- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- e2YT-18495-986/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01303-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- N. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., D. P.
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B. ir D. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. S. prašo nustatyti dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos D. B. mirties nuo (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal D. B. valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą. Pareiškime nurodė, kad po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi dėl teisinio neišprusimo nežinojo, jog per tris mėnesius privalo po palikėjos mirties privalo pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau motinos palikimą pareiškėja priėmė faktiniu valdymu. Ji adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Tiek iki motinos mirties, tiek po jos faktiškai gyvena name, esančiame minėtu adresu, jį valdo kaip savo ir laiko save vienintele šio nekilnojamojo turto savininke. Nuo pat motinos mirties ji moka savo vardu mokesčius už komunalines paslaugas namui bei tvarko jo aplinką. Taip pat nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad jos motina D. B. po jos motinos O. N. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. D. B. po teismo sprendimo priėmimo nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl nekilnojamasis turtas iki šios dienos nėra įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Ji dėl teisinio nežinojimo į notarą dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi tik 2021 m. birželio mėn., tačiau jai buvo paaiškinta, kad ji negali priimti motinos palikimo, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas. Ginčų tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų dėl jų motinos palikimo nėra, apie teikiamą teismui pareiškimą suinteresuoti asmenys yra informuoti. Palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikia tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios motinos D. B. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys 2021 m. rugpjūčio 2 d. V. B. ir D. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjos N. S. pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Į mamos palikimą nepretenduoja. Nurodė, kad D. B. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu po jos mirties rūpinosi, jį prižiūrėjo bei komunalinius mokesčius mokėjo sesuo N. S.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų (Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, medicininių mirties liudijimų) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. S. motina D. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. B.. Suinteresuoti asmenys V. B. ir D. P. yra pareiškėjos brolis ir sesuo bei mirusios D. B. vaikai. Iš byloje esančio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimo matyti, kad buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog D. B. po jos motinos O. N. mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Kauno apskrities archyvo 2012 m. gruodžio 3 d. pažymos dėl pastatų nurodyta, kad 1964 – 1985 metų ūkinėse knygose įrašyti S. N. ir O. N. ūkiai ir nurodyti 1955 m. statyti gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad N. S. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktos įmokų už elektrą kvitų kopijos patvirtina, kad buvo apmokamos elektros energijos išlaidos už objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad mirus D. B., paveldėjimo byla neužvesta; notarė atsisakė priimti iš N. S. pareiškimą palikimui priimti, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas.
Pareiškėjos N. S. pareiškime nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą, po savo motinos D. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos N. S. arba palikėjos D. B. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu tik nustatomas juridinis faktas, kad pareiškėja N. S. yra priėmusi palikėjos D. B. palikimą.
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 7,16 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos motinos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,16 Eur (septynių eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.