Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės G. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 metų birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, miške, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje rado ir tokiu būdu neteisėtai įgijo pramoninės gamybos vienvamzdį, ilgąjį, lygiavamzdį, vienašūvį 16 kalibro medžioklinį šautuvą IžK (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra B kategorijos šaunamasis ginklas, apie jo radimą niekam nepranešė bei parsinešė šį ginklą į savo gyvenamąją vietą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią V. J., ir laikė tą ginklą ūkiniame pastate – malkinėje. Tokiu būdu J. J. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, nešiojo ir laikė šaunamąjį ginklą iki 2020 m. balandžio 29 d. 13 val. 20 min., kuomet kratos metu šaunamasis ginklas buvo rastas ir paimtas.

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei paaiškino, kad pranešime apie įtarime nurodytą šaunamąjį ginklą ir dėžutę su šratais jis rado miške, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis tikrai nerastų tos vietos ir negalėtų parodyti, kur rado tą ginklą, kadangi tai buvo seniai, maždaug 2015 metų vasarą, tai galėjo būti birželio mėnesį. Apie rastą ginklą jis niekam nepranešė, kadangi sugalvojo tą ginklą pasilikti sau. Jis pagalvojo, jog kartais pašaudys į skardines. Tą pačią dieną, kai jis rado tą šaunamąjį ginklą su šoviniais, jis parsivežė dviračiu tą ginklą į savo senelių sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jis iš karto paslėpė tą ginklą malkinėje, esančioje prie kluono. Minėtoje sodyboje gyvena jo senelis V. J., tačiau šis nieko nežinojo apie tai, kad toje sodyboje esančioje malkinėje yra paslėptas šaunamasis ginklas. Kelis kartus miške jis (kaltinamasis) yra šaudęs tuo ginklu. Šovinius jis pasigamindavo iš tų pačių tūtelių ir rastų šratų, o parako prisirinkdavo iš mokomųjų šovinių, rastų miške. Jis neturi leidimo laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Jis pats žinojo ir suprato, jog tokiam šaunamajam ginklui yra reikalingas leidimas. Jis suprato, jog tą šaunamąjį ginklą ir šovinius laikė neteisėtai. Jis visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl tokios padarytos nusikalstamos veikos. Niekas nežinojo, jog jis turi šaunamąjį ginklą. Jis sutinka dėl šio baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka atlikti arešto bausmę (bylos lapai (toliau – b. l.) 141 – 142, 146 – 147).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytojas P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis negali nieko paaiškinti apie savo sūnaus J. J. padarytą nusikalstamą veiką, kadangi pats apie tai nieko nežino. Jo sūnus J. J. gyvena (duomenys neskelbtini), pas jo (liudytojo) tėvą V. J. Jis (liudytojas) nieko nežinojo apie tai, kad jo sūnus J. J. savo senelio namuose neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą. J. J. apie tai niekada nebuvo nieko sakęs. Jis (liudytojas) nėra girdėjęs ir jokių kalbų iš svetimų ar giminaičių apie tai, kad J. J. turi ginklą. Jo (liudytojo) namuose adresu (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atlikta krata, kurios metu buvo ieškota šaunamojo ginklo. Tos kratos metu nebuvo rasta ir net negalėjo būti rasta nieko draudžiamo, kadangi jis pats neturi jokių ginklų ir neužsiima jokia neteisėta veikla. Jis (liudytojas) įtaria, kad melagingą informaciją apie jį pateikė jo kaimynas, kurio įvardinti nenori, kadangi jis ir taip yra puikiai žinomas policijos pareigūnams. Po to, kai pas jo sūnų J. J. kratos metu buvo rastas šaunamasis ginklas, tai jis bendravo su šiuo sūnumi. J. J. pasakė, jog buvo policijos pareigūnai, kurie rado šaunamąjį ginklą. Jis (liudytojas) nežino, iš kur jo sūnus J. J. gavo tą šaunamąjį ginklą, kadangi pats to neklausinėjo. Jo sūnus J. J. jau yra suaugęs ir gyvena savo gyvenimą, todėl jis (liudytojas) nesidomi, ką veikia ir kuo užsiima šis sūnus. Paskutiniu metu J. J. jau seniai yra buvęs pas jį namuose (b. l. 103 – 104).

Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji nieko nežinojo apie tai, kad jos sūnus J. J. turėjo šaunamąjį ginklą. Ji apie tai sužinojo tik po to, kai šio namuose adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata ir sūnus buvo apklaustas policijoje. Jos sūnus J. J. pats jai pasakė apie tai, kad buvo policijos pareigūnai, kurie atliko pas jį kratą, kurios metu ir rado tą ginklą. Ji neklausė ir nesidomėjo, iš kur J. J. gavo tą ginklą ir nuo kada jį turi, ir apskritai, ar tas ginklas yra sūnaus. Jų namuose adresu (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atlikta krata, kurios metu buvo ieškota ginklo, tačiau nieko nebuvo rasta ir net negalėjo būti rasta, kadangi jokių ginklų ar kitų draudžiamų daiktų jie neturi ir neužsiima jokia neteisėta veikla. Su savo sūnumi J. J. ji bendrauja telefonu. Prisimena, jog vieno pokalbio metu jos sūnus J. J. pasakė, kad buvo atlikta krata ir kad viską rado. Tačiau ji nesigilino, ką ten pas jį rado. Ji nežino, apie kokią „kačergą“ ji galėjo kalbėti su savo sūnumi J. J. Ji nežino, jog „kačergomis“ yra vadinami ginklai. Jų krašte „kačerga“ reiškia įrankį prie krosnies, skirtą žarijoms žarstyti (b. l. 106 – 107).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. L. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus buvo gautas pranešimas Nr. 52-04(DS)-85-RN dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. Tame pranešime nurodyta, jog P. J. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai laiko medžioklinį šaunamąjį ginklą ir su juo brakonieriauja (b. l. 11 – 12, 13 – 14).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise priklauso V. J. ir V. J. (b. l. 47 – 54).

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą J. J. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti tyrimui reikšmingus daiktus – šaunamąjį ginklą, jo dalis ar šaudmenis ir kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 58 – 61).

Iš Kratos protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d., atlikus kratą J. J. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta dėžutė su dviem šoviniais, vienas šovinys, dėžutė su 54 šratais ir vienas šaunamasis ginklas. Kratos metu buvo padarytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas rastas šaunamasis ginklas (b. l. 62 – 70).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2020 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1073218-20 nurodyta, jog:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tyrimui pateiktas galimai šaunamasis ginklas, supakuotas į popierinį paketą Nr. 1 (Nuotrauka Nr. 1), yra B kategorijos šaunamasis ginklas, tai yra pramoninės gamybos vienavamzdis, ilgasis, lygiavamzdis, vienašūvis 16 kalibro medžioklinis šautuvas IžK (Rusija – buvusi TSRS), skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Šio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), jo pagaminimo metai – 1956 m. Šis šautuvas yra tinkamas šaudymui;

2. Tyrimui pateikti 2 šoviniai (Nuotrauka Nr. 2), supakuoti SPP Nr. 251639, prie šaudmenų nepriskiriami, kadangi yra 16 kalibro medžioklinių šovinių sudedamosios dalys – tūtelės su įskeltomis kapsulėmis ir šratų užtaisas;

3. Tyrimui pateikti 54 objektai, supakuoti SPP Nr. 401993 (Nuotrauka Nr. 3), yra pramoninės gamybos 8,0 – 8,5 mm skersmens grankulkės, skirtos medžiokliniams šoviniams. Šios grankulkės yra lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinių sudėtinės dalys (kietas užtaisas) ir prie šaudmenų nepriskiriamos;

4. Tyrimui pateiktas 1 šovinys, supakuotas SPP Nr. 251640 (Nuotrauka Nr. 4), yra užtaisytas namudiniu būdu 16-o kalibro medžioklinis šovinys su grankulkių užtaisu. Šis šovinys yra skirtas daugeliui modelių 16-o kalibro, lygiavamzdžių, medžioklinių šautuvų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šovinys yra priskiriamas šaudmenų kategorijai. Sprendžiant tyrimui pateikto šovinio tinkamumo šaudymui klausimą nustatyta, kad šis šovinys šaudymui netinkamas, kadangi yra suskilusi kapsulės medžiaga (b. l. 76 – 82).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. Ž. tarnybinio pranešimo ir kvito B, serija AVPK Nr. 004381 matyti, jog 2020 m. liepos 20 d. medžioklinis šautuvas IžK (Nr. (duomenys neskelbtini)), dvi tūtelės, 54 grankulkės ir vienas šovinys buvo perduoti tolimesniam saugojimui į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (b. l. 83 – 84, 85).

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutartimi buvo leista dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. klausytis P. J. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais – telefono numeriu (duomenys neskelbtini), daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (b. l. 92 – 94).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog atlikus P. J. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais – telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. užfiksuoti 592 sujungimai. 2020 m. balandžio 23 d. 16 val. 56 min. 57 s. užfiksuotas pokalbis su telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra J. J. naudojamo telefono numeris). Šio sujungimo Nr. 559. Nuo šio pokalbio pradžios P. J. kalba su savo sūnumi J. J., jų pokalbio duomenys tyrimui nereikšmingi. Nuo šio pokalbio 4 minutės J. J. kalba su savo motina D. J. Šio pokalbio metu D. J. klausia J. J. „<...> ir ką rado? Turte, aš tave perspėjau, tu sakei ramu.. O kačergą? <...>“. J. J. atsako „<...> nu ką, viską rado, nu ką rado... tai viskas yra <...>“. Sujungimo Nr. 559 garso įrašas saugomas sistemoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 95 – 96).

Iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos ir Ieškomų ginklų registro išrašų matyti, jog šiuose registruose nėra jokių duomenų apie šaunamąjį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 113, 114, 115).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. J., neturėdamas leidimo įgijo, nešiojo bei laikė šaunamąjį ginklą – medžioklinį šautuvą ir tuo jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis J. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. J. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 151 – 154, 155).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis J. J. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). J. J. iki šiol jau buvo teistas 3 kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis jau yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 122 – 126, 128 – 130; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Ypač svarbu pažymėti tai, jog kaltinamasis J. J. praeityje jau buvo teistas už visiškai analogišką nusikalstamą veiką – neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. J. J., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis J. J. iki šiol nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, tačiau jis yra registruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 119, 120, 121). J. J. nėra (duomenys neskelbtini) ir jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 117 – 118). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 133). Byloje nėra daugiau kitų J. J. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 141 – 142, 146 – 147). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo J. J. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo J. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 148 – 150). Ši kardomoji priemonė J. J. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šaunamasis ginklas – medžioklinis šautuvas IžK (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 tūtelės, 54 grankulkės ir 1 šovinys, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, konfiskuojami ir perduodami Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 83 – 84, 85).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę J. J. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo J. J. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam J. J., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam J. J., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šaunamąjį ginklą – medžioklinį šautuvą IžK (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 tūteles, 54 grankulkes ir 1 šovinį, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. liepos 20 d. kvitą B, serija AVPK Nr. 004381, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išaiškinti nuteistajam J. J. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam J. J.