- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- ATP-253-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-04312-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Pažeidėjas
- K. T.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-253-648/2012 Teisminio proceso Nr. 4-03-3-04312-2011-4
2012 m. vasario 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-19 nutarties, kuria buvo netenkintas K. T. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2011-10-03 nutarimas Nr. 10N-1144009-11, kuriuo K. T. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 3 d., 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., padarymą, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio vyr. patrulis A. V. 2011-09-29 K. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-1140796-11 už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 17.30 min. Liepkalnio - Žirnių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto KET Horizontalaus ženklinimo liniją 1.3 p., tai yra kirto dvigubą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, lenkė automobilius kelyje kur daugiau nei dvi eismo juostos, tuo padarė iš eilės kelis KET pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 145.5, 8 punktų reikalavimus.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Institucijos vyr. specialistas S. K. 2011-10-03 nutarimu Nr. 10N-1144009-11 K. T. už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 3d., 124¹ str. 2d., 124² str. 1d., padarymą, vadovaudamasis ATPK 33 str. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. T. nesutikdamas su Institucijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Institucijos vyresniojo specialisto S. K. 2011-10-03 nutarimą Nr. 10N-1144009-11, pakeičiant pažeidimo kvalifikavimą pagal ATPK 124¹ str. 3d., paskiriant baudą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-19 nutartimi skundo netenkino ir paliko Institucijos 2011-10-03 nutarimą Nr. 10N-1144009-11 nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartį ir priimti naują nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje, perkvalifikuojant pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 3 d. ir paskirti baudą. Nurodo, kad 2011-09-29 apie 17.30 val., vairuodamas automobilį Liepkalnio gatvėje prieš Liepkalnio ir Žirnių gatvių sankryžą padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 3 d., t. y. atliko lenkimą vietoje, kurioje KET draudžia lenkti (per dvigubą ištisinę liniją). Šio pažeidimo apeliantas neginčija, dėl jo gailisi. Apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto 124² str. 1 d. padarymą, nes minėto administracinio teisės pažeidimo metu nebuvo sudaręs ir negalėjo sudaryti pavojingos situacijos, kai kiti eismo dalyviai turėtų staigiai keisti judėjimoi kryptį, greitį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, kadangi: vidurinėje eismo juostoje transporto priemonės nejudėjo, nes degė raudonas šviesoforo signalas; vidurinėje eismo juostoje stovinčios transporto priemonės neketino sukti į kairiąją eismo juostą; priešinga eismo kryptimi nevažiavo nė viena transporto priemonė ir nebuvo kitų eismo dalyvių, kurių saugumui galėtų kilti bent teorinė grėsmė. Pažymėtina, kad ATPK neapibrėžia, kas yra grėsmė eismo saugumui, o administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nenurodyta, kaip kilo (atsirado) grėsmė eismo saugumui (eismo dalyviams). Apeliantas įsitikinęs, kad grėsmė eismo saugumui turi būti reali, t. y. pažeidėjas savo kaltais, pavojingais veiksmais turi sukelti realią grėsmę eismo saugumui, kai kiti eismo dalyviai būtų priversti aktyviais veiksmais vengti susidūrimo, staigiai keisdami judėjimo kryptį, greitį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Apeliantas nurodo, kad, taikant teisės analogoją, ATPK 124¹ str. 3 d. turėtų apimti 124¹ str. 2 d., nes nagrinėjamu atveju veiksmai buvo padaryti vienas paskui kitą; jie buvo padaryti per labai trumpą laiką vienu tikslu; dvigubos ištisinės linijos kirtimas nebuvo savitikslis, tai buvo tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo – apvažiuoti (aplenkti) stovinčias transporto priemones; 124¹ str. 2 d. aprašyto pažeidimo padarymas buvo sudedamoji dalis veiksmų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 3 d.
Apeliantas mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visapusiškai neišanalizavo, neįžvelgė akivaizdžių liudytojų parodymų prieštaravimų bei bylą išnagrinėjo formaliai. Nurodo, kad tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, t. y. pranešime konkrečiai nurodyta, kad pažeidėjas apie 150 metrų važiavo priešinga eismo kryptimi ir kitos transporto priemonės buvo priverstos keisti judėjimo kryptį, greitį ir pan. Pažymėtina, kad KET pažeidimo metu patrulio tarnybinis automobilis stovėjo vidurinėje eismo juostoje prie pat sankryžos, o patrulis, surašęs protokolą ir tarnybinį pranešimą, tuo metu sėdėjo tarnybinio automobilio keleivio pusėje. Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi patrulio tarnybiniu pranešimu, nenuosekliais ir prieštaringais patrulio parodymais, t. y. ginčytinomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus ir argumentus, taip pat neatsižvelgė į liudininko J. T., mačiusio pažeidimą, parodymus. Apylinkės teismas neaktyviai tyrė įrodymus, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą, vadovaudamasis nenuosekliais ir prieštaringais patrulio parodymais.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, padėjo išaiškinti KET pažeidimą, dėl padaryto KET pažeidimo, kurio neginčija, nuoširdžiai gailisi. Tiek pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinėje byloje, tiek apylinkės teismas, palikęs galioti paskirtą nuobaudą, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes (lenkimas neleistinoje vietoje buvo atliktas trumpu atstumu, nesukėlė realios grėsmės eismo dalyviams, patrulio tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, patrulis asmeniškai pažeidimo nematė, nuobaudą paskyręs pareigūnas ir teismas vadovavosi ginčytinomis aplinkybėmis), pažeidėjo asmenybę (dirbantis, nebaustas administracine tvarka).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, nes priimta atsižvelgiant į surinktų rašytinių įrodymų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas Institucijos buvo kaltinamas dėl KET pažeidimų, sukėlusių grėsmę eismo saugumui, o ne dėl pavojingos situacijos sudarymo kitiems eismo dalyviams. Bylos duomenys patvirtina, jog automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas teisės pažeidimo padarymo vietoje, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 1.3 (KET 3 priedas), kurį kirsti draudžiama, lenkė kitas transporto priemones. Nekelia abejonių, kad minėti apelianto veiksmai, kurių atlikimo metu jis buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, sukėlė grėsmę eismo saugumui, t. y. įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, iškilo rali grėsmė įstatymų saugomoms vertybėms. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skunde pripažįsta padaręs teisės pažeidimus, tačiau nesutinka dėl jų kvalifikavimo. Institucijos nuomone, apelianto padaryti teisės pažeidimai buvo kvalifikuoti teisingai ir galutinė nuobauda pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
K. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9) bei Institucijos nutarimu (b. l. 10) paskirta administracinė nuobauda už kelio ženklinimo reikalavimų nesilaikymą, lenkimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti ir pavojingą vairavimą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, vairuodamas automobilį kirto dvigubą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, lenkė automobilius kelyje kur daugiau nei dvi eismo juostos, tuo padarė iš eilės kelis KET pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui. Tokiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 8 ir 145.5 punktų reikalavimus.
Administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui. Aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę ir skirtingas sankcijos ribas už vieno ir kelių pažeidimų padarymą vienu metu ar paeiliui, siekė, kad vairuotojai, kurie savo veiksmais padaro kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, būtų baudžiami griežčiau. Kelių pažeidimų padarymas vienu metu ar paeiliui rodo vairuotojų piktnaudžiavimą jiems suteikta teise, nepagarbą teisei, akivaizdų KET reikalavimų ignoravimą. Kaip minėta, administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad pareiškėjas paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau iš šių dokumentų matyti, kad vairuodamas automobilį jis kirto dvigubą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, ir lenkė automobilius kelyje kur daugiau nei dvi eismo juostos. Šie KET pažeidimai buvo padaryti tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais. Pagal savo pobūdį šie pažeidimai yra itin susiję, kelio ruože, kuriame padaryti pažeidimai, buvo dviguba ištisinė ženklinimo linija ir draudžiama lenkti. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad K. T. vienu metu, atlikdamas vieną manevrą, pažeidė dviejų eismo taisyklių punktų reikalavimus, atsakomybė už juos numatyta tame pačiame straipsnyje. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo konstatavimui paprastai pakanka formaliosios pažeidimo sudėties, t. y. paties vairavimo, vienu metu ar paeiliui padarant kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, fakto, tačiau nagrinėjamu atveju nurodytų pažeidimų padarymas, įvertinus jų pobūdį, negali būti pripažįstamas kaip kelių teisės pažeidimų padarymas. Todėl daroma išvada, kad K. T. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėties. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės pažeidimų pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 3 d. fiksavimas protokole buvo perteklinis, jei buvo nustatytas sunkesnis pažeidimas pagal ATPK 124² str. 1 d., įvertinant dvigubo baudimo negalimumą, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus.
Kaip minėta anksčiau, K. T. vairuodamas automobilį ir kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama, bei lenkdamas automobilius kelyje kur daugiau nei dvi eismo juostos, vienu metu, atlikdamas vieną manevrą, pažeidė dviejų KET punktų reikalavimus, atsakomybė už juos numatyta tame pačiame ATPK 124¹ straipsnyje. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju ATPK 124¹ str. 3 d. numatytas pažeidimas turėtų apimti 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, nes apelianto veiksmai buvo padaryti vienas paskui kitą; jie buvo padaryti per labai trumpą laiką vienu tikslu; dvigubos ištisinės linijos kirtimas nebuvo savitikslis, tai buvo tik tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo – apvažiuoti (aplenkti) stovinčias transporto priemones; 124¹ str. 2 d. aprašyto pažeidimo padarymas buvo sudedamoji dalis veiksmų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 124¹ str. 3 d. Dėl šių aplinkybių daroma išvada, kad K. T. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 d., sudėties.
Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti K. T. apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartį:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2011-10-03 nutarimo Nr. 10N-1144009-11 1 dalį, kuria K. T. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta 200 Lt bauda ir ATPK 124² str. 1 d. paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams bei dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. K. T. skirta galutinė nuobauda – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Nutraukti K. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.