Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1100-1202/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-26
Bylos Nr.
II-1100-1202/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01267-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Pažeidėjas
T. R.
Nukentėjusysis
R. P.
Kategorijos
Skundas Nr. II-1100-1202/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01267-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei, Gabijai Musneckytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. R.,nukentėjusiajam R. P. (R. P.),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024 m. kovo 13 d., 16.07 val. T. R. vairuodamas automobilį „Audi“ v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo greitėjimo-lėtėjimo juosta ir įsiliedamas į transporto srautą (persirikiuodamas) nedavė kelio transporto srautu važiavusiam motociklininkui, kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir krito. Tuo T. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 112 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo T. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Pareiškėjas T. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą.

Skunde pažymima, kad Institucijos nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo. Nutarime nurodoma, jog jis „prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“, tačiau tai neatitinka tikrovės. Skunde pareiškėjas kategoriškai nesutinka su tokiu nutarimo teiginiu.

Skunde pažymima, kad pareiškėjo automobilį iš lėtėjimo-greitėjimo juostos praleido lengvasis automobilis, prieš jį nebuvo motociklo. Jokių susidūrimo žymių su motociklu nėra ir negali būti, nes jo nekliudė ir nebuvo susidūręs. Priešingai, nei nurodyta nutarime, nepripažino ir nepripažįsta savo kaltės dėl to, kad motociklininkas nesuvaldė savo transporto priemonės ir nukrito, ir nesigaili dėl savo veiksmų. Savo argumentus ketino išdėstyti žodinio bylos nagrinėjimo metu, tačiau dėl įvykusios techninės klaidos jo prašymas (surengti žodinį bylos nagrinėjimą) nepasiekė adresato ir žodinis bylos nagrinėjimas neįvyko. Su pažeidimu kategoriškai nesutinka ir šias aplinkybes paaiškino iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo nepateikė.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Įvykis buvo kovo 13 d., 16.05 val. Važiavo iš darbo, iš (duomenys neskelbtini), sukdamas iš (duomenys neskelbtini) žiedo, įsukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, link (duomenys neskelbtini). Buvo įjungęs posūkį ir važiavo lėtai, praleisdamas iš kairės važiuojančius automobilius. Praleisdavo tuos automobilius, kurie ir priklauso ir įsitikinęs, jog praleidžia arba, jog jau gali važiuoti, lėtai išvažiavo į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini). Persirikiuodamas judėjo gal 10 km/val. greičiu. Jo manevras buvo lėtas, nebuvo galimybės daryti staigių manevrų, nes ten buvo kamštis. Ten tikrai negali greitai pajudėti, kadangi ten buvo kamštis ir tuo laiku visą laiką praktiškai ten susidaro kamštis. Jo automobilis yra su aklos zonos sistema, numetą mašiną į dešinę, šiuo atveju nebuvo signalo, nebuvo jokios kliūties iš kairės. Pravažiavo pagrindiniu keliu apie 15-20 metrų ir išgirdo garsą ir iš dešinio mašinos veidrodžio pastebėjo krentanti motociklą. Buvo pavažiavęs nuo įvykio apie 70 metų link viaduko, toliau judėjo lėtai. Sustojo, nes yra (duomenys neskelbtini) ir galvojo, kad motociklininkui bus reikalinga pagalba. Nesijautė susijęs su įvykiu, kad motociklininkas nugriuvo. Paaiškinime rašė, jog pastebėjo krentantį, slystantį motociklą, išgirdo garsą ir iš dešinės veidrodžio pusės pamatė jau 15-20 metrų krentantį motociklą, kuris čiuožia pakankamai ilgą kelią. Veidrodyje pastebėjo, jog keliasi motociklo vairuotojas ir pradėjo judėti link jo. Įjungė avarinį signalą ir iš lėto pradėjo judėti link motociklo. Nuleido stiklą, paklausė, kas atsitiko ir iš kart išgirdo kaltinimus, jog jo nepraleido ir jis nukrito. Paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo, ten buvo kažkiek nubrozdintas pirštas, paklausė ar reikia pagalbos, pradėjo ieškoti pleistro. Motociklininkas pasakė, jog nori kviesti policiją. Atvažiavo greitoji pagalba, kolegos užklijavo pirštą, kitos pagalbos motociklininkas atsisakė. Policija buvo nustebusi eidama prie jo automobilio fotografuoti, kur yra kokios žymės ir jokių žymių nebuvo, nes atstumas pakankamai didelis buvo. Motociklininkas važiavo ta pačia kryptimi t. y. link (duomenys neskelbtini) ir važiavo pirma juosta. Įvykis galėjo įvykti tik dėl to, kad motociklininkas galėjo nesilaikyti leistino greičio arba manevravo aplenkdamas, kaip tą daro įprastai motociklininkai, tarp eilių. Tarp transporto priemonių jokio kontakto nebuvo ir negalėjo būti, nes motociklininkas buvo 15-20 metrų nuo jo, o čiuožimas buvo dar 25 metrai. Kamštis buvo sukant į (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini) pusės. Lėtėjimo juostoje buvo susidariusi spūstis. Visi judėjo lėtai. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo kamštis. Pats nukentėjusysis sako, jog jis išvažiavo iš lėto ir išsukinėjo iš greitėjimo, lėtėjimo juostos. Motociklininkui pasirodė jo manevras netikėtas, nors posūkį buvo įjungęs iš anksto ir prieš tai praleisdamas visus ir įsitikinęs, kad iš kairė pusės jam jokių kliūčių nėra ir normaliai išvažiavo.

Nukentėjusysis R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko kovo 13 d., apie 16 val. Tuo metu važiavo iš darbo link „(duomenys neskelbtini)“, puikiai žinojo tą vietą. Važiavo pirmoje juostoje, jo greitis buvo mažiau nei leistinas, nes žino, kad ten automobiliai iš dešinės lėkė. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pirma juosta apie 50 km per valandą greičiu. Pristabdė, tačiau prieš jį tuo metu automobilių nebuvo ir važiuojant tiesiai staiga prieš jį išvažiavo Audi automobilis, tamsios spalvos. Kadangi Audi vairuotojo greitis buvo žymiai lėtesnis už jo, supratęs, jog į jį atsitrenks, suko vairą į dešinę ir kirto per stabdžius. Suveikė savisaugos instinktas. Po to motociklas griuvo ant kairiojo šono ir slydo keliu. Prieš jį buvo mašinų, bet tuo metu, kai pravažinėjo kur iš dešinės yra greitėjimo lėtėjimo juosta, mašinų nebuvo. Bet būtent jau artėjant į tą nusukimą link greitkelio, nepasakys tiksliai kiek metrų, bet išniro Audi automobilis prieš jį. Sunku įvertinti, nes jis pamatė Audi automobilį, kai jis staiga iššoko į jo juostą ir jo bagažinė labai greitai artėjo link jo. Jų greičių skirtumas buvo jaučiamas, nes Audi automobilis artėjo prie jo, neturėjo laiko stabdyti. Būna žmogus parodo posūkį ir lėtai įvažinėja į juostą, po truputį ir būna, jog iškarto išmanevruoja, tai šiuo atveju Audi automobilis iškarto manevravo. Staigus įsukimas buvo. Buvo apie 3-5 metrus iki automobilio. Jo, dešinėje pusėje važiavo automobiliai, kurie galėjo rikiuotis į jo juostą ir kurie buvo persirikiavę į tą juostą važiavo link vakarinio aplinkkelio, bet kol Audi automobilis nebuvo įsukęs iš greitėjimo juostos į pirmą juostą, jo nesureikšmino. Mano, kad Audi vairuotojas jo nematė, nes taip užkišti automobilį būtų nelogiška. Tarp transporto priemonių kontakto nebuvo, jis pasuko vairą į dešinę ir užkliuvo už kairiojo šono ir automobilis nuo jo nuvažinėjo. Kadangi suko vairą į dešinę, motociklas pradėjo svirti į dešinę pusę. Atstumas buvo pakankamas, kad jis įvažiuotu į tą juostą. Jis važiavo šiek tiek dešiniau pirma juosta, iš dešinės pusės ir jam buvo arčiau į dešinę pusę sukti, kadangi jis visiškai važiavo į važiavimo juostą. Sukant į dešinę pusę lengviau išvengti susidūrimo. Matė tarpą, jog tarp jo automobilio kampo, nes į kitą pusė jis greičiausiai nebūtų spėjęs.

Už jo privažiavę automobiliai sustojo prie jo, atėjo jam padėti atsikelti, nes susižalojo ranką ir koją. Atsistojęs pradėjo klausti ar žmonės matė įvykį, ar užsirašė numerius. Jie sakė, kad numerių neužsirašė, bet vienas iš priėjusių asmenų sako, štai jis, ten stovi sustojęs. Atsisuko, pamatė, jog net ne po pirmo viaduko, o po sekančio viaduko stovi automobilis kelkraštyje ir įjungtas avariniu signalu. Nuskubėjo prie tos mašinos šlubuodamas, nes bijojo, jog jis išvažiuos ir kaltininkas tuo metu bus nenustatytas. Bandė iš pradžių, priartinti telefonu automobilio valstybinį numerį, bet kameros buvo sudužusios. Nuėjęs gana nemažai pastebėjo, jog automobilis įjungė atbulinę pavarą ir važiuoja link jo. Audi automobilio vairuotojui pasakė, jog jis jam pakirto kelią, jis atsakė, jog jo nematė. Audi automobilio vairuotojas viską neigė. Jis atsakė, jog kvies policiją. Tada Audi automobilio vairuotojas pasakė, jog jis gali suteikti jam pirmąją pagalbą, kadangi dirba (duomenys neskelbtini), bet iš jo pagalbos nesulaukė, pasiūlymo apžiūrėti jo žaidas nebuvo. Prie jo priėjo ir paklausė ar jis turi kažkokių tvarsčių, nes jam iš piršto bėgo kraujas, ieškojo, bet pasakė, kad neturi. Tada Audi vairuotojo kolegos iš greitosios pravažiavo pro šoną, būtent jie suteikė jam pirmąją pagalbą. Važiavo jis savo juostoje, nevažiavo tarp juostų, nes griuvimo vietoje matosi žymės, padarė nuotraukas. Yra gan atsargus vairuotojas, su motociklu pažeidimų neturėjo, jo motociklas nėra galingas, „kruizeris“.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuojant namo, kur įvyko tas įvykis, matė, kaip tamsi mašina pakirto motociklistą ir tas nukrito. Įvykis įvyko kelyje važiuojant link (duomenys neskelbtini), ten yra nuvažiavimas į aplinkkelį. Važiuojant pirmoje juostoje prieš posūkį į aplinkkelį, į dešinę, prieš jį važiavo mašina ir motociklas. Matė, kaip tamsus visureigis staigiu manevru į kairę išvažiuojant į pirmą juostą link (duomenys neskelbtini), išvažiavo prieš motociklą, motociklas nukrito, jis parodė posūkį į dešinę ir pravažiavo tiesiai. Prieš jį buvo automobilis ir motociklas, tai motociklas yra tas pat, kuris dalyvavo įvykyje. Įvykį matė 10-15 m atstumu. Įvykio metu buvo sausa, šviesus paros metas, matomumas buvo geras, pirmojoje vietoje vyko judėjimas, kamščių nebuvo. Įvykio metu motociklas važiavo pirma eismo juosta, važiavo su srautu. Nebuvo taip, kad motociklas lenkdamas kitus iš antros eismo juostos įvažiavo į pirmą. Įvykio metu nežinojo visureigio markės, po to pamatė, jog „Audi“. Pasirodė, jog visureigis staigiai išsuko ir įvažiavo į pirmą juostą. Kaip važiavo iš viršaus, taip ir įsuko. Visureigis iš greitėjimo juostos įvažiavo į pirmą juostą. Negali pasakyti, koks buvo atstumas tarp transporto priemonių įvykio metu, kai visureigis išsuko į pirmą juostą. Nuo jo iki prieš jį važiavusios mašinos buvo 3-4 m atstumas. Visureigiui išsukus į pirmą juostą pasirodė, jog jis kliudė motociklą, nes jis pravažiavo pakankamai arti motociklo. Motociklininkas stabdė, nukrito ant šono ir pradėjo slysti. Įvykio metu prieš jį važiavusi mašina nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini). Motociklas krito prieš jį. Motociklininkas nukrito ir slydo, jis važiavo savo juosta ir pravažiavęs per veidrodėlį pamatė, jog motociklininkas atsistojo, todėl jis ir nesustojo. Nepagalvojo, jog įvykio metu priekyje jo važiavusi mašina kliudė motociklininką, nes išsukanti mašina padarė staigų manevrą. Mano, kad negalėjo būti taip, kad įvykio metu prieš jį važiavusi mašina kliudė motociklininką, nes jis matė tamsios mašinos staigų manevrą. Matė, jog dėl to manevro krito motociklas. Kada vyko įvykis, prieš jį stovėjusi mašina važiavo (duomenys neskelbtini) link, o jis rikiavosi sukti į dešinę ir tuo momentu visą įvykį ir pamatė. Įvykio metu jis rikiavosi į dešinę pasiruošti posūkiui ir mašina buvusi prieš jį ir pamačiusi, kas vyksta dar šiek tiek pasitraukė, todėl įvykio matomumas buvo. Motociklas slydo apie 7-10 m, tikrai ne metrą. Įvykio metu sukdamas iš (duomenys neskelbtini) g. į aplinkkelį važiavo apie 50 km/h greičiu. Įvykio metu visureigis išsukdamas važiavo panašiai su srautu. Mano, jog įvykio metu visureigio išsukimas turėjo įtakos motociklininko manevravimui. Prieš motociklą padarė staigų manevrą ar jį kliudė, ar pradėjo staigiai stabdyti ir jis nuslydo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados

T. R. skundas netenkinamas

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu T. R. nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 75 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. kovo 13 d., apie 16.07 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi“ v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo greitėjimo-lėtėjimo juosta ir įsiliedamas į transporto srautą (persirikiuodamas) nedavė kelio transporto srautu važiavusiam motociklininkui, kuris vengdamas susidūrimo stabdė ir krito. Tuo T. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 112 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Institucija nurodė, kad T. R. savo veiksmais pažeidė KET 112 punktą.

ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, 4) draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju aktualus reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią nevykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 112 punkte nurodyta, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepripažino padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, neįžvelgė savo kaltės dėl to, kad motociklininkas nesuvaldė savo transporto priemonės ir nukrito. Skunde nurodoma, kad T. R. nuo pat pradžių nesutiko su pažeidimu, kreipėsi į Instituciją su nesutikimu, bet suklydo nurodydamas adresą ir dokumentai nebuvo išsiųsti, o bylą nebuvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka Institucijoje. Pažymėtina, kad ši galimybė buvo įgyvendinta bylą nagrinėjant teisme.

Teikdamas paaiškinimus teisme akcentavo, kad iš greitėjimo juostos važiavo lėtai, įjungęs posūkį ir įsitikinęs, kad niekam netrukdo. Praleido kitas transporto priemones, nes eismas greitėjimo lėtėjimo juostoje dėl susidariusio transporto priemonių kamščio įsukant į (duomenys neskelbtini), vyko lėtai. Jo automobilyje įrengtos saugos sistemos nerodė kliūties iš kairės. Jau buvo išvažiavęs į pirmąją eismo juostą ir ja pavažiavęs apie 15-20 metrų, kai dešinės pusės veidrodėlyje pamatė krentantį ir slystantį motociklo vairuotoją. Iškėlė versiją, kad pats motociklo vairuotojas gali būti kaltas dėl įvykio, nes galėjo viršyti leistiną greitį ir pavojingai manevruoti iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą.

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis R. P. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve pirmoje juostoje, jo greitis buvo mažiau nei leistinas, nes žino, kad ta vieta pavojinga, todėl važiavo apie 50 km per valandą greičiu. Pravažinėjant greitėjimo juostą esančią iš dešinės, prieš jį tuo metu automobilių nebuvo ir važiuojant tiesiai, staiga prieš jį išvažiavo tamsios spalvos Audi automobilis. Audi įsukimo manevras buvo staigus. Automobiliui įvažiavus į pirmą juostą jo motociklas buvo 3-5 metrai iki minėto automobilio. Kadangi Audi vairuotojo greitis buvo žymiai lėtesnis už jo, R. P. supratęs, jog į jį atsitrenks, suko vairą į dešinę ir kirto per stabdžius, motociklas griuvo ant kairiojo šono ir slydo keliu. Kontakto su Audi automobiliu nebuvo. Mano, kad Audi vairuotojas jo nematė.

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl motociklo manevravimo ir tamsios spalvos visureigio manevravimo, patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas A. S. Liudytojas patvirtino, kad motociklas važiavo pirma eismo juosta kartu su srautu, motociklo greitis buvo panašus kaip ir jo – apie 50 km per valandą. Tai paneigia T. R. keltas versijas, kad motociklo vairuotojas nesuvaldė motociklo dėl viršyto greičio ir manevravimo, taip pat paneigia nurodytą aplinkybę, kad buvo susidaręs transporto priemonių kamštis. Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. įvykio metu pirmoje juostoje transporto priemonių srautas nebuvo sutrikęs. Tokias aplinkybes nurodė ir R. P. Liudytojas A. S. taip pat patvirtino, kad matė, kaip tamsus visureigis išvažiavo į pirmą juostą prieš motociklą užkirsdamas jam kelią, dėl ko motociklo vairuotojas nukrito. Visureigio manevras pasirodė staigus. Nors liudytojas negalėjo nurodyti, koks atstumas buvo tarp visureigio ir motociklo, kai visureigis išsuko į pirmą eismo juostą, tačiau pažymėjo, kad atstumas buvo toks artimas, jog jam pasirodė, kad tarp transporto priemonių buvo kontaktas. Matė, kad dėl to automobilio staigaus manevro motociklas stabdė ir vairuotojas nukrito. Panašias aplinkybes A. S. nurodė ir pirminės apklausos metu.

T. R. teismo posėdžio metu išsakė abejones dėl liudytojo parodymų – kaip jis galėjo matyti įvykį, jei prieš jį važiavo kitas automobilis, tačiau liudytojas paaiškino, kad prieš jį važiavęs automobilis važiavo tiesiai, o jis pradėjo manevrą į lėtėjimo juostą ir sukdamas dešiniau matė visą įvykį 10-15 metrų atstumu, vaizdas jam nebuvo užstotas.

T. R. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad liudytojo ir nukentėjusio parodymai skiriasi, nes nukentėjusysis teigė, kad Audi automobilis judėjo lėtai, o liudytojas tvirtino, kad Audi automobilis judėjo 50 km per valandą greičiu. Pažymėtina, kad liudytojas savo paaiškinimuose nenurodė, kokiu konkrečiu greičiu važiavo T. R. vairuojamas automobilis. Tokią išvadą liudytojo apklausos metu padarė pats pareiškėjas. Liudytojas pasisakydamas dėl Audi automobilio manevravimo tik nurodė, kad įvykio metu visureigis išsukdamas važiavo panašiai su srautu „kaip važiavo iš viršaus taip ir įsuko“, o tai nepaneigia, kad manevras buvo staigus. Apie staigų automobilio manevrą nurodė ir liudytojas ir nukentėjusysis. Didelis greitis nėra būtinas siekiant padaryti staigų manevrą, ypač koreguojant važiavimo kryptį. Nagrinėjamai situacijai yra svarbus ne T. R. vairuoto automobilio greitis įvažiavimo į pirmą eismo juostą momentu, o pačio manevro staigumas atsižvelgiant į motociklo atstumą nuo transporto priemonės. Byloje nėra ginčo, kad T. R. važiavo lėtai ir išsukant į pirmą eismo juostą jo greitis negalėjo būti didelis, nes priešingu atveju jam išsukus jis motociklui nebūtų sudaręs kliūties. Visgi, įvertinus ir tai, kad T. R. vairuoto automobilio manevras buvo staigus išsukant iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą, o atstumas manevro metu nuo motociklo buvo nedidelis, akivaizdu, jog išsukęs iš greitėjimo juostos net ir panašiu greičiu judantis T. R. automobilis, motociklo vairuotojui nedavė kelio, sudarė kliūtį, kurios siekdamas išvengti R. P. stabdė ir krito. Tai patvirtina ir eismo įvykio schemoje nubraižyta motociklo slydimo trajektorija, pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kuriuose matosi ant važiuojamosios kelio dalies likusios žymės po motociklo slydimo.

T. R. teismo posėdžio metu abejojo ar liudytojas A. S. tikrai yra įvykio liudininkas ir galėjo matyti įvykį, nes apie įvykį tyrėjui papasakojo po kurio laiko, perskaitęs pranešimą spaudoje, o byloje nenustatyta ar A. S. tuo metu buvo įvykio vietoje. Pažymėtina, kad byloje tyrėjas siekdamas įvertinti A. S. buvimo vietą įvykio metu, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl asmens prisijungimo prie mobilaus operatoriaus tinklo celių pagal vietovę 2024 m. kovo 13 d. nuo 15.50 val. iki 16.15 val. nustatymo. Pažymėtina, kad užklausoje buvo klaidingai nurodytas A. S. telefono numeris, o ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo nepateikė. Visgi teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. S. matė analizuojamą įvykį ir gali duoti dėl jo parodymus. Kaip minėta, liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, nes iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė tiek pirminės apklausos metu, tiek ir apklausiamas teisme. Pirminės apklausos metu A. S. buvo supažindintas su atsakomybe pagal ANK 224 straipsnį už melagingų parodymų davimą ( b. l. 14). Teisme duodamas parodymus liudytojas prisiekė ir buvo papildomai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Liudytojas pažymėjo, kad nukentėjusiojo R. P. nepažįsta, todėl darytina išvada, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, neturi pagrindo apkalbėti pareiškėją T. R. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu ir jais nesivadovauti, priešingų aplinkybių byloje nenustatyta. Tai, kad tam tikrų aplinkybių liudytojas neatsiminė (koks automobilis važiavo prieš jį, kokia T. R. automobilio kategorija visureigis ar (duomenys neskelbtini), kokią informaciją apie įvykį perskaitė naujienų portale) nesumenkina jo parodymų patikimumo ir nesuponuoja išvados, kad jis nagrinėjamo įvykio nematė.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad T. R. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtį, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.

Nuobaudos individualizavimo klausimas byloje nebuvo keliamas. T. R. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda, todėl nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1, 2, 5 dalies nuostatas bei nuobaudos tikslus įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, todėl paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas. Pažymėtina, kad nutarime nepagrįstai nurodyta T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekso numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaip minėta, T. R. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, bet dėl techninės klaidos savo pozicijos negalėjo pateikti Institucijai, todėl liko įvertinta, kad jis kaltę pripažino ir gailisi. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai). ANK 642 straipsnio 2 dalis numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Esant tik pareiškėjo skundui, teismas negali sunkinti T. R. padėties, todėl net ir nustačius, kad nėra vienos jo kaltę lengvinančios aplinkybės, galutinės sankcijos dydis nekeičiamas.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog T. R. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nubaustas pagrįstai, dėl ko skundžiamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 19 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. R. skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis