaptažodžių, leidžiančių programinėmis priemonėmis gauti prieigą prie asmens duomenų. Kartu su raštu pateikė ir pareiškėjos paaiškinimą, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P6-127 sudarytos komisijos išvadą dėl pareiškėjos darbo pareigų pažeidimo ir kitą susijusią medžiagą.

Pareiškėja 2020 m. vasario 25 d. raštu, teikdama paaiškinimą Administracijai nurodė, kad D. Ž. 2019 m. balandžio 18 d. kreipėsi su prašymu dėl išmokos vaikui gavimo, todėl naudojantis socialinių išmokų apskaitos sistema „Parama“ ir socialinės paramos šeimai informacine sistema „SPIS“ buvo gauti duomenys iš Gyventojų registro tarnybos, VSDFV ir jos teritorinių skyrių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Mokinių registro ir kt. duomenys. Dėl D. Ž. asmens duomenų tikrinimo 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškėja nurodė, kad tuo metu nebuvo darbo vietoje ar kitoje vietoje, kurioje galėtų prisijungti prie informacinių sistemų „Parama“ ir „SPIS“ bei neprisijungė prie šių sistemų. Pažymėjo, jog darbo metu ruošėsi į spektaklį, kuris vyko Birštono kultūros centre.

Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P6-127 sudarytos komisijos išvadoje dėl pareiškėjos darbo pareigų pažeidimo pažymėta, kad pareiškėjai prieiga prie „SPIS“ buvo suteikta pareiginėms funkcijoms atlikti, o 2019 m. gruodžio 13 d. tikrindama trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis, neturėdama jokio pagrindo, konstatavo, kad nebuvo jokio numatyto teisinio pagrindimo tvarkyti asmens duomenis. Dėl šios priežasties sudaryta Komisija nusprendė, kad pareiškėja netinkamai atliko savo darbo pareigas, nes ne darbo tikslais naudojo prieigą prie „SPIS“. Taip pat akcentavo, kad nors pareiškėja nurodo, kad asmens duomenų netikrino, nes jos nebuvo darbo vietoje, tačiau „SPIS“ registrų priežiūros žurnalo išrašas patvirtina, kad duomenys buvo patikrinti 2019 m. gruodžio 13 d. Sodros informacinėje sistemoje, Gyventojų registre ir Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

Inspekcija, išnagrinėjusi surinktus įrodymus, 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 3R-882 (2.13-1.) „Dėl D. ir R. Ž. 2020 m. birželio 18 d. skundo dalies dėl socialinio darbo organizatorės veiksmų teisėtumo tikrinant pareiškėjų asmens duomenis registruose 2019 m. gruodžio 13 d.“ D. ir R. Ž. skundą pripažino pagrįstu ir pareiškė pareiškėjai papeikimą.

Pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos vardu 2019 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu nuo 08:02:27 iki 11:27:18 buvo prisijungta iš skirtingų IP adresų ir skirtingų galinių įrenginių su skirtingomis operacinėmis sistemomis.

Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu jį skundžia teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ) ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR).

ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

ADTAĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta arba atmesti skundą ar jo dalį. Apie priimtą sprendimą Inspekcija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu praneša pareiškėjui ir skundžiamam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti administracinę baudą.

Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį, šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis. BDAR 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai – rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo sprendimo, kuris laikomas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nurodoma, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo faktinis ir teisinis pagrindas bei motyvai. Tuo pačiu būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad Inspekcija, priėmusi nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl tariamai pareiškėjos neteisėtų veiksmų neinformavo jos apie procesą, jo eigą. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad yra pateiktas jos atžvilgiu skundas ir atliekamas patikrinimas.

Pagal BDAR 4 straipsnio 4 punktą, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis arba asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija arba operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitokiu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Pagal BDAR 4 straipsnio 7 dalį, duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti ES arba valstybės narės teisės duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti ES arba valstybės narės teise. Remiantis BDAR 5 straipsnio 2 dalimi, duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 32 straipsnio 4 dalį, duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas imasi priemonių, siekiant užtikrinti, kad bet kuris duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui pavaldus fizinis asmuo, galintis susipažinti su asmens duomenimis, jų netvarkytų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas duoda nurodymus juos tvarkyti, nebent tas asmuo privalo tai daryti pagal ES arba valstybės narės teisę.

Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.

Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Inspekcija, gavusi trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, raštu kreipėsi į duomenų valdytoją, t.y. Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydama nurodyti, kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu, numatytu BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, Administracijos darbuotoja J. B. 2019 m. gruodžio 13 d. tikrino trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis. Administracija, atsakydama į Inspekcijos paklausimą nurodė, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 13 d. patikrino trečiųjų asmenų duomenys neturėdama tam teisėto pagrindo. Inspekcija, pritrūkus informacijos, pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydama patikslinti, ar socialinio darbo organizatorė J. B., tikrindama minėtų asmenų duomenis, juos tvarkė Administracijos vardu, pagal pavestus įgaliojimus ar veikė savarankiškai, be kita ko, paprašė pateikti ir J. B. pasiaiškinimą dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Atsakydama į Inspekcijos paklausimą, Administracija patikino, kad pareiškėja, tikrindama duomenis veikė savarankiškai bei pateikė pareiškėjos raštišką pasiaiškinimą.

Pasiaiškinime pareiškėja nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. tuo metu, kai buvo tikrinami duomenis, ji nebuvo darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje galėtų prisijungti prie informacinių sistemų „Parama“ ir „SPIS“ bei prisijungė prie šių sistemų. Pažymėjo, kad darbo metu ruošėsi į spektaklį, kuris vyko Birštono kultūros centre. Be to, patikino, jog yra buvę atvejų, kai kiti darbuotojai prie informacinių sistemų prisijungia kitų darbuotojų vardais ir slaptažodžiais.

Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. P6-127 sudarytos komisijos išvadoje dėl J. B. darbo pareigų pažeidimo pažymima, kad nors J. B. nurodė, kad asmens duomenų netikrino, nes jos nebuvo darbo vietoje, tačiau „SPIS“ registrų priežiūros žurnalo išrašas patvirtina, kad trečiųjų asmenų duomenys buvo tikrinami 2019 m. gruodžio 13 d. Sodros informacinėje sistemoje, Gyventojų registre ir Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje. Inspekcija įvertinusi šiuo duomenis nusprendė, kad ne duomenų valdytojas, o pareiškėja yra atsakinga už neteisėtą duomenų rinkimą, nes ji veikė kaip savarankiška duomenų valdytoja, todėl skundžiamu sprendimu paskyrė jai papeikimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, mano, jog Inspekcija, priimdama sprendimą dėl galimai pareiškėjos neteisėtų veiksmų, renkant trečiųjų suinteresuotų duomenis, nepagrįstai rėmėsi tik Kauno rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktomis išvadomis. Kaip matyti iš Inspekcijos atlikto patikrinimo eigos ir veiksmų, skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atlikto vidinio patikrinimo išvadomis, jos rašytiniais paaiškinimais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija netikrino šių Administracijos pateiktų duomenų patikimumo ir įrodomosios reikšmės surinktų įrodymų kontekste, t.y. Inspekcija galėjo ir turėjo surinkti ir išsireikalauti duomenis, ką šiuo atveju padarė pati pareiškėja, iš sistemų valdytojų apie prisijungimo laikus, vietas, IP adresus ir kitus sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus, tačiau to nepadarė. Inspekcija, priimdama skundžiamą sprendimą nevertino pareiškėjos pateikto rašytinio paaiškinimo, kuriame pareiškėja buvo užsiminusi apie atvejį, kai kiti darbuotojai gali kitų darbuotojų vardu prisijungti prie informacinių sistemų, tačiau šių duomenų nei įvertino, nei patikrino. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog ji pati sprendžia kaip ir kokiu būdu atlikti patikrinimą, nes jai suteikta tokia diskrecijos teisė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija patikrinimą atliko paviršutiniškai, neištyrusi visų aplinkybių ir neišnaudojusi visų Inspekcijai suteiktų teisių, numatytų ADTAĮ, kaip antai Inspekcija nesiaiškino, ar trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis tikrino tikrai pareiškėja, ar prie sistemų pareiškėjos vardu galėjo prisijungti kiti darbuotojai (kas paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjai pateikus objektyvius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog buvo prisijungta iš skirtingų operacinių sistemų, kai tuo metu pareiškėja nebuvo darbe ir kt.), taip pat nesiaiškino prisijungimo duomenų, laiko ir kitų reikšmingų aplinkybių skundžiamo sprendimo priėmimui.

Kaip jau paminėta, pareiškėja išreikalavo iš trečiųjų asmenų duomenis, iš kurių akivaizdu, jog pareiškėja nurodytu laiku negalėjo prisijungti prie informacinių sistemų ir tai galėjo padaryti kiti asmenys. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų informacinių sistemų išrašų matyti, kad pareiškėjos vardu 2019 m. gruodžio 13 d. buvo prisijungta iš mažiausiai penkių skirtingų IP adresų, kurie priskirtini skirtingoms savivaldybėms (pareiškėjos su Utenos savivaldybės administracija ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesieja jokie darbo santykiai), todėl pareiškėjos vardu jungiantis prie informacinių sistemų „SPIS“ ir „Parama“ iš skirtingų vietų ir skirtingų IP adresų galėjo būti naudojamasi daugiau nei vieno asmens. Tačiau šių aplinkybių nei Kauno rajono savivaldybės administracija atlikdama vidinį patikrinimą, nei Inspekcija atlikdama savo patikrinimą, nesiaiškino, nors turėjo pareigą tą padaryti. Byloje surinkus faktinius ir rašytinius duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia Inspekcijos sprendime padarytas išvadas, spręstina, jog yra pagrindas pripažinti Inspekcijos sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimtus sprendimus negali būti perkeliama teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis, o viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai. Atsižvelgdamas į tai, teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir pasisakyti dėl argumentų, kurių Inspekcija nevertino priimdama skundžiamą sprendimą. Todėl atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Inspekcijos sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti naikintinas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Taigi Inspekcijai išlieka pareiga teisės aktų nustatyta tvarka priimti motyvuotą ir pagrįstą administracinį sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti 2020 m. spalio 14 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-882(2.13-1).

Pareiškėja teismo prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pareiškėjos prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad už skundo parengimą pareiškėja atstovui sumokėjo 320 Eur, už prašymus teismui, pranešimus institucijoms (įstaigoms) sumokėjo 344 Eur bei už rašytinių paaiškinimų parengimą, pranešimo Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui pateikimą sumokėjo 400 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiama pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Našta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo išlaidas tenka prašymą jas priteisti teikiančiam asmeniui (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Todėl atitinkamos išlaidos gali būti nepriteisiamos, jei pareiškėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų. Pagal LVAT praktiką ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012); prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (LVAT 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011); šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo paruošimą ir pateikimą teismui taikomas koeficientas – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1398,5 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 320 Eur dydžio suma už skundo parengimą (susipažinimas su medžiaga, jos teisinis vertinimas ir kt. laikoma sudėtine skundo parengimo dalimi) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ji gali būti priteisiama.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas – 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1454,8 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 344 Eur dydžio suma už prašymų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiama.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas – 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1524,2 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 400 Eur dydžio suma už rašytinių paaiškinimų ir pranešimo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiama.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai pagal pateiktus dokumentus, iš atsakovės galėtų būti priteisiama bendra 1 064,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 3R-882(2.13-1) „Dėl D. ir R. Ž. 2020-06-18 skundo dalies dėl socialinio darbo organizatorės veiksmų teisėtumo tikrinant pareiškėjų asmens duomenis registruose 2019-12-13“.

Priteisti pareiškėjai J. B. iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 1 064,00 Eur dydžio jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gitana ButrimaitėSaulius JakaitisEgidija Puzinskaitė