Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš R. M. priteista T. K. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų bei viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. jis 2007-03-14, apie 20 val., (duomenys neseklbtini) kieme, Klaipėdoje, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliai elgdamasis viešoje vietoje ir demonstruodamas aiškią nepagarbą aplinkiniams, po to, kai nukentėjusysis T. K. jį įspėjo dėl to, kad jo automobiliu yra užstatytas pravažiavimas kieme, tyčia kumščiu 2 kartus smogė nukentėjusiajam į dešinę akį, l kartą į dešinį apatinį žandikaulį, o jam nukritus ant žemės, 2 kartus spyrė į kairįjį šoną ir 3 kartus į dešinįjį šoną. Po įvykio kaltinamasis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš kiemo. Nukentėjusiajam einant į namus, (duomenys neseklbtini) įėjime kaltinamasis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, užpuolė nukentėjusįjį T. K. beisbolo lazda suduodamas jam l smūgį į dešinį petį bei 2 smūgius į nugarą. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas kairės speninės ataugos projekcijoje, dešinės akies vokuose, vokų minkštųjų audinių paburkimą, kraujo išsiliejimą po dešinės akies jungine, apatinio žandikaulio lūžimą dešiniųjų 41-42 dantų projekcijoje, krūtinės ląstos abiejų pusių sumušimą, t.y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą bei minėtais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 nuosprendis yra nepagrįstas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Netinkamai įvertinti tiek jo, tiek nukentėjusiojo T. K. veiksmai įvykio metu. Todėl jo veiksmai pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuoti netinkamai, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, dėl to jam bausmė taip pat paskirta neteisingai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nuosprendyje be išlygų pasirėmė nukentėjusiojo T. K., jo mamos R. K., liudytojų V. B., R. K. parodymais. Tačiau visiškai ignoravo jo, jo mamos liudytojos V. M., liudytojo T. M. parodymus. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad liudytoja R. K. nebuvo tiesioginė šio įvykio stebėtoja. Ji galėjo atpasakoti tik savo sūnaus pasakojimą apie įvykį. Paties įvykio ji nematė. Todėl teigti, kad jos sūnus negalėjo išprovokuoti konflikto, ji negalėjo, kadangi ji įvykio nematė. Abejonių kelia ir liudytojų V. B. ir R. K. parodymai. Pažymėtina, kad minėtos liudytojos net nebuvo pažymėtos policijos darbuotojų, kurie iš karto po įvykio atvyko, tarnybiniuose pranešimuose. Jos ikiteisminiame tyrime atsirado tik po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, t.y. daugiau kaip 3 mėnesiams. Be to, abejonių kelia ir patys jų parodymai, kuriuose nurodyti tik nuteistojo neva atlikti veiksmai. Tačiau apie paties T. K. veiksmus nutylima, nors jis ir pats neneigia spardęs nuteistojo automobilį bei vaikęs jį su beisbolo lazda. Įvykis truko trumpai, tačiau liudytojos matė tik pusę įvykio. Taip pat neįtikėtina, kad matydamos, kaip spardomas jų pažįstamas kaimynas, jos net neparodė jokios reakcijos ir apie tai niekam nepranešė, o parūkiusios ramiai išėjo iš balkono. Todėl šių liudytojų parodymai kelia abejonių dėl jų objektyvumo.

Skunde nuteistasis pažymi, kad jo mama buvo tiesioginė šio įvykio stebėtoja ir liudytoja. Kad ji matė šį įvykį, patvirtina ir jo brolis T. M., kurį mama išsiuntė į kiemą nutraukti konflikto. Be to, mamos parodymus iš dalies patvirtina ir pats nukentėjusysis T. K. pripažindamas, kad jis spardė mašinos ratą. Tą patį parodė ir liudydama jo mama. Tačiau teismas priimdamas nuosprendį jos parodymais visiškai nesivadovavo, motyvuodamas, kad apie įvykį jo mama sužinojo tik iš telefoninio pokalbio su nukentėjusiojo mama. Tačiau jo mama ne apie įvykį, o apie nukentėjusiojo asmens duomenis sužinojo iš telefoninio pokalbio. Todėl nuteistasis mano, kad priimdamas nuosprendį teismas turėjo vadovautis ir jo mamos V. M., ir brolio T. M. parodymais, kurie patvirtina jo duotus parodymus, kad nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą.

Teismas nuosprendyje ignoravo tą aplinkybę, jog nukentėjusysis T. K. būdamas neblaivus buvo konflikto iniciatorius, pats asmeniškai dalyvavo konflikte, atliko neteisėtus ir netoleruotinus veiksmus – spardė jo automobilį, dėl jo neva įvykdyto pažeidimo. Be to, ar pažeidimas buvo įvykdytas ar ne, teismas neišsiaiškino. Ar geltona linija prie namo nėra nubrėžta savavališkai, netirta. Taip pat teisme nebuvo ištirta aplinkybė, ar tikrai buvo užstatytas T. K. pravažiavimas, ar tai tik buvo pretekstas konfliktui pradėti. Nuteistasis savo veiksmus – T. K. sužalojimą – atliko tik po patirtų iš jo pusės nepadorių įžeidimų ir veiksmų, t.y. spjūvio. Tarp jo ir T. K. įvykęs konfliktas buvo ne pretekstas pasireikšti jo neva chuliganiškoms paskatoms. Nuteistojo veiksmus sąlygojo paties nukentėjusiojo nepadorus elgesys jo turto ir jo asmens atžvilgiu bei įvykęs tarpusavio konfliktas. Todėl teismas priimdamas nuosprendį turėjo į tai atsižvelgti ir kvalifikuoti jo veiksmus tik pagal LR BK 138 str. 1 d. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ne kaip nesunkų sveikatos sutrikdymo padarymą iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veiksmuose tikrai nebuvo jokių chuliganiškų paskatų. Viskas įvyko dėl tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju. O tai negali būti traktuojama kaip veiksmų atlikimas dėl chuliganiškų paskatų.

Nepagarbos aplinkiniams parodyti jokio tikslo neturėjo ir to nesiekė, kad buvo įžeidinėjamas T. K., jis vėliau pasakė ir jo motinai. Tai ji patvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Jam nebuvo jokio tikslo apkalbėti T. K. prieš jo motiną. Be to, nuteistasis mano, kad teismui turėjo kelti abejonių T. K. parodymų tikslumas, išsamumas ir objektyvumas. T. K. įvykio metu buvo neblaivus. Tačiau niekas netyrė jo girtumo laipsnio. Tuo tarpu nuteistasis buvo blaivus. Tarp jo ir liudytojo V. S. yra prieštaravimų. Pasak liudytojo V. S., T. K. niekada nesėda už vairo išgėręs. Tačiau kaip tada paaiškinamas T. K. elgesys V. S. išėjus, t.y. noras sėsti už vairo išgėrus ir ieškojimas tai padaryti trukdančio automobilio sąvininko.

Toliau nuteistasis skunde nurodo, kad abejonių kelia ir kiti T. K. parodymai – nuteistojo suduotų smūgių skaičius. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus keitė, nurodydamas kitokius jo veiksmus ir suduotus smūgius. Jo paaiškinimas, kad tai darė dėl jam daryto psichologinio spaudimo, yra nelogiškas. Parodymus jis davė akistatos metu, dalyvaujant policijos pareigūnui. Apie jokį daromą spaudimą akistatos ir atpažinimo protokole net neužsimenama (b. l. 27, 107, 125, t. 1). Be to, ir kiti nukentėjusiojo parodymai kelia tam tikrų abejonių, tačiau teismas nuosprendyje jais be išlygų pasirėmė. Nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad jis T. K. sudavė 11 smūgių. Tačiau iš teismo med. specialisto išvados Nr. G 652/07(03) (b. l. 18-19, t. 1) matyti, kad T. K. kūne išskiriamos mažiausiai penkios trauminio kontakto žymės, kurios galėjo gautis ne mažiau kaip dėl 5 smūgių. Nuteistasis nemano, kad likusieji 6 smūgiai negalėjo palikti žymių, ypač turint omenyje, kad 3 smūgiai į nugarą (pasak T. K.) buvo suduoti tvirtu daiktu – beisbolo lazda.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo med. specialistas jokių sužalojimų nugaroje neaptiko. Tokiu būdu nuteistasis mano, kad teismui tikrai buvo pagrindas abejoti visais T. K. parodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas privalėjo remtis ir nuteistojo duotais parodymais bei remdamasis jais kvalifikuoti jo veiksmus.

Nuteistasis nurodo, kad kaltu prisipažįsta tik dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo T. K.. Tačiau tai buvo padaryta ne iš chuliganiškų paskatų, todėl jo veiksmų kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d., 8 p. ir LR BK 284 str. 1 d. nebuvo galima. Teismas priteisdamas iš nuteistojo neturtinę žalą neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo veiksmus, sąlygojusius šį įvykį. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes iš jo priteistinas ir mažesnis neturtinės žalos dydis.

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-28 nuosprendį, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir jo veiksmus perkvalifikuoti iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d., o pagal LR BK 284 str. 1 d. jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo T. K. parodymų keitimo ikiteisminio tyrimo metu kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo advokatas V. Katėnas naudojo neteisėtas gynybos priemones (prašė nukentėjusiojo T. K. nurodyti melagingas įvykio aplinkybes), dėl to prokurorės nutarimu buvo nušalintas ( b. l. 134-135, t. 1). Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo parodymai kaip tik yra nuoseklūs, o kaltinamojo parodymai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Antai, kaltinamasis neigia, jog jis automobilį pastatė netinkamoje vietoje ir tai, jog smogė nukentėjusiajam ir beisbolo lazda. Tačiau iš policijos pareigūno S. Dužino tarnybinio pranešimo (b. l.19) matyti, jog jam atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis jam aiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, jog automobilis jam trukdė pravažiuoti, be to, jis buvo užpultas laiptinėje su beisbolo lazda. Tuo pabrėžtina, jog nukentėjusysis, nepaisant patirtų rimtų sužalojimų, iš karto nurodė aplinkybes, kurias jis patvirtino apklausų metu. Tai, kad automobilis buvo pastatytas netinkamai, patvirtino liudytoja R. K. ( b. l. 28, t. 2). Apeliantas siūlo nesivadovauti liudytojų R. K. ir V. B. parodymais, tačiau duomenų, kad šios liudytojos yra šališkos, nepateikia. Tai, kad jos buvo apklaustos praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio ir gyvena tame pačiame name, nedaro jų parodymų niekiniais. Šių liudytojų parodymai daugeliu atvejų sutampa su nukentėjusiojo parodymais ( jos matė, kaip nukentėjusysis R. M. buvo mušamas, po to, kai T. K. perspėjo, jog automobilio šioje vietoje negalima statyti, R. M. plūdosi). Liudytojų V. B. ir R. K. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jos buvo tiesioginės įvykio stebėtojos, be to, jos niekaip nesusijusios nei su nukentėjusiuoju, nei su nuteistuoju.

Priešingai, teismas atmetė nuteistojo motinos V. M. parodymus ir nurodė išsamius motyvus, kodėl jais nesivadovauja, kolegija su teismo nuosprendyje nurodytais motyvais sutinka ir jų nekartoja. Nuteistojo brolis T. M., kaip jis pats nurodė, muštynių nematė, todėl jo parodymai nėra vertingi.

Vertinant suduotų smūgių skaičių neturi reikšmės, jog teismo medicinos specialistas nukentėjusiojo kūne užfiksavo mažiau smūgių pėdsakų, negu nurodyta kaltinamajame akte. Reikia turėti galvoje tai, jog T. K. buvo sužalotas ankstyvą pavasarį, jis buvo apsirengęs šiltais rūbais, dėl to ne visi smūgiai paliko trauminio kontakto žymes.

R. M. elgėsi įžūliai: jis dėl menkavertės dingsties užpuolė nepažįstamą asmenį, plūdo necenzūriniais žodžiais, kelis kartus smogė kumščiu į galvą, jam parkritus jį spardė. Tai, kad šiek tiek vėliau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. M. užpuolė jau einantį namo nukentėjusįjį T. K. beisbolo lazda, kolegijos nuomone, rodo didelį nuteistojo įžūlumą bei agresyvumą ir pabrėžia chuliganišką R. M. veiksmų pobūdį. Minėti R. M. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, matant namo gyventojams. Tai reiškia, kad buvo elgiamasi vandališkai, sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Toks nuteistojo elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti į juos niekinamą požiūrį, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Nukentėjusysis norėdamas atkreipti ne vietoje pastatyto automobilio savininko dėmesį, kelis kartus spyrė į automobilio ratą, kad suveiktų automobilio apsaugos signalizacija. Toks nukentėjusiojo elgesys vertintinas atitinkančiu įvykio situaciją: nukentėjusysis automobilio nesugadino, jis tik norėjo prisikviesti automobilio savininką, kad jis patrauktų trukdantį pravažiuoti automobilį. Nukentėjusiajam civilizuotai paprašius patraukti neleistinoje vietoje pastatytą automibilį, R. M. pradėjo demonstratyviai nukentėjusįjį plūsti necenzūriniais žodžiais ir ilgai nedelsęs kelis kartus smogė jam į galvą, tai rodo apelianto įžūlius veiksmus ir tai nebuvo asmeninės paskatos. Dėl visų anksčiau išvardytų aplinkybių visumos kolegija mano, kad teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ne tik pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., bet dar ir iš idealiosios nusikaltimų sutapties pagal BK 284 str. 1 d.

Apylinkės teismas priteisdamas 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo savo sprendimą išsamiai motyvavo. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegijos nuomone, teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, jis kelis mėnesius gydėsi, negalėjo valgyti, padarytas tyčinis nusikaltimas, nuteistasis yra jaunas ir pajėgus uždirbti 10000 Lt). Priteistos žalos dydis, kolegijos nuomone, yra optimalus.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.