Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-1035/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-20
Bylos Nr.
1A-181-1035/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07709-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-181-1035/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07709-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, T. M. gynėjo advokato Dariaus Karvelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. R. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 3 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalies krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9000 Eur, išieškojimas, įpareigojant jį per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktos) dienos sumokėti ne mažiau kaip po 375 Eur per mėnesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

T. M. 2023 m. kovo 2 d. apie 11.30 val. Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 26, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu T. M. gynėjas advokatas D. Karvelis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir panaikinti T. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalies krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9000 Eur, išieškojimą arba sumažinti dydį. Nurodo, kad T. M. yra profesionalus krovininių automobilių vairuotojas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. T. M. visiškai pripažino savo kaltę ir prisiėmė atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantas pripažįsta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams yra teisinga, nes T. M. padaryta veika iš esmės prieštarauja vairuotojo profesijos principams, tačiau kita jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra nėra teisinga. Pasak apelianto, uždraudus T. M. vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jis praras savo pragyvenimo šaltinį, todėl sumokėti 9000 Eur jam bus labai sudėtinga. T. M. šiuo metu iš esmės neturi pajamų ir jokio nekilnojamojo turto (prie skundo pridėti įrodymai), taigi gali susidaryti situacija, kad jis negalės tinkamai įvykdyti teismo nuosprendį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Iveta Vaivadienė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad T. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir nepatyrė iš teismo sprendimo kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, priėmė sprendimą konfiskuoti ne visą automobilio vertę (14 416 Eur) atitinkančią pinigų sumą, o tik dalį automobilio vertės (9000 Eur). Teismas įvertino, kad T. M. yra profesionalus vairuotojas, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nekilnojamojo turto, jo galimybės susirasti kitą darbą, kai skundžiamu nuosprendžiu jam uždrausta 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių transporto priemonės, yra gana ribotos. Pasak prokurorės, teismas, nustatydamas išieškotinos sumos dydį, įvertino T. M. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą. Teisės pažeidėjui kylančios neigiamos pasekmės neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant konkrečias sankcijas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su viena iš T. M. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas T. M., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) ir konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Apeliantas pripažįsta, kad uždraudimas naudotis specialia teise yra paskirtas pagrįstai, tačiau, pasak apelianto, paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę, dėl kurios T. M. iš esmės praras pragyvenimo šaltinį, pastarasis negalės tinkamai įvykdyti kitos jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. sumokėti 9000 Eur, todėl ji naikintina. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalimi, kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį, tačiau sutikti su minėtais apeliacinio skundo argumentais, kuriais bandoma įrodyti, jog antra baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra perteklinė, nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju T. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką nėra nuteistas, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos ir pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad krovininis automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne T. M., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. trečiajam asmeniui, todėl šis automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai nebuvo konfiskuotas, o teisingai nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. M. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu atveju, kaip minėta, aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

Pirmiausia atsižvelgtina į T. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatytas alternatyvus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – vengimas neblaivumo patikrinimo, kai vairuotojui nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, atkreipia dėmesį į T. M. elgesį iki policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją nevykdymo. Apklaustas liudytoju V. M. (apsaugos darbuotojas) parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) pasienio poste. Pamatė, kad prie ženklo „Stop“ privažiavo krovininis automobilis „DAF“, kuris nebuvo užsiregistravęs terminale, ką privalėjo padaryti prieš atvažiuodamas. Vairuotojas nelipo, todėl nusprendė pats prieiti prie automobilio. Einant link automobilio pravažiuojantys pro šalį asmenys pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas negalėjo jam paaiškinti, kodėl čia atvažiavo. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo sunku susišnekėti, negalėjo atsakyti į klausimus, judesiai buvo nekoordinuoti, mojavo rankomis. Kol ištraukė automobilio raktus, vairuotojas užmigo. Atvykę pasieniečiai bandė pabendrauti su vairuotoju, tačiau jiems tai taip pat nepavyko. Kadangi jie negalėjo patikrinti vairuotojo neblaivumą, buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 35–38). Apklaustas liudytoju A. Š. (vyriausiasis patrulis) parodė, kad kartu su kolega priėjo prie krovininio automobilio „DAF“, kuris stovėjo prie „Stop“ juostos. Paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pastarasis jo neturėjo, pateikė vairuotojo kortelę. Pasakė vairuotojui, kad šis turi papūsti į alkotesterį, tačiau vairuotojas atsisakė tiek pūsti į alkotesterį, tiek važiuoti į medicinos įstaigą priduoti kraują (b. l. 40–42). Iš 2023 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, matyti, kad pareigūnas T. M. pareikalauja nustatyti girtumo laipsnį, tačiau pastarasis pradeda šaukti ir kategoriškai atsisako (b. l. 28–31). Iš 2023 m. kovo 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali; asmuo atsisakė tikrintis neblaivumą (b. l. 11–12). Taigi, iš minėtų byloje surinktų duomenų matyti, kad T. M., esant visiško neblaivumo požymiams (kuriuos nustatė ne tik tiesiogiai su juo bendravę minėti apsaugos darbuotojas, pasienio ir policijos pareigūnai, bet ir kiti vairuotojai), vairavo krovininį automobilį, kuriuo vyko į (duomenys neskelbtini) pasienio postą, t. y. tiesiogiai kėlė grėsmę įstatymais ginamoms vertybėms, tokioms kaip žmogaus turtas, sveikata ir net gyvybė. Tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių T. M. vairavimo, esant minėtiems neblaivumo požymiams, neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas T. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) taikymo T. M. iš esmės netenka pajamų šaltinio, todėl nebeturi galimybės įvykdyti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju asmeniui nėra uždrausta dirbti kitokio pobūdžio darbą ir gauti pajamų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog šioje byloje T. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje nėra suderinamos. Priešingai, abi šios priemonės skirtos pakeisti T. M. elgesį. Šiame kontekste sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad T. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir nepatyrė iš teismo sprendimo kylančių dar griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo.

Be to, kaip minėta, T. M. vairuotojas krovininis automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, todėl jis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai nebuvo konfiskuotas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. M. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė Lietuvoje su PVM yra 14 416 Eur. (b. l. 20). Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl krovininio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, atsižvelgė į byloje pateiktus duomenis apie krovininio automobilio vertę bei į tai, kad T. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs tai, kad T. M. yra profesionalus vairuotojas, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto savo vardu neturi (tai patvirtinantys duomenys pateikti kartu su apeliaciniu skundu), jo galimybės susirasti kitą darbą yra gana ribotos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikyti visą transporto priemonės vertės konfiskavimą nėra pagrindo, nes tokio dydžio suma trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju yra proporcinga ir tikslinga konfiskuoti tik dalį transporto priemonės vertės, t. y. 9000 Eur, kuri sudaro 62 proc. minėto automobilio vertės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę yra pagrįstas ir individualizuotas. Nors apeliaciniame skunde deklaruojama T. M. sunki materialinė padėtis, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išimtinio pobūdžio, kuri užkirstų kelią išieškoti pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Akivaizdu, kad bet kurios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau jos yra dėsningas kaltininko nusikalstamų veiksmų rezultatas, priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktika už visuotinai pavojingas veikas. Juolab, T. M. nagrinėjamu atveju buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam neskiriama jokia bausmė, dėl ko jis neįgis teistumo bei nepatirs kitų neigiamų padarinių, kuriuos sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Pabrėžtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu iš T. M. išieškotina tik transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 9000 Eur, kuri nėra laikytina pernelyg didelė ir neproporcinga padaryto teisės pažeidimo kontekste. Be kita ko, jam suteikta galimybė sumokėti šią sumą per ilgesnį laikotarpį dalimis, t. y. per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio 15 (penkioliktos) dienos T. M. yra įpareigotas sumokėti ne mažiau kaip po 375 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš T. M. išieškotina 9000 Eur suma yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti valstybės ir visuomenės interesus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, todėl sumažinti konfiskuotino turto vertės išieškojimą dar labiau nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens T. M. gynėjo advokato Dariaus Karvelio apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka