- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- 2-2753-800/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00294-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- B. K.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Vladislovas Milukas
- Kategorijos
- 2.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. ieškinį atsakovei B. K., dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. ieškiniu prašė pripažinti, kad B. K., siekdama, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ir nubaustas už neįvykdytas veikas, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie A. V., tariamai įvykdytas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus, rašė Alytaus AVPK Birštono policijos komisariatui melagingus skundus apie A. V., kad jis gadino atsakovės vairuojamą automobilį - apipurkšdavo automobilį dažais ir išdaužydavo automobilio langus; Priteisti iš B. K., A. V., 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Priteisti iš B. K., 200 (du šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė B. K. laikotarpyje nuo 2018 metų spalio mėn., iki 2019 metų rudens, nuolat šmeižia, tvirtindama, kad jis gadina, išteplioja dažais jos vairuojamą lengvąjį automobilį. Daug kartų grasino, kad padarys taip, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamai jo padaryto nusikaltimo ir jis atsidurs kalėjime. Nesiliaudama šmeižti, atsakovė kelis kartus rašė Alytaus AVPK Birštono policijos komisariatui melagingus pranešimus apie tariamai jo įvykdytas nusikalstamas veikas, kad jis naktimis gadina atsakovei priklausantį automobilį. Pagal atsakovės skundus buvo atliekami patikrinimai ir pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jis dirba Birštono miesto tvarkymo tarnyboje, priekaištų dėl atliekamo darbo kokybės ir drausmės neturi, yra darbštus ir kolektyve gerbiamas asmuo, todėl, darbovietėje pasklidus žiniai, kad policija pradėjo tirti jo „veiką“, kad gadina svetimą turtą, bendradarbiai pradėjo priekaištauti, kad jis labai blogai elgiasi, nes užsiima negražia, nekultūringa ir neteisėta veika, teplioju dažais svetimus automobilius. Į pasiteisinimus, kad yra atsakovės šmeižiamas, visi tik juokiasi, sakydami, kad jis šmeižia moterį, o tai - smerktina. Dėl tokios melagingos informacijos apie ji paskleidimą, labai išgyvena, sutriko miegas, atsirado nėrimas, dėl to priverstas gerti raminamuosius vaistus. Kreiptis psichologinės pagalbos pas gydytojus negali, nes mano, kad tai neigiamai jam atsilieps, kai reikės kreiptis į Pirminės sveikatos priežiūros centrą pratęsiant vairuotojo pažymėjimą, dėl vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos gavimo - dėl psichologinių išgyvenimų ir streso, gydytojai gali pripažinti, kad jis netinkamas vairuoti transporto priemones ir tokiu būdu praras darbą ir vienintelį pragyvenimo šaltinį. Mano, kad atsakovė šmeižia už tai, kad 2018 metais paskolino jai 300 eurų. Kadangi atsakovė jam pinigų negrąžino, buvo priverstas kreiptis į Alytaus AVPK Birštono policijos komisariatą, nes įtarė, kad atsakovė yra sukčius ir ji apgavo siekdama pasipelnyti. Dalį pinigų - 150 eurų jam atidavė kartu su rašteliu, sutikusi mane Birštono mieste ir pasakė kad lieka dar skolinga 150 eurų. Tačiau likusios skolos dalies ji negrąžino, todėl jis kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018-06-07 teismo įsakymu iš atsakovės priteisė 150 eurų skolą ir 150 eurų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iki šiol šių pinigų nesumokėjo Atsakovė atkakliai vykdo savo grasinimus: Iš viso atsakovė parašė Alytaus AVPK Birštono policijos komisariatui 4 melagingus pranešimus apie tariamai jo įvykdytas nusikalstamas veikas: 2018-10-31, 2019-03-26, 2019 m. rugpjūčio mėn. ir 2019 m. rugsėjo mėn. 2019 m. kovo 26 d. buvo atsakovės melagingai apkaltintas ir kad išdaužė atsakovės automobilio langus. Po kiekvieno tokio atsakovės pateikto melagingo pranešimo apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką, jį kviesdavo policijos pareigūnai ir apklausdavo. Kiekvieną kartą jiems turėjo pasiaiškinti ir teisintis dėl nepadarytų nusikalstamų veikų, tačiau tyrėjai jam į akis sakydavo, kad atsakovė negali meluoti, ji parašė tiesą, o jis turi prisipažinti dėl padarytų nusikaltimų. Buvo skaudu tai girdėti, buvo kiekvieną kartą žeminamas. Turėjo paneigti atsakovės melagingus skundų policijai teiginius. Atsakovė grasino fiziniu susidorojimu, kad jį „sutvarkys“ jos draugai, nes ji asmeniškai pažįsta asmenis, susijusius su nusikalstamu pasauliu. Tai sukėlė didelius išgyvenimus, dėl to jau ilgą laiką bijo išeiti iš namų vienas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. įtvirtino, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismai saugo, kad niekas nepatirtu savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, kišimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 str.). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas LR CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 d. nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės bei atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Daugkartinis, ilgai trūkęs, sistemingas šmeižimas, teikiant melagingus pranešimus apie jo tariamai padarytas nusikalstamas veikas, jį labai įskaudino, sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, pakenkė reputacijai bei sumažino bendravimo galimybes. Po minėtų kaltinimų ir apklausų bei policijoje skaitomų „moralų“, buvo įsitikinęs, kad visi su juo bendravę asmenys apie jį gali netinkamai galvoti, laikyti jį linkusiu daryti nusikalstamas veikas, gadinti svetimą turtą (daiktus), dėl to labai jaudinosi, nenorėjo niekur eiti iš namų, tapo labai uždaras, pasidarė nervingas, naktimis labai blogai miega.
Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovė nuolatos jį šmeižia. Rašo policijai, kad jis gadina jos turtą, nors jis to nedaro. Ji buvo skolinga jam 300,00 Eur. 150,00 eurų grąžino policijos pagalba, dėl kitos skolos dalies teko kreiptis į teismą. Buvo priimtas teismo įsakymas ir skola priteista. Skola nėra grąžinta, ją išieško antstolis. Atsakovė nuolatos rašo pareiškimus, kuriuose jį kaltina. Jis gyvena sąžiningai, laikosi visų įstatymų, moka visus mokesčius. Atsakovė jam grasina, sakė kad jį „užkas“. Jam yra žinoma, kad ji bendrauja su nusikaltėliais. Dėl tokio atsakovės elgesio jis pykstasi su žmona, geria vaistus, nes jaučiasi suirzęs. Buvo nuvykęs pas gydytojus, bet dėl darbo nenori atskleisti. Naudoja raminamuosius vaistus. Jam padarytą žalą vertina 1000,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė B. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad su ieškovu pažįstami nuo 2017 m., kuomet jis atvykdavo tvarkyti aplinkos jos įsteigtoje šunų prieglaudoje. Ilgainiui iš jo elgesio suprato, kad jis siekia su ja užmegzti artimesnius ryšius, tačiau jį atstumdama įžeidė jo ambicijas. Nuo to prasidėjo jų konfliktiniai santykiai bei jos turto sugadinimai: šunų prieglaudoje buvo išmušti langai, išlaužtos durys ir visi jame buvę šunys paleisti į laukus. Du kartus buvo pradurti automobilio VW GOLF visi keturi ratai; tris kartus buvo pradurti visi keturi ratai kito jos automobilio HONDA CIVIC. Sekantį kartą minėtas automobilis buvo apipurkštas baltais dažais: buvo pavogti galiniai automobilio numeriai. Jos automobiliui SUBARU buvo nupjauta stabdžių žarnelė, automobilio SKODA pradurti visi keturi ratai. Dėl šių įvykių kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Birštono komisariatą, kaip įtariamąjį asmenį nurodydama ieškovą, kadangi buvo įsitikinusi, kad būtent tik jis galėjo taip pasielgti. Birštone gyvenu ketverius metus, su niekuo nėra susipykusi ar konfliktavusi. Niekada nėra grasinusi ieškovui su juo susidoroti. Yra prašiusi, kad jis liautųsi gadinęs turtą. Jokių pažįstamų ar draugų ikiteisminio tyrimo institucijose neturiu, niekas nesieja su nusikalstamu pasauliu. Pranešdama teisėsaugos institucijai apie jos gadinamą turtą, bei nurodydama ieškovą, kaip asmenį, kurį įtaria sugadinus turtą, išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo netinkamo ieškovo elgesio pagrindu. Ieškovas remiasi tuo, kad dėl gadinamo turto ne kartą ji rašė skundus Alytaus apskrities VPK Birštono policijos komisariatui, nurodydama jį kaip įtariamąjį asmenį, bei tai, kad nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu. Tačiau, sprendžiant klausimą, ar skunduose išsakyti teiginiai apie ieškovą yra žinia ar nuomonė, negali būti vertinami tik atskiri teiginiai, apsiribojant pažodiniu kiekvieno teiginio vertinimu, o turi būti atsižvelgiama i išsakytų teiginių visumą, jų palikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo išsakyti, kontekstą. Šiuo konkrečiu atveju pastebėtina, jog tarp ieškovo ir jos yra kilę konfliktų, vyko teisminiai procesai, todėl tuo metu vykusių nesutarimų kontekste galėjo susidaryti bei susidarė įspūdis, jog dėl jos automobilio apgadinimo (apipurškimo dažais, lango išmušimo) gali būti kaltas būtent ieškovas. Pareigūnams išsakė savo subjektyvią nuomonę, susiformavusią konfliktų metu. pateikiau jiems įvykio aplinkybių vertinimą, kaip tuo metu suvokė situaciją. Juo labiau, skunduose bei apklausų metu pareigūnams duoti paaiškinimai dėl jai priklausančio turto, automobilių apgadinimų negali būti laikomi informacijos paskleidimu. Taigi, nurodydama, kad įtaria ieškovą savo turto apgadinimu, išreiškė savo nepasitikėjimą ieškovu, spėjau, jog dėl esančių konfliktų ieškovas galbūt ryžtųsi nurodytai veikai, t. y. išsakiau savo nuomonę, kuri nebūtinai turi būti teisinga, o ne paskleidžiau žinią. Neigiamos ar nepalankios nuomonės pateikimas apie kitą asmenį negali būti suprantamas kaip tyčinis asmens, apie kuri reiškiama tokia nuomonė, garbės ir orumo žeminimas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją visuomenėje. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisiu ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Radusi savo turtą sugadintą, turėjo teisėtą pagrindą kreiptis i ikiteisminio tyrinto instituciją ir pateikti pareiškimus. Ieškovui teigiant, jog ikiteisminio tyrimo metu iš jo buvo reikalaujama prisipažinti nusikaltus, jis turėjęs teisintis, taip sukeliant jam nepatogumų, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, pagal savo kompetenciją imasi visų įstatymų numatytų priemonių, siekdami atskleisti nusikalstamą veiką. Atsakovė neturi pareigos atsakyti už ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktus procesinius veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė B. K. papildomai paaiškino, kad viskas prasidėjo pieš du metus. Vokietaitis norėjo jos kaip moters, jai jį atstūmus ėmė keršyti. Ji yra įsitikinusi kad jos turtą gadina būtent jis. Jis suranda Birštone automobilius su kuriais ji važinėja ir juos apgadina. Skolą ieškovui yra grąžinusi. Vokietaitis ją persekioja, skundžia policijai. Nors jis neprisipažįsta padaręs šiuos veiksmus, ji yra įsitikinusi, kad niekas kitais taip elgtis negali. Įdės kameras į automobilį ar kaip nors kitaip, bet ji įsitikinusi, kad atsakovas vieną kartą įklius. Jeigu jos turtui bus vėl padaryta kokia nors žala ji įvardis Vokietaitį kaip asmenį niokojantį jos turtą.
Liudytoja apklausta G. B., teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu nesusituokę gyvena 26 metai, augina du vaikus. Ji buvo pastebėjusi, kad ieškovas neramus, suirzęs, tačiau nežinojo dėl ko, nes ieškovas jai nepasakojo. Tarp jų yra susitarimas, kad vienas kitam savo problemų neperkelia. Tik po to kai ji buvo iškviesta į policiją sužinojo, kad atsakovė jį nuolatos kaltina, jos turto niokojimu. Ieškovas patiria stresą, jam duoda širdies lašus, taip pat žolinius vaistus nuo nerimo, streso. Atsakovė ir toliau ieškovą kaltina. Bylą nagrinėjant teisme, jis vėl buvo apkaltintas atsakovės turto naikinimu ir šiuo metu vėl kviečiamas naujai apklausai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo apginti jo garbę ir orumą t.y. pripažinti, kad atsakovė siekdama, kad jo atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jis nubaustas už neįvykdytas veikas, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie jo tariamai įvykdytas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, - rašė melagingus skundus .
Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teisės ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. (CK 1.114 straipsnis), todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas.
Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Sprendžiant dėl žinių paskleidimo yra atsižvelgiama į byloje esančius rašytinius įrodymus. Iš byloje esančio atsakovės B. K. pareiškimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui, matyti, kad 2018 m. spalio 31 d. ji praneša apie tai, kad apgadintas jai priklausantis automobilis Honda civic valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškime atsakovė prašo atlikti tyrimą, nustatyti automobilį apgadinusį asmenį, taikyti jam įstatymo numatytą atsakomybę (b. l. 64-65). 2019 m. kovo 26 d. pareiškime atsakovė nurodo, kad buvo apgadintas jai priklausantis automobilis WV Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškime nurodo, jog mano, kad tai galėjo padaryti A. V., su kuriuo jau kuris laikas nesutaria, tai galėjo padaryti iš keršto (b. l. 67). 2019 m. gegužės 31 d. pareiškime Birštono policijos komisariatui, atsakovė praneša, kad pavogtas jos automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 13 d. pareiškimu atsakovė vėl praneša apie tai, kad apgadintas jos automobilis, prašo išaiškinti kaltą asmenį ( b. l. 68-69).
Iš byloje pateiktų Birštono policijos komisariato raštų dėl informacijos pateikimo, neginčijamai nustatyta, kad atsakovės nurodyti jos turto apgadinimo faktai buvo, dėl jų buvo atliekami veiksmai, kurių metu kalti asmenys nustatyti nebuvo (b. l. 70-76).
Pagal vieną iš atsakovės parašytų pareiškimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2019 m. spalio 11 d. nutarimu nutrauktas (b. l. 77-79).
Ieškovas nurodo, kad pagal jos rašytus pareiškimus buvo apklausiamas policijos komisariate, jautė daug nepatogumo, nes yra kaltinamas tuo ko nedaro. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė niekaip neįžeidžia ieškovo, o tik informuoja apie gadinamą jai priklausantį turtą ir nurodo galimą įtarimą jai keliantį asmenį A. V..
Teismas pripažįsta, kad B. K., kreipdamasi į policijos komisariatą, siekė apginti savo teises ar teisėtus interesus. Ji pranešė pareigūnams apie jos turto gadinimą. Iš byloje surinktų įrodymų, šalių pasisakymų matyti, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas, dėl skolos negrąžinimo, kuris šiuo metu nėra pasibaigęs. Ieškovas yra prisiteisęs iš atsakovės skolą, kurios išieškojimas yra pavestas antstoliui, ir kurios atsakovė nėra atlyginusi ir nepripažįsta esanti skolinga. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šalys viena kitai jaučia priešiškumą. Bylos duomenys patvirtina, ir tai pripažino ieškovas, jog jis informavo policijos komisariatą jog atsakovė neturėdama teisių vairuoja automobilį, dėl ko B. K. buvo numausta, kas dar labiau šalis supriešino. Teismas pripažįsta, kad esant tarp šalių itin konfliktiškiems santykiams, atsakovė įtardama ieškovą neteisėtos veikos darymu, turėjo teisę kreiptis į kompetentingą instituciją dėl jos teisių gynimo. Byloje nėra pateikti duomenys, kad atsakovė būtų skleidusi kokius nors nepagrįstus kaltinimus visuomenei. Taip pat nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovės pareiškimo turinį, kuriame įtariamas ieškovas, policijos komisariato pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su pareiškimo nagrinėjimu. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pareiškime nurodytus duomenis būtų paskleidusi tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad B. K. turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją, A. V. ieškinys dalyje dėl garbės ir orumo gynimo už pareiškimuose policijai išdėstytus įtarimus atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo.
Atmetant ieškinį dalyje dėl pripažinimo, kad parašyti pareiškimai ir juose reiškiami nepagrįsti įtarimai pažemino ieškovo garbę ir orumą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo labiau, kad ieškovas faktiškai neturtinę žalą prašo priteisti jos faktiškai niekuo neįrodinėdamas. Nurodė, jog policijos komisariate dėl nepagrįstų kaltinimų jautėsi žeminamas. Dėl kaltinimų jaučia įtampą vartoja vaistus, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Ieškovas nurodė, kad dėl kaltinimų sumažėjo jo bendravimo galimybės, tačiau tokių aplinkybių neįrodinėjo. Nurodė vartojantis vaistus tačiau, jokių rašytinių įrodymų teismui nepateikė.
Išnagrinėjus bylą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis). Atsakovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (8.2)-TP-20-T-1758-5729 teikta teisinė pagalba. Teismui pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 252,00 Eur. Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas visiškai, atsakovės patirtos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovo A. V..
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 6,23 Eur. ieškinį atmestus jos priteistinos iš ieškovo A. V. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 252,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, juridinio asmens kodą 188659752 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,23 Eur (šešis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.