- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- N1-361-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01741-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Nukentėjusysis
- B. S.
- Advokatai
- Olegas Romanovas, Raimonadas Simonavičius
sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Salomėjai Paulauskienei, Ritai Pociuvienei, Vaivai Virkutytei, Jolitai Slavinskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. F. (A. F.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 1 kurse, nevedęs, teistas 2016-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (301,28 Eur) bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:
2014-10-31, apie 22.00 val., Tiltų g., prie laivo „Meridianas“, Klaipėdoje, veikdamas bendrai su R. K., kuris neturi amžiaus, pagal kurį asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, t. y. matant kitiems žmonėms, A. F. pastūmė B. S. ir rankomis smūgiavo ne mažiau nei du kartus į galvos sritį, po ko pastarajam nukritus spyrė kojomis į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą ir dantų sužalojimus – dviejų kandžių vainikų emalio nuskėlimą ir vieno kandžio nulaužimą emalio – dentinio riboje per trečdalį vainiko aukščio. Tokiu būdu A. F. sutrikdė viešąją tvarką, padarė B. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. F. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo vėlus vakaras, 21 val. jis su draugais buvo centre, šventė helovyną. Eidami pro Meridianą su R. K. ir jo panele, pamatė B. S.. Kadangi B. buvo skoloje R., jie priėjo prie B. ir R. paprašė B. atiduoti skolą. B. pasakė, kad skolos neturi, kad skolą atiduos jis, t. y. A. F.. Kadangi jis nebuvo skolingas B., pasakė, kad skolos negrąžins. Tada B. smūgiavo jam į galvos sritį. Jis nukrito, parardo sąmonę, atsistojęs pamatė B. gulintį ant žemės su galvos sumušimais. Tada jis gulinčiam B. ranka sudavė smūgį į krūtinę. Po to jis susirinko savo daiktus ir išėjo. Nurodė, kad pirmas jam smūgiavo B., smūgiavo į žandikaulį, kairės pusės. Jis iki muštynių B. pažinojo iš matymo, artimai nebendravo. Jis nėra skolingas nei R., nei B.. Jo draugas R. nurodė, kad B. yra skolingas R.. B. nurodė, kad nėra skolingas R., tačiau, jam skolingas yra jis, t.y. kaltinamasis, todėl jis ir turi gražinti skolą R.. Įvyko konfliktas. Visi apsižodžiavo ir jis pajuto smūgį, po kurio nukrito. Kadangi sunkių sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Konflikto metu aplinkui buvo grupė žmonių, kurie viską matė. Nesutinka su nuketėjusiojo civiliniu ieškiniu. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka.
Nukentėjusysis B. S. teismo posėdžio metu parodė, kad vakare vaikščiojo po miestą, ruošėsi eiti į klubą. Jo kompanijoje buvo 4 žmonės, o kaltinamojo - apie 15 žmonių. Ėjo pro Meridianą, link tilto tiesiai, pamatė kaltinamąjį ir jo draugą R. K.. Kaltinamasis su R. K. priėjo prie jo ir kaltinamasis pasakė „ką tu dūchas, kada skola?“. Jis atsakė kaltinamajam, kad nesupranta klausimo, nes jis nebuvo nei vienam iš jų skolingas. Jie visi buvo pažįstami tik iš matymo, jokių finansinių santykių tarp jų nebuvo. Pirmą smūgį jam sudavė kaltinamasis, jis bandė trenkti atgal, bet neatsimena, ar pataikė, jei pataikė, tai kaltinamajam į galvos sritį, o tada jau gulėjo ant žemės. Tada prie jų pribėgo dar porą kaltinamojo draugų ir pradėjo jį spardyti, gal trise, spardė kojomis į galvą. Dar vieną jo draugą spardė irgi trise, o kitas draugas spėjo pabėgti nuo jų, jo draugei įtrenkė kažkuris į galvą. Jį suspardytą draugai pakėlė, tada jis pasakė kaltinamajam ir jo draugams: „jei esat kieti, ateikite po vieną“, tada jie vėl trise jį suspardė, jis vėl nukrito. Kai jis atsigavo, pamatė, kad jį spardo į galvos sritį trise - kaltinamais, vienas šviesiais plaukais ir dar vienas. Pirmą smūgį gavo nuo kaltinamojo, jam trenkė ir R. K., bet pagrinde kaltinamasis. Tuo metu policijos nekvietė, nes kaltinamasis su savo draugais greitai išsibėgiojo. Jis su savo draugais išsiskirstė po namus. Kitą dieną jis nuvažiavo pasitikrinti sveikatą ir jį paguldė į ligoninę, kur prabuvo vieną parą. Patyrė galvos sumušimą, dantų traumą-dviejų kandžių vaikinų emalio nuskėlimą, ir vieno kandžio nulaužimą. Turtinę žalą patyrė dėl dantų tvarkymo, šiuo metu yra jau truputį dantis apsitvarkęs, bet dar planuoja toliau juos tvarkytis. Pateiktos išlaidos yra ir jau patirtos, ir dar planuojamos patirti dėl dantų tvarkymo. Moralinę žalą patyrė, nes kentėjo skausmą, išgyveno depresiją, pažeminimą, jis bijo būti sumuštas, kai pamato kaltinamąjį ar jo draugus, pereina į kitą gatvės pusę, nes nenori jų sutikti. Be to, jam sutriko sveikata, kažkas atsitiko su širdimi. Su juo įvykio metu buvo jo draugė G. M. ir dar trys draugai: T. Š., K. T. ir E. S..
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, bet draugai nėra. Parodė, kad įvykį pamena blogai. Atsimena, kad su panele buvo centre, susitiko kaltinamąjį, stovėjo, kalbėjosi. Atėjo B. S. ir su kaltinamuoju nuėjo į šalį pasikalbėti. Jis negirdėjo, ką jie kalbėjo, nes jie buvo už kokių 5-10 metrų nuo jo, tik pamatė, kad B. S. pirmas trenkė kaltinamajam, jie pradėjo stumdytis, muštis, tada jis nuėjo prie jų išsiaiškinti kas čia atsitiko. Tada jam B. S. draugai irgi pradėjo muštis, pataikė į galvą. Prasidėjo muštynės, todėl jis su panele iš karto nuėjo į šalį. Jis nematė, ar kas nors buvo nukritęs ant žemės. Paaiškino, kad jis nebuvo skolingas nei kaltinamajam, nei B. S.. Niekas niekam skoloje nebuvo. Jis B. S. nieko nesakė. Jis norėjo išskirti B. S. su kaltinamuoju, tačiau jam priėjus prie jų kitas B. S. draugas jam trenkė, todėl jis su panele pasitraukė į šalį. Jokių santykių su B. S. neturi, pažįsta jį tik iš matymo, nėra susipykę.
Liudytoja G. M. parodė, kad kaltinamasis gyvena šalia jos, tik iš matymo jį žino, kaip žmogaus nepažįsta. Parodė, kad tą vakarą buvo su draugais mieste, jiems einant link klubo iki tilto, juos užpuolė kaltinamasis su draugais. Kaltinamasis priėjo prie B. ir paklausė kažko, pavadino jį „dūchu“ ar debilu ir trenkė jam į galvos sritį. B. bandė trenkti atgal kaltinamajam, bet nepataikė, tada vėl kaltinamasis trenkė B. ir šis po antro smūgio nukrito ant žemės. B., atsikėlęs pradėjo su vienu iš jų aiškintis, tačiau prie jo priėjo keturi kaltinamojo draugai ir pradėjo spardyti B. galvą, o kiti draugai tarpusavyje susimušė. Kaltinamasis nebuvo nukritęs ant žemės. Kai B. nukrito, kaltinamojo draugai pradėjo spardyti jį į galvą, keturi jo draugai spardė B., o kiti draugai tarpusavyje susimušė. Jie labai greitai išsiskirstė ir nebespėjo iškviesti policijos. Kitą dieną, kai B. pasijuto blogai, išvažiavo į ligoninę ir buvo iškviesta policija.
Liudytojas T. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad žino iš matymo kaltinamąjį. Parodė, kad buvo penkiese ar šešiese prie Meridiano vakare, linksminosi. Buvo B. S., G. M., K. T., D. ir jis. Buvo šiek tiek išgėrę alaus, bet elgėsi padoriai. Jis ėjo su draugu K., o B. su G. už jo apie 20 metrų atstumu. Jis išgirdo kažkokį šurmulį ir atsisuko pažiūrėti, pamatė kaip kaltinamasis trenkė B. į veidą. Prieš tai kaltinamasis, kuris buvo su draugu, ginčijosi su B., bet jis negirdėjo dėl ko buvo ginčas. Jis nubėgo pas draugą jį gelbėti, tuo metu atsirado dar kažkokia grupuotė. Taip prasidėjo muštynės. Pirmas trenkė kaltinamasis B. į veidą. Tada B. trenkė atgal. B. nukrito nuo smūgio. Jis bandė juos skirti. Nukritusį B. mušė, puolė ir jį, visi mušėsi tarpusavyje. Jų kompanija buvo 5 žmonės, visi buvo, kai vyko tas veiksmas, visi mušėsi. Dėl skolos nieko nežino, kas kam buvo skoloje, draugas apie skolą nieko nesakė, nežino situacijos, nežino, dėl ko įvykis prasidėjo.
Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasi A. F. pažįstamas iš matymo, B. S. senas geras jo draugas. Su kaltinamuoju nebendrauja, nėra susipykę. Parodė, kad maždaug prieš 2 metus, 2014 metų spalio 31 d., jis su draugaus ėjo nuo Danės upės pasilinksminti į klubą, jis ėjo su draugu T. Š. priekyje, B. S. ėjo su drauge gale, atstumas tarp jų buvo apie 10 metrų. Sutiko kaltinamąjį. Kaltinamasis priėjo prie B., jie pradėjo kalbėti, ginčytis. Nepamena, dėl ko, nes viskas seniai buvo. Jis stabtelėjo palaukti, buvo per kelis metrus nuo jų, todėl negirdėjo ginčo esmės. Po kiek laiko jie pradėjo muštis. Fizinį kontaktą pradėjo kaltinamasis. Neprisimena, kur kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, nukentėjusysis trenkė atgal. Pribėgo grupė žmonių. Prasidėjo masinės muštynės. B. nukrito ir buvo talžomas kelių asmenų, buvo smogta jam ir jo draugams. Jų kompanijoje buvo 4-5 žmonės, kaltinamojo - 14 žmonių. Nematė, ar kaltinamasis buvo nukritęs, tačiau B. ne vieną kartą buvo nukritęs, jį talžė ne vieną kartą. Kai kaltinamasis ir nukentėjusysis kalbėjo, šone stovėjo grupė asmenų, o kai prasidėjo muštynės, grupė asmenų pribėgo ir puolė visus, todėl jam net nebuvo galimybės padėti nukentėjusiajam. Smūgius gavo ir jis, atsikėlęs nuo žemės, matė B. mušamą į galvą, krentantį ant žemės, gaunantį daug smūgių. Mano, kad skolos jokios nebuvo, ir nebuvo girdėjęs, kad kažkas kažkam skoloje. Vyko bendros muštynės. Policija nebuvo iškviesta.
Iš 2014-11-01 protokolo-pareiškimo matyti, kad B. S. pareiškė, kad 2011-10-31 apie 22.00 val. Tiltų g., netoli „Meridiano“, Klaipėdoje, prie jo ir draugų priėjo apie 17 iš matymo pažįstamų vaikinų, kurie nieko nepaaiškinę jį ir jo draugus sumušė. Iš pradžių jam smūgiavo į galvą, o jam nukritus šokinėjo ant galvos. Negali apibūdinti, kas jį mušė. Vaikinų amžius buvo nuo 16 iki 19 metų. Po muštynių jie iš karto pabėgo. (t. 1, b. l. 1).
Iš 2015-02-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad B. S. atpažino A. F., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris reikalavo tariamos skolos ir sudavė jam du smūgius į galvos sritį. (t. 1, b. l. 20-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-11-18 specialisto išvadoje Nr. G2439/14(03) užfiksuota, kad B. S. nustatytas galvos sumušimas ir dantų trauma. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus galvą bukais daiktais. Spręsti, keliais smūgiais padaryti sužalojimai, iš pateiktų medicininių dokumentų negalima, nes sužalojimai aprašyti labai lakoniškai. Dėl sužalojimų sutrikdyta B. S. sveikata. Iš pateiktų medicininių dokumentų spręsti apie sveikatos sutrikdymo mastą negalima, nes tiksliau neįvardintas dantų sužalojimas. (t. 1, b. l. 38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-12-17 papildomojoje specialisto išvadoje Nr. pG2631/14(03) užfiksuota, kad B. S. nustatytas galvos sumušimas ir dantų sužalojimas – dviejų kandžių vainikų emalio nuskėlimas ir vieno kandžio nulaužimas emalio – dentinio riboje per trečdalį vainiko aukščio. Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus bukais daiktais, galėjo gautis suduodant kumščiu bei spiriant. Spręsti apie smūgių skaičių negalima dėl specialisto išvados Nr. G2439/14(03) antrame punkte nurodytų priežasčių. B. S. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. 2014-11-01 – 2014-11-02 Klaipėdos vaikų ligoninėje B. S. nustatyta galvos sumušimo diagnozė (galvos smegenų sukrėtimas nediagnozuotas), todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, ekspertas negali remtis gydytojos išduota pažymą, kad B. S. negalėjo atvykti į mokyklą iki 2014-11-14 dėl sužalojimo, nes ilgesnis nei 10 dienų gydymosi laikotarpis neadekvatus nustatytai diagnozei. (t. 1, b. l. 49-50).
Iš 2015-11-05 akistatos protokolo matyti, kad A. F. ir B. S. davė parodymus, analogiškus duotiems teismo posėdžio metu ir kiekvienas liko prie savo parodymų. (t. 1, b. l. 121-124).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ matyti, kad 2014-07-20, 2014-07-21, 2014-08-01 iš paskyros „B.“ rašoma paskyrai „A.“: „Bus snd 30 lt?“, „Pydare“, „tyu lavonas paduosi man skola ar ne as tave bl dbr uzmatysiu galesi apsivares barsciais namo eit“, „prisizaisi dalbaobe. Lauk kol susitiksim“. Iš susirašinėjimo 2014-11-02 matyti, kad iš paskyros „A. A.“ paskyrai „B.“ rašoma: „Cia blt tas pats, as tau skoloi buvau, tu mane supizdinai, dabar priejo bahuras kuriam tu skoloj, tu ant manes sokai, kas per hujnia? Reikejo su juo aiskintis“, „B.“ atsako: „Kazkas priejo ir sake ka tu duhas jau neberasyk susitiksim kokie diena“, „A. A.“ rašo: „Bet gi ne as tave ten spardziau“, „B.“ rašo: „O tau negaila ir dura per gavoa prikist gal ne tu spardei bet busi pirmas. Atsimink“
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. F. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad muštynes išprovokavo nukentėjusysis B. S., kai jis priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė kada šis grąžins skolą R. K., B. S. atsakė, kad tai jis turi gražinti skolą R. K. ir pirmas sudavė smūgį į jam galvą, dėl ko jis nukrito ir tik atsikėlęs pamatė, kad B. guli ant žemės, todėl atsakydamas į B. smūgį, sudavė B. kažkur į krūtinę. Kaltinamais savo elgesį nurodė, kad tai buvo savigyna. Tokią kaltinamojo A. F. nurodytą įvykio versiją, teismas vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.
Nors kaltinamojo A. F. versiją apie nukentėjusiojo B. S. pirma šiam neva suduotą smūgį teisme patvirtino ir liudytojas R. K., bet šis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad kaltinamojo A. F. nepažįsta ir nedalyvavo jokiose muštynėse, tik parodė, kad jam būnant prie laivo „Meridianas“ jis pastebėjo grupę jaunuolių, kaip suprato tai buvo dvi kompanijos, kurios tarpusavyje kažko nesutarė, iš pradžių garsiai šūkavo, o po to pradėjo stumdytis, muštis, keli vaikinai prabėgo pro jį (1 t., b.l. 137), bet akistatos su nukentėjusiuoju B. S. metu, kuri buvo atlikta praėjus beveik metams po įvykio, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. F. ir, kad matė kaip nukentėjusysis pirmas trenkė kaltinamajam (t. 1, b.l. 147-149), tačiau teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai dėl to, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Be to, teismo posėdžio metu kaltinamasis A. F. nurodė, kad jis ėjo prie nukentėjusiojo paklausti dėl skolos, kurią šis buvo skoloj R. K., bet R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nebuvo nei pats niekam skoloje, nei jam nebuvo niekas skoloje. Dėl tokių prieštaravimų tarp kaltinamojo ir liudytojo R. K. parodymų, teismas abejoja jų patikimumu ir minėto liudytojo parodymais nesivadovauja.
Nukentėjusiojo B. S. bei liudytojų T. Š., G. M. ir K. T. parodymus teismas galėtų irgi vertinti atsargiai, nes jie yra nukentėjusiojo draugai, bet atsižvelgiant į tai, kad tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški, teismas laiko jų parodymus pagrįstais. Tiek nukentėjusysis B. S., tiek liudytojai T. Š., G. M. ir K. T. teisme patvirtino, kad prie nukentėjusiojo B. S. priėjo kaltinamasis A. F. ir kažko paklausė nukentėjusiojo bei trenkė jam, dėl ko nukentėjusysis nukrito, po to pribėgo dar keli kaltinamojo draugai ir pradėjo spardyti nukritusį nukentėjusįjį. Liudytoja G. M., kuri įvykio metu buvo šalia nukentėjusiojo B. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1 , b.l. 28-29), tiek teisme parodė, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir pirmas sudavė nukentėjusiajam, kad kaltinamasis iš pradžių sudavė du smūgius B. S., po antrojo smūgio B. S. nukrito ant žemės. Tiek nukentėjusysis B. S., tiek liudytojai T. Š., G. M. ir K. T. nuosekliai parodė, kad po pirmųjų smūgių nukentėjusiajam, pribėgo dar keletas asmenų ir prasidėjo muštynės, ir, kad po kelis smūgius gavo ir T. Š. bei K. T.. Taip pat visi nurodė, kad nukentėjusysis irgi trenkė kaltinamajam, bet trenkė po to, kai kaltinamasis pirmas jam sudavė smūgius. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina tiek jau minėtų liudytojų T. Š., G. M. ir K. T. parodymai, tiek specialisto išvada, teismas neturi pagrindo.
Iš pateikto susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ kaip ir būtų galima suprasti, kad dar 2014 m. liepos mėnesį, t.y. prieš 2014-10-31 įvykį, nukentėjusysis reikalavo iš kaltinamojo gražinti 30 Lt skolą, bet teisme kaltinamasis nurodė, kad jis nebuvo skolingas nukentėjusiajam, nurodė, kad priešingai – nukentėjusysis buvo skolingas R. K. ir būtent dėl to įvyko muštynės. R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nei jis nebuvo niekam skolingas, nei jam nebuvo niekas skolingas. Taip pat yra pateikta ištrauka iš susirašinėjimo tarp paskyrų „B.“ ir „A. A.“, kuriame kalbama apie tai, kas pirmas pradėjo spardyti, bet nėra tiksliai įvardijamas nei įvykio laikas, nei asmenys, kurie dalyvavo įvykyje, o ši žinutė parašyta praėjus dviem dienoms po įvykio, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti apie kokį įvykį ir apie kokius asmenis yra kalbama. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas šiuos pateiktus susirašinėjimus iš socialinio tinklo „Facebook“ vertina kritiškai, laiko tik gynybine versija ir jais nesivadovauja.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus A. F. atliko viešoje vietoje – prie laivo „Meridianas“, kur buvo ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo draugai, bet ir pašaliniai asmenys, teritorija yra atvira, todėl atliekamus neteisėtus veiksmus taip pat galėjo matyti ir kiti asmenys. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo viešoje vietoje kilo konfliktas (tai patvirtino tiek kaltinamais, tiek liudytojai). Žodinio konflikto metu kaltinamasis A. F. sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko pastarajam nukritus spyrė kojomis į galvos sritį. Kaltinamojo A. F. elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu nors ir buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiškinimąsi, tačiau tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta. Veiksmai, kokius atliko kaltinamasis A. F., įvertinus prieš tai tarp jų įvykusį žodinį konfliktą, nukentėjusiojo B. S. atžvilgiu šioje situacijoje buvo neadekvatūs. Kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo sumušta galva ir sužaloti dantys ir dėl kurių jis nukrito ant žemės matant aplinkiniams, vertinti kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t.y. įžūlūs veiksmai.
Kaltinamasis neigia pirmas smūgiavęs, nurodo, kad tai buvo savigyna. BK 28 str. nuostatas baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, yra tada, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus), nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima. Pavojingas kėsinimasis – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012). Teismas jau aptarė, kodėl netiki kaltinamojo A. F. teiginiais, jo nukentėjusysis B. S. jam pirmas sudavė smūgį, o jo smūgis buvo tik atsakomasis. Įvertinęs jau anksčiau aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam A. F. teisė į būtinąją gintį nagrinėjamo konflikto metu neatsirado, nes nebuvo būtinosios ginties situacijos, kadangi tiesiogiai gresiančio, pavojingo ir realaus kėsinimosi į kaltinamąjį A. F. iš nukentėjusiojo B. S. nebuvo, kaltinamasis nukentėjusįjį B. S. sužalojo vadovaudamasis agresyviais interesais, o ne noru gintis.
Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kaltinamasis B. S., veikdamas bendrai su R. K., kuris neturėjo amžiaus, pagal kurį asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaltinime nurodytu metu, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, t. y. matant kitiems žmonėms, pastūmė B. S. ir rankomis smūgiavo ne mažiau nei du kartus į galvos sritį, po ko pastarajam nukritus spyrė kojomis į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą ir dantų sužalojimus – dviejų kandžių vainikų emalio nuskėlimą ir vieno kandžio nulaužimą emalio – dentinio riboje per trečdalį vainiko aukščio. Tokiu būdu A. F. sutrikdė viešąją tvarką, padarė B. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. F. nusikalto būdamas neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas nepilnametis, nors šiuo metu jam jau yra sukakę 18 metų, mokosi, gyvena su mama, po nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu už vagystės padarymą, buvo baustas administracine tvarka, atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryta viena nesunki nusikalstama veika, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustatant atitinkamus įpareigojimus, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį ateityje – laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Nusikalstamą veiką A. F. padarė pieš priimant 2016-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą nuteistas 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis,65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2016-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2016-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Nukentėjusysis B. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą 693,55 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur dydžio neturtinę žalą (t. 2, b.l. 182-184). Nurodė, kad dėl įvykio jis jau patyrė 86,20 Eur turtinę žalą, kurią sudaro gydytojų suteiktos mokamos konsultacijos, pirkti vaistai. Be jau patirtų išlaidų ateityje patirs išlaidas , kurias sudarys 12 danties plombavimas ir 31 danties atstatymas keramikos užklotu. Pagal preliminarius paskaičiavimus šios procedūros kainuos – priekinio danties plombavimas 115 Eur, keramikos vainikėlis - 492,35 Eur, t.y. 607,35 Eur, o su jau patirtomis išlaidomis, jo išlaidos - 693,55 Eur. Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas: 2014-11-07 kasos pajamų orderio kvitą, patvirtinantį, kad už odontologo konsultaciją sumokėta 50,00 Lt (14,48 Eur) (t. 2, b.l. 4), 2015-01-08 kvitą 18,85 Eur, patvirtinantį už odontologo paslaugas sumokėtą sumą (t. 2, b.l. 6), 2014-11-29 kvitą 94,23 Lt (27,29 Eur), 2014-11-02 – 84,12 Lt (24,36 Eur), 2015-01-18 – 22,95 Eur (t. 2, b.l. 7), 2014-11-05 kvitas – 2,50 Lt (0,72 Eur) sumai, 2014-11-03 kvitas -25,00 Lt (7,24 Eur) sumai už odontologo paslaugas (t. 2, b.l. 18), iš viso 115,89 Eur. Šios aptartos nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 115,89 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl planuojamų išlaidų) atmestina kaip nepagrįsta, nes nėra pateikta jokių oficialių duomenų apie planuojamas patirti išlaidas. Byloje yra pateikta informacija apie galimas išlaidas dėl dantų taisymo iš internetinių tinklapių, kur yra pateiktos privačių gydymo įstaigų kainos, o iš pateiktų kvitų už odontologo paslaugas, matyti, kad buvo tik konsultuotasi privačioje klinikoje, o viso gydymas atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš šios įstaigos nėra pateikta jokių preliminarių paskaičiavimų.
Kaip minėta, nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti ir 3000 Eur dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį stresą, pažeminimą, dvasinį bei emocinį sukrėtimą, išgyvenimą ir nepatogumus. Teisme papildomai parodė, kad po įvykio bijo vaikščioti, kai pamato kaltinamąjį ar jo draugus, pereina į kitą gatvės pusę, be to, sutriko jo sveikata, kažkas atsitiko širdžiai. Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Spręsdamas nukentėjusiajam B. S. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais tuo metu nepilnamečio kaltinamojo A. F. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos sumušimas ir dantų sužalojimai, nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, diskomfortą, nes buvo apgadinti dantys, kuriuos tvarkėsi, dar planuoja tvarkytis. Kita vertus duomenų, kad dėl minėtos traumos nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl jos itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje be jokios priežasties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 66,26 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 53-55), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo B. S. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Nukentėjusysis B. S. taip pat prašė atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 850 EUR (t. 2, b.l. 185). BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo turėtos 850 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus bylos teisminio nagrinėjimo metu) ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo.
A. F. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. F. (A. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2016-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL (301,28 Eur) bauda ir paskirti A. F. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir 8 MGL (301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 centų) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2016-06-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Nukentėjusiojo B. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo A. F. priteisti 115,89 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 89 centus) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų atstovavimo išlaidų.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 66,26 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. F. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 66,26 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 26 centus) turtinei žalai atlyginti.
A. F. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.