Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo R. N., gimusio 1992 m. kovo 17 d., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos pi­liečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. (redakcija iki 2015-01-01 įsigaliojusių pakeitimų) už tai, kad 2014 m. lapkričio 30 d., 15²⁰ val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, Žemaičių Kalvarijos gatvėje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų (redakcija iki 2015-01-01 įsigaliojusių pakeitimų) reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. N. duodamas parodymus teisme kaltės dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad su draugais G., K. ir G., jo vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę Plateliuose atsigerti alaus, kurį nusipirko parduotuvės degalinėje. Įvažiuojant į degalinę matė stovintį policijos automobilį ir vieną policininką, prie kurio stovėjo kažkoks sustabdytas automobilis, jo niekas nestabdė. Kai jis pradėjo gerti nusipirktą alų, nuo jų atvažiavimo į degalinės teritoriją praėjus ne mažiau 6 minutėms, nuo gatvėje stovėjusio policijos automobilio atėjo pareigūnas ir pasakęs, jog jis vairavo automobilį ir turi pasitikrinti blaivumą, pasiūlė pūsti į alkotesterį. Jis nepūtė, nes nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų, alų gėrė ne vairuodamas automobilį, todėl jį buvo galima apkaltinti tik dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje. Vietoj to, jis buvo apkaltintas automobilio vairavimu ir vengimu pasitikrinti neblaivumą, todėl atsisakė pasirašyti ant jam surašyto protokolo ir kitų dokumentų. Kadangi jis nepadarė veikos kuria yra kaltinamas, prašo jo nebausti. Policininko R. D. parodymus pripažįsta tik tuos, kad jis tuo metu buvo apsirengęs pilkais treningais.

R. N. atstovas advokatas Marius Gricius prašo administracinę bylą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nesant R. N. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teisme liudytoju buvo apklaustas policijos pareigūnas R. D., kuris parodė, kad yra Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro administracijos darbuotojas, protokole nurodytą dieną su kolege R. A. patruliavo (duomenys neskelbtini) miestelyje su policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu „Škoda“. Dirbant prie benzino kolonėlės, dėmesį patraukė baltas „Pasatas“, jis šį automobilį stabdė, tačiau pastarasis nusuko į degalinės teritoriją, sustojo prie kolonėlės krašto, pilkais treningais apsirengęs vaikinas iššoko ir greitai nubėgo į kolonėlę, iš jos taip pat greitai išbėgo. Atėjus prie jo, stovėjo ne mažiau trys vaikinai, paklausius kodėl nesustojo, buvo atsakyta, kad nematė jog buvo stabdomas, gėrė alų ir sakė jog niekas nedraudžia to daryti, jie visi buvo neblaivūs. Kaip vėliau paaiškėjo, pilkais treningais apsirengęs buvo R. N., jis pripažino, kad vairavo tą baltą automobilį, alų geria tik dabar, pasiūlius tikrintis blaivumą, atsisakė. Kadangi kiti jo draugai trukdė dirbti, pagalbon jie išsikvietė kitą patrulių ekipažą. Įsodinus į tarnybinį automobilį R. N. pyko, kad protokolą rašė kolega, o ne jis, dėl to atsisakė pasirašyti. Stabdant pažeidėją jų tarnybinis automobilis nuo įvažiavimo į degalinę buvo gal už 15-20 metrų ant gatvės, jis matė kas vairavo baltą automobilį, vairuotojas nevykdė reikalavimo sustoti kai jį stabdė, todėl jis nuėjo į degalinę pėsčias, o tarnybinį automobilį atvairavo jo kolegė. Peržiūrėjęs advokato M. Griciaus pateiktą vaizdo įrašą, liudytojas paneigė savo tarnybinio pranešimo dalį, kad R. N. tik išlipęs iš automobilio atsidarė butelį alaus ir gėrė. Jis nesidomėjo ar yra vaizdo įrašai degalinėje, nesikalbėjo su degalinės operatoriumi, nes jam nebuvo būtina. Pagal iškvietimą atvykę kolegos pareigūnai turėjo kompiuterį, kuris pildė protokolą, nepamena.

R. N. ir jo atstovo advokato M. Griciaus iniciatyva teisme liudytojais buvo apklausti R. G., K. K., A. G..

R. G. parodė, kad tą dieną dirbo degalinėje operatoriumi, R. N. ir dar keli jaunuoliai pirko alaus, jiems išėjus, gal po 5 minučių vienas iš policijos pareigūnų privažiavo su mašina, o kitas atėjo pėsčias, buvo dar du policijos ekipažai atvažiavę ne su tarnybinėmis mašinomis. R. N. neatrodė girtas, nes girtiems alkoholio parduoti negali. Viskas vyko lauke, kažkurio ekipažo policininkai buvo atėję pas jį ir klausė dėl kamerų, pažiūrėjo koks vaizdas iš kamerų matosi.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad su R. N. ir A. G. važiavo prie ežero, paskui į degalinę atsigerti alaus, visi buvo blaivūs. Praėjus gal 7 minutėms po to kai nusipirko alų ir dalį jo išgėrė, priėjo pareigūnas, sakydamas, jog važinėja girti, išpylė likusį alų, R. N. išsivedė.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad su R. N. nuvyko pas K. K., visi važiavo prie ežero, po to į degalinę, prie kurios ant gatvės stovėjo policijos automobilis, jų nestabdė, nes buvo kitą mašiną susistabdę. Visi nuėjo į degalinę, ten nusipirko alaus, jį gėrė lauke. Paskui priėjo pareigūnas, po to atvažiavo dar daugiau pareigūnų, R. N. liepė pūsti į alkotesterį, po to nusivedė į tarnybinį automobilį.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. (redakcija iki 2015-01-01 įsigaliojusių pakeitimų) atsiranda tada, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus vairuotojas, kuriam nustatomas vidutinis (nuo 1.51 ‰ iki 2.5 ‰) arba sunkus (nuo 2.5 ‰ ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. (redakcija iki 2015-01-01 įsigaliojusių pakeitimų) atsiranda už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Pagal ATPK 248 str. nuostatas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.

Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir pirminę medžiagą rinkusi institucija R. N. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policininkų R. A. ir R. D. tarnybiniais pranešimais; pranešimu dėl R. N. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokiu atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ 47 punkto nuostatas, policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti.

Motyvuojamoji dalis

Iš pirminės bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai vietoje rinko faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. N. kaltės nepripažino, jo naudai liudiję R. G., K. K. ir A. G. tvirtino, kad R. N. vairuojamo automobilio policijos pareigūnai nestabdė, savo automobilį jis vairavo blaivus, alų gėrė po to, kai automobilis buvo pastatytas ir užrakintas degalinės teritorijoje. Iš teisme peržiūrėto degalinės kamerų vaizdo įrašo matyti, kad policijos automobilis prie degalinės sustojo 15:09:10, pagal telemetrinius duomenis Škoda Octavia „Dainava 1“ vairuotojo durelės atsidaro 15:09:36, pagal vaizdinę medžiagą 15:10:41 patrulis sustabdo kitą automobilį, 15:11:10 R. N. užeina į degalinės pastatą, išeina 15:11:25 su buteliu alaus, pagal telemetrinius duomenis policijos automobilis iš stovėjimo vietos pajuda 15:13:35, pagal vaizdinę medžiagą patrulis į degalinę pradeda eiti 15:13:40. Kaip matyti iš surinktos pirminės medžiagos, pagrindiniai R. N. kaltę pagrindžiantys yra du identiški policininkų tarnybiniai pranešimai (b.l. 4, 5). Iš teisme liudytoju apklausto R. D. parodymų matyti, jog jo vardu surašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 5) ne visi duomenys yra teisingi, nes pats pareigūnas paneigė, kad R. N. vos išlipęs iš automobilio pradėjo gerti alų iš paties atsidaryto butelio.

R. N. pareikštas administracinis kaltinimas neatitinka teisme nustatytoms faktinėms aplinkybėms šioje apimtyje: pirma – pareigūnas R. D. teisme tvirtino, kad R. N. nepakluso sustabdyti transporto priemonę. Už tai atsakomybė numatyta ATPK 130 str. 1 d. (anksčiau galiojusioje redakcijoje), tačiau dėl to kaltinimas nepareikštas; antra – R. N. kaltinamas, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo 2014-11-30, 15²⁰ val., kai iš nutarime aptartų įrodymų matyti, jog R. N. jau 15:11:10 ėjo į degalinę pirkti alaus; trečia – vengė neblaivumo patikrinimo vairuodamas transporto priemonę, kai iš nutarime aptartų įrodymų matyti, jog pareigūnai į degalinės aikštelę atvyko po kelių minučių kai R. N. nusipirko ir pradėjo gerti alų. Be to, liudytojas R. D. minėjo, kad buvo iškviestas pareigūnų pastiprinimas, tačiau nei vienas jų nesurašė tarnybinių pranešimų, neatliktos jų apklausos, neapklausti ir kartu su R. N. buvę asmenys.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog išnagrinėtoje administracinėje byloje nėra patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. N. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą prieš R. N., a/k (duomenys neskelbtini) pa­gal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. (redakcija iki 2015-01-01 įsigaliojusių pakeitimų), vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nu­ta­ri­mas per 20 dienų ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.