- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1S-134-350/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo R. V. ( toliau Nukentėjusysis) skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-04-18 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017-03-20 nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariate 2016-10-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl R. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Įtarimai nusikalstamos veikos padarymu buvo pareikšti nukentėjusiojo sutuoktinei N. V..
2. Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2017-02-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t.y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę.
3. Nesutikdamas su priimtu prokurorės sprendimu, Nukentėjusysis jį skundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017-03-20 nutarimu Nukentėjusiojo skundas buvo atmestas.
4. Aukštesniojo prokuroro sprendimą Nukentėjusysis skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-04-18 nutartimi jo skundas buvo atmestas.
5. Nukentėjusysis skundžia apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti, atnaujinus ikiteisminį tyrimą skirti teismo medicininę ekspertizę, kad būtų nustatytas jam padaryto kūno sužalojimo mastas, bei nustatyti, ar sužalojimo pobūdis (nesuteikiant pagalbos) laikytinas pavojinga gyvybei būkle.
5.1 Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad iš karto po įvykio, kuomet jis buvo sužalotas, jo sutuoktinė ėjo į antrą aukštą ir suteikė jam pagalbą sutvarstydama žaidą, nes realiai N. V. jo sveikata nesidomėjo, į antrą aukštą užlipusi nebuvo, žaizdą susitvarstė ir medikus kvietė jis pats. Todėl vien jau dėl palikimo pavojingoje padėtyje N. V. turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis galėjo žūti nukraujavęs dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos.
5.2 Pažymi, kas jam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas netikslus, nes po įvykio jis ilgai buvo nedarbingas, gyveno pas mamą V., buvo slaugomas, negalėjo vaikščioti, todėl medicinos slaugytoja ateidavo į namus ir leido jam vaistus, nuolat perrišinėjo žaidą. Pateikė šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus, tačiau į tai niekas neatsižvelgė paprasčiausiai nurodant, kad jis atsisakė vykti į teismo medicinos ekspertizę. Tačiau pažymi, kad vykti pas ekspertus jam niekas nesiūlė, o jei apie atsisakymą atžymėta protokole, jis pasirašydamas to nesuvokė dėl galvos skausmų. Lygiai taip pat neatsisakė ir akistatos su įtariamąja, todėl prašo visas aplinkybes įvertinti objektyviai ir atlikti jo prašomus ikiteisminio tyrimo veiksmus – nustatyti jam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą ir atlikti akistatą su N. V..
5.3 Nesutinka ir su nutartyje nurodyta aplinkybe, kad jis serga epilepsija ir įvykio metu nugriuvęs galėjo susižaloti pats, nes jis epilepsija neserga, jam nustatyti tik epilepsijai būdingi simptomai. Įvykio metu jis nukritęs nebuvo, pats nesusižalojo ir nebuvo tokio girtumo laipsnio, kad neprisimintų įvykio aplinkybių.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į Nukentėjusiojo skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o Nukentėjusiojo skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
9. Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kita. Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.
10. Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti Nukentėjusiojo pranešime policijai nurodomas aplinkybes.
10.1 Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl Nukentėjusiojo sužalojimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apžiūrėta įvykio vieta, apklaustas nukentėjusysis R. V., surinkus medicininis dokumentus paskirta užduotis nustatyti Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą ir pobūdį, pareikšti įtarimai N. V., ji apklausta įtariamąja, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai.
10.2 Šiuo klausimu pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis ), o, savo kompetencijos ribos, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, nenustačius jam padaryto sveikatos sutrikdymo masto ir neatlikus akistatos su N. V. yra nemotyvuotas ir neatitinkantis bylos medžiagoje surinktų duomenų. Nors tyrimo metu iš tiesų nebuvo atlikta akistata tarp proceso šalių – Nukentėjusiojo ir įtariamosios, tačiau iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad apklausiama N. V. proceso metu neigė sužalojusi R. V., teigė, kad įvykio dieną susipykusi su juo išėjo iš namų, grįžo tik po kurio laiko, matė, kad atvykę medikai išsivežė R. V.. Prieš sutuoktinį nesmurtavo, mano, kad jis galėjo pats susižaloti griūdamas, nes jis aptariamu laiku buvo neblaivus, be to, jis serga epilepsija.
11.1 Tuo tarpu pats Nukentėjusysis nebuvo linkęs aktyviai bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, kviečiamas į apklausas neatvykdavo, iš medicininių įrašų matyti, kad suteikus jam pirmąją medicininę pagalbą jis nuo tolimesnės gydymo eigos atsisakė, medikams, o ir pranešdamas policijos pareigūnams apie įvykį nenurodė, kuo buvo sužalotas ( b.l. 29,7), apie tai, kad jam buvo trenkta į galvą moliniu dubeniu pareigūnams nurodė atvykęs apklausai tik po mėnesio, po apklausos pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė, nurodė, kad po įvykio į jokią gydymo įstaigą dėl padarytų sužalojimų daugiau nesikreipė.
11.2. Iš specialisto išvados, kuri buvo atlikta remiantis medicininiais dokumentais matyti, kad R. V. nustatyta muštinė kaktos žaizda, kuri galėjo atsirasti tiek suduodant jam smūgį, tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, be to nurodyta, kad Nukentėjusysis jau 4 metus serga epilepsija, įvykio metu buvo neblaivus.
11.3 Tokiu būdu, visi paminėti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje surikti duomenys nepatvirtina Nukentėjusiojo skunde ir pranešime policijai nurodytų teiginių, kad jis buvo sužalotas sutuoktinės jo nurodomomis aplinkybėmis, apart Nukentėjusiojo įtariamąją kaltinančių parodymų, daugiau jos kaltę patvirtinančių duomenų ikiteisminiame tyrime nesurinkta, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, o vien tai, jog minėti procesiniai sprendimai netenkina Nukentėjusiojo interesų, nepagrindžiant tokios savo pozicijos jokiais objektyviais tai patvirtinančiais duomenimis, o tik argumentuojant subjektyviomis prielaidomis ir svarstymais, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.
12. Pažymima, kad Nukentėjęs apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašoma atlikti tuos pačius procesinius veiksmus, dėl kurių jau buvo išsamiai pasisakyta tiek skundžiamoje nutartyje, tiek prokurorų nutarimuose. Nukentėjusysis nepateikė jokių argumentų, kodėl jis nesutinka su skundžiamuose nutarimuose ir nutartyje išdėstytais argumentais dėl jo anksčiau pareikštų prašymų atlikti procesinius veiksmus, tik deklaratyviais ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais išreikšdamas savo nesutikimą. Tokiu būdu skunde pateikti argumentai nėra nauji, vykusio proceso metu jie jau buvo išnagrinėti, prokurorų priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos, išdėstyta nuomonė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl atlikti Nukentėjusiojo pageidaujamus ikiteisminio tyrimo veiksmus nėra jokio pagrindo.
13. Nukentėjusysis skunde taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad iš karto po įvykio sutuoktinė ėjo į antrą aukštą ir suteikė jam pagalbą sutvarstydama žaidą, nes žaizdą susitvarstė ir medikus kvietė jis pats. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, aprašant Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykių seką po Nukentėjusiojo sužalojimo buvo padaryta rašymo klaida, nurodant, kad „ji“ nuėjo į namo antrą aukštą ir sutvarstė žaizdą, nes kaip matyti iš parodymų visumos, į antrą aukštą lipo ne N. V., o R. V., todėl vien dėl rašymo apsirikimo klaidos laikyti nutartį nepagrįsta, nėra jokio pagrindo.
14. Nukentėjusysis prie skundo apylinkės teismui buvo pateikęs ir pažymą apie tai, kad jis laikotarpyje nuo 2017-01-27 iki 2017-02-07 buvo nedarbingas, tačiau pranešime nenurodyta, dėl kokios ligos jis buvo gydomas, savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu Nukentėjusysis teigė, kad jis dėl jam 2016-10-07 padarytų sužalojimų daugiau į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, todėl jo pateiktą pažymą dėl 2017-01-27 iki 2017-02-07 nedarbingumo sieti su nagrinėjamu įvykiu taip pat nėra jokio pagrindo.
15. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Kaip jau minėta, spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi.
15.1 Taigi, teismas negali įpareigoti prokurorą surašyti kaltinamąjį aktą bei bylą perduoti teismui, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2017-02-23 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2017-03-20 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. 2017-02-23 nutarimą, bei dėl jų priimtą Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-04-18 nutartį, pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Nukentėjusiojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-04-18 nutartį.
Nutartis neskundžiama.