Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-14 · Byla Nr. N-575-7518-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-14
Bylos Nr.
N-575-7518-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-7518/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.2; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. liepos 22 d. surašė L. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 22 d., 21²⁰ val. Kaune, vairuodamas automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti, sukėlė pavojingą avarinę situaciją, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė civilinės atsakomybės draudimo bei privalomojo transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais savo veiksmais L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus, protokole pažeidėjo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu perkvalifikavo administraciniame teisės pažeidimo protokole užfiksuotą pažeidėjo veiką ir L. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, už minėtų pažeidimų padarymą skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog L. Š. kaltės dėl minėtų pažeidimų padarymo nepripažino, teigė, jog automobilį vairavo I. J., tačiau teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtina duomenys išdėstyti protokole, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Liudytojų I. J. bei E. K. parodymus vertino kritiškai, kadangi jie yra pažįstami su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir gali būti suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, liudytojo G. D. parodymus vertino kaip neturinčius reikšmės bylai, kadangi jis nematė, kas vairavo automobilį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, L. Š. asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarė KET pažeidimus), tai, jog jis niekur nedirba, baustas administracine tvarka. Teismas pažymėjo, jog L. Š. nuolat pažeidinėja KET, nuo 2001 m. kovo 5 d. jas pažeidė net 40 kartų, nėra sumokėjęs visų skirtų baudų. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog už ankstesnius pažeidimus paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, jam buvo paskirta sankcijoje numatyta alternatyvi administracinė nuobauda – administracinis areštas.

III.

L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, taip pat prašo iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti paskirtos administracinės nuobaudos – arešto – vykdymą. Nurodo, jog teismo nutarime nurodyti bei užfiksuoti teismo posėdžio protokole liudytojų parodymai skiriasi, teigia, jog teismas liudytojų parodymus fiksavo neobjektyviai, šališkai, dalies jų parodymus iškraipė, o nutarimą grindžia parodymais, kurie nebuvo užfiksuoti teismo posėdžio metu. Teigia, jog teismas atsisakė apklausti liudytojus, kurie galėjo patvirtinti, jog automobilio jis nevairavo. Atkreipia dėmesį, jog G. D., kuris nėra jo pažįstamas, nurodė, jog ne jis vairavo automobilį. Pažymi, jog protokole nėra užfiksuotas prašymas į teismo posėdį iškviesti vaizdo įraše užfiksuotus žmones, kurie paaiškino, jog vairuotojas pabėgo. Taip pat nurodo, jog teismas atsisakė apklausti kartu važiavusias merginas, o tokie teismo veiksmai ne tik neužtikrino visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, tačiau ir neužtikrino jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės į nešališką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą. Apeliantas teigia, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka, kurios metu buvo peržiūrėtas laidos „Farai“ vaizdo įrašas, o jam liepta laukti už durų. Atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, kad automobilį vairavo šviesiai apsirengęs asmuo, o šie parodymai atsirado tik teismo posėdžio metu. Tai, kad pareigūnai abejojo, ar jis yra automobilio vairuotojas, rodo aplinkybė, jog dėl neblaivumo buvo tikrinamas ir kitas automobiliu važiavęs asmuo.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija), nesutikdama su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. Š. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta bylos medžiaga.

L. Š. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog automobilį vairavo ne jis, o kitokios išvados teismas priėjo iškraipydamas liudytojų parodymus, neapklausęs liudytojų, kuriuos jis prašęs apklausti, bei įrodymus tirdamas, pažeidžiant įrodinėjimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Apelianto iškelta versija, kad automobilį vairavo I. J., yra paneigta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), iš kurio matyti, jog 2009 m. liepos 22 d., 21²⁰ val., Kaune, vairuodamas automobilį, kai atimta teisė vairuoti tos rūšies transporto priemonę, nepakluso pareigūnų reikalavimams sustoti, sukėlė pavojingą avarinę situaciją, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo, transporto priemonės registracijos liudijimo. Be to, L. Š. kaltę įrodo pareigūnų R. V. bei A. A. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), taip pat šių pareigūnų bei pareigūno G. T. parodymai teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b. l. 32), kuomet visi jie nurodė matę, jog automobilį vairavo baltai apsirengęs vyras (pareigūnas A. A. tarnybiniame pranešime tiksliai nurodė, iš automobilio iššokusių asmenų drabužių spalvas, o teismo posėdžio metu įvardijo, jog automobilį vairavęs asmuo buvo L. Š.). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų – R. V., A. A. bei G. T. duotų parodymų teisingumu. Jų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampantys, be to, proceso metu nenustatytos jokios aplinkybės, rodančios, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų teikti apie nagrinėjamas byloje aplinkybes neteisingą informaciją.

Apeliacinio skundo motyvai dėl liudytojų parodymų vertinimo, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo posėdžio protokole užfiksuoti ir nutarime įvardinti liudytojų parodymai nėra identiški, tačiau iš esmės nėra prieštaringi. Taip pat akcentuotina, jog teismo posėdžio protokolo pildymas teismo posėdžio metu nėra stenografavimas, todėl jame neturi būti užfiksuoti visi posėdžio metu pasisakiusių asmenų žodžiai, o tik ginčo esmė bei trumpas teisminių ginčų bei replikų turinys (ATPK 285 str., ABTĮ 83 str.), teismo priimtame nutarime nurodyti liudytojų paaiškinimai neprieštarauja teismo posėdžio metu užfiksuotiesiems, jie yra plačiau aprašyti.

Apeliantas taip pat teigia, jog nebuvo apklausti visi jo nurodyti liudytojai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismo posėdžio protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad L. Š. būtų teikęs tokį prašymą. ATPK 272 straipsnio dalyje yra nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, viena iš jų - teisė susipažinti su bylos medžiaga. Apeliantas turėjo teisę susipažinęs su teismo posėdžio protokolu per tris darbo dienas nuo jo surašymo pateikti pastabas raštu dėl jame neužfiksuoto prašymo (ABTĮ 83 str. 5 d.), tačiau to nepadarė. Byloje nesant duomenų apie tai, kad L. Š. prašė apklausti daugiau liudytojų, šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

ATPK 257 straipsnyje numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš teismo posėdžio protokolo matyti tik tai, kad pirmosios instancijos teismas paskelbė pertrauką, kurios metu buvo peržiūrimas vaizdo įrašas. Jokių duomenų apie tai, kad L. Š. nebuvo leista jo žiūrėti, nėra. Pažymėtina, kad iš paties atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu (b. l. 26) galima spręsti, kad jam buvo žinoma apie vaizdo įrašo turinį. Be to, laidos įrašas yra pridėtas prie bylos (b. l. 27), todėl L. Š., galėjo pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatyta teise susipažinti su bylos medžiaga ir peržiūrėti vaizdo įrašą.

Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas priimtas laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ar grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisAudrius BakaveckasRičardas Piličiauskas