Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos A. J. pareiškimo dėl globos paskyrimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti ją globėja neveiksniam asmeniui L. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos A. J. pareiškimą.

3. Teismas pažymėjo tai, kad asmenį neveiksniu tam tikrose srityse pripažįsta teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismas, susipažinęs su pareiškimu ir jo priedais, taip pat savo iniciatyva patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjos nurodomas asmuo – L. J. – teismo sprendimu būtų pripažinta neveiksnia atitinkamose srityse. Nesant duomenų dėl pareiškėjos nurodomo asmens pripažinimo neveiksniu, nėra sąlygų teismo tvarka spręsti klausimą dėl globos tokiam asmeniui nustatymo, todėl pareiškimas nenagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Teismas nurodė, kad jeigu pareiškėja siekia, jog jos motinai būtų nustatyta rūpyba, o jos rūpintoja būtų paskirta pareiškėja, pareiškimą padavė neturintis tokios teisės asmuo. Iš pareiškimo turinio nustatyta, kad pareiškėja A. J. yra L. J. duktė. CPK nėra numatyta, kad veiksnaus asmens vardu pareiškimą dėl rūpybos nustatymo galėtų paduoti vaikai. Teismas nusprendė, kad pareiškimą teismui padavė neturintis tokios teisės asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 509 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 509 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš esmės peržiūrėti ir išnagrinėti pareiškėjos pareiškimą dėl globos nustatymo pareiškėjos motinai; įvertinti, kad sprendimo metu būtų atsižvelgta į: pareiškėjos motinos sveikatos būklę, būtinybę turėti nuolatinę artimo asmens priežiūrą; priimti sprendimą, kuris maksimaliai apsaugotų pareiškėjos motinos interesus ir sveikatą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Pareiškėja yra vienintelė dukra savo motinai, pareiškėja neturi sutuoktinio, vaikų, seserų ar brolių. Tarp pareiškėjos ir motinos yra labai stiprus emocinis ryšys, pagrįstas tarpusavio supratimu, pasitikėjimu ir pagarba. Visą laiką pagal galimybes pareiškėja rūpinosi savo motinos gerove, sveikata ir emociniu saugumu. Pareiškėjos motina gyvena kaimo vietovėje, kur nėra kitų artimųjų ar patikimų asmenų, galinčių užtikrinti nuolatinę priežiūrą dienomis, vakarais, naktimis ar per šventes. Papildomai pareiškėja pateikia sprendimą dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo bei medicininių dokumentų išrašus, patvirtinančius motinos sveikatos būklę ir nuolatinės priežiūros poreikį.

6.2. Tikslas yra garantuoti pareiškėjos motinos sveikatos saugumą, tinkamą globą, orų gyvenimą ir emocinį pasitenkinimą. Teismo siūloma rūpybos forma neleidžia užtikrinti nuolatinės artimo asmens priežiūros ir saugaus emocinio ryšio, todėl būtina ieškoti kito faktiškai pagrįsto varianto. Pagal civilinio proceso principus bei Lietuvos Respublikos įstatymus, svarbu atsižvelgti į faktines aplinkybes, kurios tiesiogiai veikia globos tikslingumą ir efektyvumą. Kitų artimųjų nebuvimas ir kaimo vietovės specifika daro teismo siūlomą rūpybos formą neoptimalia, todėl būtina iš esmės įvertinti alternatyvą šioje situacijoje.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė pagal tuo metu turėtą medžiagą, tačiau kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikia papildomus faktinius duomenis, turinčius svarbią reikšmę prašymo priėmimo klausimui. Atsižvelgiant į tai, atsiranda pagrindas panaikinti skundžiamąją nutartį.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl globos paskyrimo.

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. birželio 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus sprendimą dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tris 2025 m. sudarytus ligos išrašus. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė pagal tuo metu turėtą medžiagą, tačiau pareiškėja teikia papildomus faktinius duomenis, jos vertinimu, turinčius svarbią reikšmę prašymo priėmimo klausimui išspręsti – patvirtinančius pareiškėjos motinos sveikatos būklę ir nuolatinės priežiūros poreikį.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019 33 punktą; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškimu keliamo klausimo specifiką ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinose bylose, taip pat į tai, kad nauji įrodymai teikiami iš esmės pradinėje – pareiškimo priėmimo – stadijoje ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima apeliantės pateiktus papildomus įrodymus ir juos prideda prie bylos (CPK 314 straipsnis, 443 straipsnio 8 dalis).

Dėl pareiškimo priėmimo klausimo

12. Pareiškėja atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos pareiškimą dėl globos paskyrimo. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pareiškėjos motinai dėl sveikatos būklės ir atokios gyvenamosios vietos reikalinga nuolatinė priežiūra. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo siūloma rūpybos forma neoptimali, neleidžia užtikrinti nuolatinės artimo asmens priežiūros ir saugaus emocinio ryšio, dėl to tikslingas globos nustatymas.

13. Asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Ieškinio priėmimą reglamentuojančio CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai teismas atsisako priimti ieškinį. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas (klausimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi galimybė spręsti ginčą (keliamą klausimą) teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui pateiktame pareiškime dėl globos paskyrimo pareiškė prašymą paskirti pareiškėją A. J. globėja neveiksniam asmeniui L. J.. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos motina L. J. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos yra pripažinta neveiksnia, ji negali savarankiškai pasirūpinti savo asmeniniais, turtiniais ir socialiniais interesais, todėl jai reikalinga globa, o pareiškėja (dukra) yra tinkama kandidatė globėjos pareigoms eiti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad CK 3.277 straipsnio 1 dalis nustato, kad globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. CK 3.277 straipsnio 2 dalis nustato, kad rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje; kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

16. Teismas bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat bylas dėl globos ir rūpybos nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 ir 5 punktai). Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti: 1) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis; 2) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tėvai, pilnamečiai vaikai; 3) globos (rūpybos) institucija; 4) prokuroras (CPK 463 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 4 dalis, CK 2.11 straipsnio 5 dalis).

17. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnis). Remiantis CPK 505 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, globos ar rūpybos asmeniui nustatymo klausimas teismo sprendžiamas teismui priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

18. Pareiškėja pareiškime dėl globos paskyrimo nurodo, kad jos motina savivaldybės administracijos yra pripažinta neveiksnia ir, pareiškėjos teigimu, motinai reikalinga globa. Tačiau, atsižvelgiant į nurodytą įstatymų reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai nurodė, kad asmenį neveiksniu tam tikrose srityse pripažįsta teismas. Apeliantė atskirajam skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškimo pateikimo metu nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjos nurodomas asmuo – L. J. – teismo sprendimu būtų pripažinta neveiksnia atitinkamose srityse. Priešingų duomenų pareiškėja nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Pareiškėja pareiškime tokio reikalavimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse taip pat nereiškia. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pareiškėjai išaiškina, kad, jeigu ji siekia būti paskirta savo motinos globėja, pirmiausia nurodytas asmuo, esant įstatyme numatytas sąlygas atitinkančioms faktinėms aplinkybėms, teismo sprendimu turėtų būti pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, jog nėra duomenų dėl pareiškėjos nurodomo asmens (jos motinos) pripažinimo neveiksniu teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nėra įstatyme nustatytų sąlygų teismo tvarka spręsti klausimą dėl globos tokiam asmeniui nustatymo (CK 3.242 straipsnis, CPK 505 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, nesant vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos pareiškimas dėl globos nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. Apeliantė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo siūloma rūpybos forma neoptimali. Apeliantė remiasi kartu su atskiruoju skundu teikiamais dokumentais, akcentuodama motinos sveikatos būklę ir nuolatinės priežiūros poreikį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad iš skundžiamos teismo nutarties turinio nustatyta, kad, nesant duomenų dėl pareiškėjos nurodomo asmens (jos motinos) pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse, pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai įvertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes ir pagrįstai papildomai pasisakė dėl vertinimo, jeigu pareiškėjos siekis yra, kad jos motinai būtų nustatyta rūpyba, o jos rūpintoja būtų paskirta pareiškėja.

21. Pagal CK 3.279 straipsnio 1 dalį, veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba. Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 2 dalis). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 straipsnio 1 dalis).

22. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisme iš esmės gali būti sprendžiamas klausimas dėl veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpybos nustatymo. Tačiau įstatyme yra aiškiai apibrėžtas asmenų, galinčių kreiptis į teismą aptariamu klausimu, ratas ir nurodytos normos negali būti aiškinamos plečiamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo tai, kad įstatyme nėra numatyta, jog veiksnaus asmens vardu pareiškimą dėl rūpybos nustatymo galėtų paduoti jo pilnamečiai vaikai. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, jeigu pareiškimu pareiškėja siekia dėl sveikatos būklės nustatyti L. J., kaip veiksnaus asmens, rūpybą ir rūpintoja paskirti pareiškėją, tokį pareiškimą pateikė neturintis teisės vesti tokią bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 509 straipsnio 1 dalis).

23. Kaip tai pareiškėjai išaiškinta skundžiamoje teismo nutartyje, jeigu dėl sveikatos būklės siekiama nustatyti L. J., kaip veiksnaus asmens, rūpybą ir nurodytas asmuo pats negali kreiptis į teismą, jos vardu tokius veiksmus gali atlikti jos atstovas pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai) arba pareiškėja gali kreiptis į CPK 509 straipsnio 1 dalyje nurodytas socialinę ar viešojo intereso gynimo funkcijas atliekančias institucijas (globos (rūpybos) instituciją, prokurorą) su prašymu dėl civilinės bylos dėl rūpybos jos motinai nustatymo inicijavimo.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjai, siekiančiai, kad būtų apsaugotos galbūt globos ar rūpybos reikalingo asmens teisės ir interesai, skundžiama teismo nutartimi išaiškintos esminės bylų dėl globos ir rūpybos iškėlimo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.