- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- II-360-949/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00912-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Rima Gudienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius
- Kategorijos
- 18.8Viešosios rimties trikdymas (ANK 488 str.)
- 19.28Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas (ANK 526 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. liepos 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) tyrėja S. D., išnagrinėjusi 2020-06-08 Institucijoje gautą pareiškimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2020-06-04 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, „(duomenys neskelbtini)“ klientai prie restorano pastatytų staliukų būdami neblaivūs kėlė triukšmą - šūkavo, keikėsi. Taip pat restorano kieme buvo vykdoma veikla iki 24.00 val., nors karantino metu kavinių darbo laikas ribojamas iki 23.00 val. Pareiškėja nurodė, kad įvykio metu buvo trikdoma jos ir jos šeimos narių rimtis, negalėjo miegoti ir tinkamai pasiruošti sekančios dienos darbui. Pareiškėja pageidauja restorano „(duomenys neskelbtini)“ vadovą nubausti už karantino taisyklių pažeidimą ir viešosios tvarkos trikdymą. Išnagrinėjusi pareiškimą, tyrėja 2020 m. liepos 9 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavusi, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (b. l. 6, 7).
Šalies argumentai
L. R. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti 2020 m. liepos 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Skunde nurodyta, kad policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2020-06-04 dėl restorano klientų triukšmo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 23.14 val. iki 23.56 val. gauti trys pranešimai, tačiau atvykę policijos pareigūnai rimties trikdymo neužfiksavo. Taip pat teigiama, jog „(duomenys neskelbtini)“ veikla po 23 val. buvo vykdoma atviroje erdvėje, todėl nėra pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. V-1141. Nutarime nurodyta, jog dėl triukšmo restorane buvo trys skambučiai, tačiau pareiškėja skambino tik du kartus – 23.11 val. ir 23.32 val. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, trečias skambutis buvo iš (duomenys neskelbtini) namo 23.56 val., t. y. jau po to, kai išvyko pareigūnai, tačiau skambinęs asmuo nenustatytas ir neapklaustas. Pareiškėja ir jos šeimos nariai neapklausti, todėl nebuvo galimybės pateikti įrašą, kuris patvirtina pareiškėjos pranešime nurodytus faktus dėl keliamo triukšmo ir keiksmažodžių. Surinktoje medžiagoje nėra pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, paaiškinimų, todėl neaišku, iš kokių duomenų tyrėja padarė išvadą, kad jie triukšmo neužfiksavo. Taip pat nurodyta, kad tyrėjos teiginys, jog restorano veikla buvo vykdoma atviroje erdvėje, neparemtas jokiais įrodymais, nes restoranas yra gyvenamojo namo pirmame aukšte, neturi terasos, o veikla buvo vykdoma ir klientai buvo aptarnaujami prie namo ant šaligatvio pastatytų staliukų. Be to, surinktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, jog „(duomenys neskelbtini)“ turi leidimą vykdyti veiklą lauke (b. l. 4-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad L. R. skundas yra vienašališkas ir neobjektyvus, jo pateikti motyvai yra subjektyvūs. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai ištyrus bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus. Dėl to prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. R. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog triukšmas buvo girdimas net ir kitoje gatvės pusėje, nes į policiją kreipėsi ir kitas asmuo, o garso įrašą ji padarė jau po to, kai pravažiavo policijos pareigūnai po pirmo jos pareiškimo ir Institucija jai nesuteikė galimybės pateikti to įrašo, neapklausė kito asmens, tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai. Triukšmas tikrai buvo, jis pasireiškė rėkavimu, keiksmažodžiais. Po pirmo jos skambučio, kai pravažiavo policijos pareigūnai, triukšmas buvo šiek tiek aprimęs, tačiau vėliau triukšmas vėl tęsėsi ir trukdė jai ilsėtis. Institucijos pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuota tik tai, kaip pravažiavo Turgaus gatve policijos pareigūnai, jokios aplinkybės, reikšmingos šiai bylai, jame neužfiksuotos.
Liudytojas Š. J. parodė, kad šiais metais, vasarą, datos tiksliai nepamena, dar galiojo karantino suvaržymai, jis kvietė policiją. Policiją kvietė ne vieną kartą. Jį nustebino tai, kad tą vakarą kavinėje sėdėjo kompanija, kurioje sėdėjo ir kavinės savininkas, kuris yra iškviestas į teismą. Kompanija labai garsiai triukšmavo, miegoti buvo neįmanoma, nes buvo karšta, langai atidaryti, triukšmas buvo erzinantis. Kai norėjo kviesti policiją, priėjęs prie lango, pamatė, kad policija yra atvažiavusi ir girdėjo policijos pokalbį su sėdinčia kompanija, kuri žadėjo po 10 minučių išsiskirstyti. Taip pat girdėjo kaip kaimynė kažką šnekėjo, ką tiksliai ji sakė, jis negirdėjo, tačiau kavinės savininkas kalbėjo labai grubiai ir iššaukiančiai, jo elgesys jį nustebino. Kai pareigūnai išvyko, triukšmas nesiliovė ir, kai jam trūko kantrybė, tada jis paskambino policijos pareigūnams, tačiau, kai pareigūnai atvažiavo, kompanija jau buvo išsiskirsčiusi. Jis policijos pareigūnų nebesulaukė, paprastai pareigūnai atvyksta maždaug už 20 minučių. Triukšmas truko pakankamai ilgai, apie 11 val. eina miegoti, tačiau tą vakarą eiti miegoti jie su žmona negalėjo, tai trukdė jų poilsį ir ramybę.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. F. (M. F.) parodė, kad buvo konfliktinė situacija ir policijos pareigūnams jis viską paaiškino. Už restorano veiklą yra atsakinga jo žmona, tai yra jų šeimos verslas. Su pareiškėja jie trumpai kalbėjosi ir pareiškėjai jis paaiškino, kad licencija prekiauti alkoholiu jiems yra išduota iki 24 val., iki tos valandos viskas ir baigsis. Restorano kieme nėra jokių garso kolonėlių, muzika nėra leidžiama, triukšmą, jeigu jį galima taip pavadinti, kelia tik restorano klientai. Dėl to, ar kėlė triukšmą negali atsakyti, nes nėra kriterijų kaip jį reikėtų išmatuoti. Dėl karantino taisyklių pažeidimo parodė, jog plačiau apie tai galėtų paaiškinti jo žmona, nes ji yra restorano vadovė, kiek jam žinoma, karantino taisyklės nebuvo pažeistos, nes restorano viduje jokia veikla nebuvo vykdoma.
Iš L. R. elektroninio laiško, adresuoto Klaipėdos miesto policijos komisariatui, matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. ji kreipėsi su pareiškimu dėl to, kad 2020-06-04 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, „(duomenys neskelbtini)“ klientai prie restorano pastatytų staliukų būdami neblaivūs kėlė triukšmą - šūkavo, keikėsi. Dėl to 23 val. 11 min. ir 23 val. 32 min. ji kvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams įspėjus, kad negalima triukšmauti, sakė, kad po 10 min. užsidarys, tačiau triukšmas nesiliovė iki 24 val.. Taip pat restorano kieme buvo vykdoma veikla iki 24.00 val., nors karantino metu kavinių darbo laikas ribojamas iki 23.00 val. Pareiškėja nurodė, kad įvykio metu buvo trikdoma jos ir jos šeimos narių rimtis, negalėjo miegoti ir tinkamai pasiruošti sekančios dienos darbui (b. l. 9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašų matyti, kad pranešėja L. R. 2020-06-04, 23.14 val. ir 23.34 val. pranešė policijai, kad kavinės (duomenys neskelbtini) klientai lauke garsiai šūkauja, triukšmauja, trukdo ilsėtis. Po pirmo iškvietimo policijos pareigūnai atvyko 2020-06-04, 23.25 val., nurodyta, kad informacija nepasitvirtino, triukšmo faktas neužfiksuotas, žmonės garsiai šneka ir tiek. Po antro iškvietimo policijos pareigūnai atvyko 2020-06-04, 23.36 val. nurodyta, kad asmenys buvo įspėti dėl triukšmo, išsiskirstė. Pareiškimas negautas (b. l. 10-14).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo taip pat nustatyta, kad pranešėjas Š. J. 2020-06-04, 23.56 val. pranešė policijai, kad pareigūnams išvykus (maždaug prieš 10 min.) triukšmas nesiliauja, toliau šūkauja ir rėkauja. Trukdo ilsėtis. Pranešėjas girdi iš (duomenys neskelbtini), piktinasi, kad pareigūnai tik pasikalbėjo su asmenimis. Po šio iškvietimo policijos pareigūnai atvyko 2020-06-05, 00.07 val. Nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu triukšmas neužfiksuotas (b. l. 15-17).
Liudytojo M. F. 2020-07-09 paaiškinime nurodyta, kad 2020-06-04, būdamas restorano savininku, buvo savo restorano terasoje, bendravo su savo verslo partneriu. Prie kitų staliukų buvo restorano klientai, kurie buvo aptarnaujami tik lauke, nes karantino metu restorano veikla po 23.00 val. viduje buvo negalima. Lauke klientai bendravo, kalbėjo, tačiau nešaukė, nesikeikė. Atvykus policijos pareigūnams vyko dialogas tarp jo ir namo gyventojos. Policijos pareigūnai juos įspėjo, nors triukšmo fakto ir neužfiksavo. Pareiškėja nuolat reiškia pretenzijas dėl restorano veiklos. Lauko terasoje muzikos kolonėlių neturi ir muzikos lauke nėra (b. l. 18-19).
Byloje pateiktas vaizdo įrašas, susijęs su įvykiu ROIK0120000291195, vaizdo įrašų, susijusių su tiriamu pranešimu ROIK0120000291242, negauta, informacijos, kad įvykis buvo filmuotas, byloje nėra (b. l. 20-22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija skundžiamu nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai L. R. ir Š. J. į policiją kreipėsi dėl to, kad po 23 val. buvo triukšmaujama ir tokiu būdu buvo trikdomas jų poilsis. L. R. taip pat nurodė, kad restoranas „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas veiklą po 23 val., pažeidė karantino taisykles. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad buvo pradėta ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir 526 straipsnio 3 dalį.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucijos atstovė sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priėmė konstatavusi, kad nors dėl galimai keliamo triukšmo nuo 23.14 val. iki 23.56 val. buvo gauti trys pranešimai, tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai viešosios rimties trikdymo neužfiksavo, pažeidimas nenustatytas, papildomų skundų taip pat negauta. Susipažinęs ir įvertinęs bylose surinktą rašytinę medžiagą ir išklausęs teismo posėdžio metu pareiškėjos ir liudytojų parodymus, išklausęs pareiškėjos pateiktą garso įrašą, teismas su Institucijos išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Institucija sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nenustatė ANK 488 straipsnio požymių, priėmė nepagrįstai, visapusiškai ir objektyviai neištyrusi įvykio aplinkybių. Kaip jau minėta, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame konstatuota, jog atvykę policijos pareigūnai triukšmo neužfiksavo. Tačiau iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pirmą kartą atvykę policijos pareigūnai triukšmo fakto neužfiksavo, nurodyta, kad žmonės garsiai šneka ir tiek (b. l. 10). Tačiau po antro iškvietimo atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad asmenys buvo įspėti dėl triukšmo, išsiskirstė (b. l. 13). Trečią kartą atvykę pareigūnai konstatavo, kad atvykus nurodytu adresu triukšmas neužfiksuotas (b. l. 15). Nors policijos pareigūnai po trečio iškvietimo konstatavo, kad triukšmas neužfiksuotas, tačiau iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad policijos pareigūnai į vietą atvyko praėjus 11 minučių nuo iškvietimo. Liudytoju apklaustas Š. J. teismo posėdžio metu teigė, kad policijos pareigūnai atvyko jau po to, kai kompanija, kėlusi triukšmą, išsiskirstė. Šis liudytojas taip pat patvirtino ir pareiškėjos L. R. nurodytas aplinkybes, kad buvo šūkaujama, rėkaujama ir tai jiems trukdė ilsėtis. Be to, kaip jau minėta, pareiškėja teismui pateikė garso įrašą ir paaiškino, kad Institucija jos paaiškinimo neprašė ir nesuteikė jai galimybės tyrimo metu pateikti įrašą, kurį ji padarė po to, kai išvyko policijos pareigūnai po pirmo jos pranešimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl triukšmo kėlimo į policiją kreipėsi du skirtingi asmenys, gyvenantys skirtinguose namuose, nurodydami iš esmės tas pačias aplinkybes dėl triukšmo kėlimo, tačiau skundžiamame nutarime nenurodyti jokie motyvai, dėl kurių jų nurodytos aplinkybės įvertintos kaip nepasitvirtinusios. Pažymėtina, kad nors policijos pareigūnai po Š. J. pranešimo triukšmo ir neužfiksavo, tačiau policijos pareigūnai į vietą atvyko po daugiau nei 10 minučių po įvykio, kai aplinkybės jau galėjo būti pasikeitusios, ir tai nereiškia, kad nebuvo triukšmaujama tuo metu, kad buvo kreiptasi į policiją. Šios aplinkybės tyrimo metu nebuvo tikslinamos. Pažymėtina ir tai, kad tikėtina, jog atvykus policijos pareigūnams, galimai triukšmą kėlę asmenys galėjo pradėti elgtis ramiau, tačiau išvykus policijos pareigūnams jie ir toliau galėjo elgtis netinkamai ir trikdyti kitų žmonių poilsį. Be to, nors po antrojo pranešimo 23.34 min. buvo užfiksuota, kad asmenys buvo įspėti dėl triukšmo ir išsiskirstė, tačiau teismo posėdžio metu tiek pareiškėja L. R., tiek liudytojas Š. J. teigė, kad asmenys tik žadėjo išsiskirstyti po 10 minučių, tačiau to nepadarė. Būtent dėl to Š. J., pagal jo parodymus, triukšmui nesiliaujant nusprendė vėl kviesti policijos pareigūnus. Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad Institucija, atlikdama tyrimą, turėjo remtis ne tik policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, bet įvertinti ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 2 dalimi, turėjo suteikti galimybę jiems pateikti paaiškinimus dėl jų pranešimuose nurodytų aplinkybių bei papildomą medžiagą ir juos atitinkamai įvertinti, tačiau šių veiksmų neatliko. Dėl to tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai ir objektyviai. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje yra užfiksuoti duomenys, leidžiantys manyti, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti pažeisti ANK 488 straipsnio 1 dalies reikalavimai, tačiau šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, nėra galimybės nustatyti ir nubausti dėl nusižengimo padarymo kaltą asmenį, skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas ir byla grąžintina Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Tuo tarpu ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Šioje byloje tiriamo įvykio metu, t. y. 2020-06-04, buvo paskelbtas karantinas ir tuo metu galiojusio 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (nauja redakcija nuo 2020-06-01 (TAR, 2020, Nr. 2020-11175). 4.2.2. punkte numatyta, kad viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla vykdoma nuo 8 iki 23 valandos. Darbo laiko ribojimas netaikomas: <...>, 4.2.2.2. kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja L. R. į policiją kreipėsi dėl to, kad kavinės (duomenys neskelbtini) klientai lauke garsiai šūkauja, triukšmauja, trukdo ilsėtis. 2020-06-05 pareiškime pareiškėja nurodė, kad kavinių darbo laikas ribojamas iki 23.00 val., todėl prašė kavinės vadovą nubausti už karantino taisyklių pažeidimą. Nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėja į policiją kreipėsi dėl to, jog kavinės klientai buvo aptarnaujami ir kėlė triukšmą lauke, t. y. atviroje erdvėje šalia kavinės. Pareiškime nebuvo nurodytos jokios aplinkybės apie tai, kad pažeidžiant minėto Vyriausybės nutarimo 4.2.2. punkto reikalavimus, kavinės klientai buvo aptarnaujami kavinės viduje po 23 val.. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo tirti visos kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir vertinti, ar kavinė turi leidimą vykdyti veiklą lauke ir pan. Šiuo atveju pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, Institucija pagrįstai konstatavo, jog nustačius, kad restorano veikla po 23.00 val. buvo vykdoma atviroje erdvėje, nėra pagrindo konstatuoti, jog karantino metu galėjo būti pažeistos civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl to pagrįstai konstatuota, jog šiuo atveju nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ši nutarimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 9 d. nutarimą dalyje nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio požymių ir grąžinti bylą šioje dalyje institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Likusioje dalyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.