Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant N. D., dalyvaujant administracine tvarka kaltinamam A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., jo atstovui adv. M. S., administracine tvarka bausto, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2013-10-15, apie 16.24 val., Savanorių pr. 220, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Volkswagen Passat, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir abu automobilius apgadino, šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Teismo posėdžio metu A. A. pripažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Iš esmės paaiškino, jog protokole nurodytu laiku, vietoje vairavo savo automobilį Audi 80. Protokole nurodytu būdu dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio jis iš automobilio išlipo. Išlipo vairuotojas ir iš automobilio Volkswagen Passat. Šis vairuotojas ir jis apžiūrėjo automobilius. Ant jo automobilio Audi apgadinimų nebuvo, o automobilio Volkswagen Passat buvo nestipriai, nežymiai apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje. Jis Volkswagen Passat vairuotojui pasiūlė (susitarė), kad jis (A. A.) suremontuos automobilį Volkswagen Passat, nes jis dirba autoservise dažytoju. Automobilio Volkswagen Passat vairuotojas su šiuo pasiūlymu sutiko. Jis automobilio Volkswagen Passat vairuotojui paliko savo telefono numerį. Po to jis iš eismo įvykio išvažiavo. Jis iš automobilio Volkswagen Passat vairuotojo skambučio dėl automobilio remonto nesulaukė. Po to jį iškvietė į policijos įstaigą dėl minėto įvykio. Vėliau, kai jis buvo policijos įstaigoje dėl automobilių apgadinimų sulyginimo, jis bendravo su K. Jiedu tarėsi dėl žalos atlyginimo. Vėliau jis su pažįstamu ir K., kuris buvo su draugu, buvo susitikę kavinėje dėl žalos atlyginimo. Jis jiems siūlė 400-500 litų, tačiau K ir jo pažįstamam prireikė 2 000 litų. Minėtoje kavinėje jie nesusitarė dėl žalos atlyginimo dydžio. Atsakė, kad eismo įvykio metu jis buvo blaivus, jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, po eismo įvykio jis su automobilio Volkswagen Passat vairuotoju bendravo iki 5 min.; eismo įvykio deklaracijos vietoje nepildė, nes automobilio Volkswagen Passat minėtas bamperis buvo tik nežymiai įbrėžtas.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. K. iš esmės paaiškino, kad jis protokole nurodytu laiku, vietoje vairavo ne savo automobilį Volkswagen Passat. Dėl automobilio Audi 80 vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio jis, kaip ir automobilio Audi 80 vairuotojas, išlipo iš automobilio. Prie jo priėjo automobilio Audi 80 vairuotojas. Šio jis paklausė. Iš šio eisenos ir kalbos suprato, jog šis neblaivus. Jis paklausė, kodėl vairuoja neblaivus, šis atsakė, kad taip išėjo. Po to jiedu priėjo prie jo automobilio (Volkswagen Passat), šį apžiūrėti. Automobilio Audi 80 vairuotojas pasakė, kad jis dažytojas, kad jis Volkswagen Passat apgadinimus suremontuos (viską nudažys). Patikslino, kad Audi vairuotojas jam kelis kartus siūlė suremontuoti automobilį, o į šį pasiūlymą jis nieko neatsakė. Po to jis skambino Volkswagen Passat savininkui, tikslu paklausti ką daryti. Šis jam pasakė, kad jis skambintų policijai ir paklausė, kur jis randasi, nes žada atvažiuoti į įvykio vietą. Jis (I. K.) ne Vilnietis, todėl nuėjo pažiūrėti į navigaciją, kad žinoti, kur randasi. Kai jis įsėdo į automobilį žiūrėti į navigaciją, automobilio Audi 80 vairuotojas nuėjo į savo automobilį. Apie tai jis pasakė automobilio Volkswagen Passat savininkui. Po to, kaip jis suprato, šis skambino į policijos įstaigą. Tuo metu automobilis Audi 80 nuvažiavo. Po to jis užsirašė šio automobilio valstybinius numerius, paskambino į policijos įstaigą. Atsakė, kad negali pasakyti kiek praėjo laiko nuo pokalbio su Audi 80 vairuotoju iki paskambinimo į policijos įstaigą. O su A. A. jis bendravo 3-4 min. Automobilis Volkswagen Passat buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Po eismo įvykio jis nesiūlė pildyti eismo įvykio deklaracijos, be to šios pildyti ir nespėjo. Jis Audi 80 vairuotojui nesakė, kad kvies policijos pareigūnus. Jis nesuprato, kodėl Audi 80 vairuotojas iš eismo įvykio vietos išvažiavo, juolab, kad nebuvo tarp jų jokio susitarimo ir kad gali skirstytis. Po eismo įvykio jis nesikreipė pas ekspertus dėl apgadinimų nustatymo, kaip ir į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos. Taip pat atsakė, kad jis su kolega buvo susitikęs su A ir jo draugu kavinėje dėl žalos atlyginimo. Tačiau tuo metu jie nesusitarė. Šio susitikimo iniciatorius buvo A. Nepamena, kiek jis su kolega paprašė A. litų žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. iš esmės paaiškino, kad jam A. A. pasakė apie buvusį eismo įvykį. Po to jis su šiuo nuvyko į policijos įstaigą. Apžiūrint automobilius, nukentėjusieji paprašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po to, nukentėjusiojo atstovui paskambinus, jis su A. A. buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir jo atstovu kavinėje. Čia A. A. nukentėjusiajam I. K. ir jo atstovui pasiūlė 500 litų. Šie pareikalavo 1500 litų turtinės ir 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Beje, apie tai daugiau kalbėjo I. K. atstovas Simas. Be to, šie minėjo, jog jeigu bus klausimai sprendžiami teismo keliu, tai žala išaugs kelis kartus. Taigi, I. K. ir jo atsakovas atsisakė paimti iš A. A. 500 litų. Atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykio vietoje I. K. neskambino į policijos įstaigą, o skambino jo draugas. Be to, derybų metu buvo kalba, kad A. A. eismo įvykio vietoje padiktavo I. K. telefono numerį, o šis pritariamai linksėjo galva. Be to, kavinėje nebuvo kalbama apie tai, kad A. A. eismo įvykio metu buvo neblaivus.

Be išsamių, nuoseklių A. A., I. K. teisme duotų paaiškinimų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio automobilių Volkswagen Passat, Audi 80 apgadinimus, A. A. kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema su automobilio Passat apgadinimų apibudinimu (b. l. 5, 6); I. K. pareigūnui duotu rašytiniu paaiškinimu (b. l. 7); pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 8); A. A. pareigūnui duotu rašytiniu paaiškinimu (b. l. 14); transporto priemonės techninės apžiūros aktu su fotonuotraukomis (b. l. 15-19). Šiais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina protokole nurodytas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio automobilių Volkswagen Passat, Audi 80 apgadinimus, aplinkybes. Todėl šie yra A. A. kaltės įrodymai.

Pagal šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad įrodyta, jog A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę. Todėl jis administracine tvarka baustinas.

A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pagal tai jam skirtina virš vidurkio dydžio nuobauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

A. A. administracine tvarka kaltinamas už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeidė KET reikalavimus. Teisme A. A. prieštaravo, jog sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš esmės nurodė, kad jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes eismo įvykio vietoje su nukentėjusiuoju susitarė, jog, šiam pranešus, jis automobilį Volkswagen Passat suremontuos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu - tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

A. A. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, nurodydamas, kad jis tuoj pat po eismo įvykio neneigė savo kaltės, nevengė administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam. Šį A. A. argumentą teismas pripažįsta pagrįstu, nes byloje esantys duomenys, o būtent nuoseklūs, išsamūs teisme apklausto jo, liudytojų I. K., A. L. paaiškinimai, patvirtina, kad A. A. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. K. eismo įvykio vietoje pareigūnui nenurodė, jog eismo įvykio metu galimai kaltininkas buvo neblaivus (b. l. 4). Teismo posėdžio metu I. K. nenurodė jokių priežasčių, kodėl eismo įvykio vietoje nenurodė, o kelių policijos įstaigoje nurodė, kad galimai eismo įvykio metu kaltininkas buvo neblaivus (jo rašytinis paaiškinimas, b. l. 7). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas – 2013-10-15 d. 16.44 val., o pagal byloje esančius duomenis eismo įvykis įvyko – 2013-10-15 d. apie 16.24 val. Be to iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog abiejų automobilių apgadinimai labai nežymūs (tik lengvi nubrėžimai be rimtesnių įlenkimų). Pagal byloje esančius rašytinius duomenis automobilis Audi 80 eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, iš teisme apklaustų A. A., I. K., A. L. paaiškinimų aišku, kad eismo įvykio vietoje A. A. kelis kartus siūlė apgadintą automobilį VW Passat suremontuoti; I. K. linksint, A. A. suprato, kad I. K. su tuo sutiko; po to A. A. paliko I. K. telefono numerį, jog šis jam dėl remonto paskambintų. Tačiau praėjus palyginus netrumpam laikui buvo paskambinta į policijos įstaigą. Be to, byloje nėra patikimų duomenų, kad policijos įstaigai apie eismo įvykį telefonu pranešė I. K.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kad A. A. būtų vengęs atvykti į policijos įstaigą. Pagal tai teismas sprendžia, kad A. A. eismo įvykio vietoje sąžiningai suklydo galvodamas, kad susitarė su I. K. dėl žalos atlyginimo, ir jog nėra patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų tai, kad A. A. sąmoningai, tyčia iš eismo įvykio pasišalino.

Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, išvadas teismas konstatuoja, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo A. A. veikoje nėra tyčios. Tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224, 287 straipsniais, teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Pripažinti A. A. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, ir už tai jam paskirti 175 (vieno šimto septyniasdešimt penkių) litų baudą.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.