Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1886-992/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-03
Bylos Nr.
1-1886-992/2015
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00766-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1886-992/2015Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00766-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; 2.10.1. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, LR pilietis, išsiskyręs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus r. sav., Buivydžių sen., Arturiškio vs., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą: jis 2014 metų gruodžio 21 dieną, apie 14.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,22 prom. girtumas), kumščiu sudavė ne mažiau nei 3 kartus savo sugyventinei A. K. į veidą, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo V. M. duotais parodymais, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta visiškai. Jis su savo sugyventine A. K. gyvena kartu apie 8 metus, veda bendrą ūkį, gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. K. pensininkė, jis bedarbis, gauna pašalpą iš darbo biržos. Jų santykiai paprastai yra normalūs, tačiau kai abu išgeria, tarp jų dažnai kyla konfliktai dėl įvairių buitinių priežasčių. 2014-12-21, apie 17.00 val., jie su A. K. buvo namuose dviese, išgėrę gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Tuomet tarp jų kilo konfliktas, V. M. 3 kartus kumščiu sudavė A. K. į veidą, dėl to jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. A. K. iškvietė policiją, kuri jį sulaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nori sugyventinės atsiprašyti, su ja susitaikyti, pažada, kad daugiau taip nesielgs (b.l. 24, 25).

Nukentėjusiosios A. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytoja, duotais parodymais, kad 2014-12-21, apie 17.00 val., gulėjo lovoje kartu su savo sugyventiniu V. M.. Sugyventinis jai sudavė per veidą mažiausiai tris kartus, kai ji atsikėlė iš lovos kaltinamasis jai pasakė „Duosiu tau vieną kartą, tai nudvėsi, neatsikelsi“. Nuo sugyventinio smūgių jos veidas buvo kruvinas, jai labai skaudėjo. Per aštuonerius bendro gyvenimo metus V. M. jau trečią kartą ją sumuša. Greitosios pagalbos ji atsisakė. Nukentėjusioji nori toliau kartu gyventi su V. M., jis jai padeda buityje, jų santykiai normalūs, konfliktuoja tik kai būna neblaivūs, sugyventiniui nori duoti galimybę pasitaisyti (b.l.11,13-14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio patrulio 2014-12-21 tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, kad 2014-12-21, apie 17.00 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis ją muša. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. K., kurią, gulinčią ant lovos, sugyventinis V. M. sumušė trenkdamas kumščiu į veidą. A. K. kraujavo iš nosies, ji buvo apsiverkusi, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Pranešimo smurtą rodančių požymių grafos schemoje pažymėta, kad sužalota nosis, sužalojimas užfiksuotas prie pranešimo pridėtose fotonuotraukose (b.l.5-7).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariu laikomas kartu su tuo asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. A. K. su V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl ji teisingai pripažinta V. M. šeimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis V. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei nustatytais įpareigojimais (b.l.57).

V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. M. neteistas (b. l. 32-33), administracine tvarka baustas (b. l. 38-42), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (b. l. 51-55), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 50), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 49). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2015-04-02 specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-128/2015 nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie V. M. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą arba silpnaprotystę, arba kokią nors laikiną psichikos būseną inkriminuojamos veikos metu, todėl vien dėl alkopriklausos skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l.55).

Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis V. M. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2014-12-21, 17.15 val., iki 2014-12-22, 14.00 val. (1 para).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti V. M.:

- visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2014-12-21, 17.15 val., iki 2014-12-22, 14.00 val. (1 parą), kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas (BK 65 str.).

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė