Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-139-530/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
AN2-139-530/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01664-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pareiškėjas
R. A.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-139-530/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01664-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2017 m. liepos 24 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės T. B. 2017 m. liepos 24 d. nutarimu, R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 20 Eur bauda, už tai, kad jis 2017 m. kovo 29 d., 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ėjo per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo R. A. skundas dėl Institucijos 2017 m. liepos 24 d. priimto nutarimo atmestas, konstatavus, kad R. A. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 428 straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas visiškai, kvalifikuotas teisingai, skundžiamu nutarimu paskirta sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda – atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, R. A. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų.Pareiškėjas R. A. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat prašo panaikinti Institucijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas prašo nustatyti: ar nebuvo pažeistos jo teisės dėl būtinųjų veiksmų vilkinimo, kai pareigūnai laiku neišreikalavo policijos vaizdo registratoriaus daryto vaizdo įrašo; ar teisėtai ir pagrįstai Institucija pagal jo prašymą pirmos instancijos teismui nepateikė pažymos įrodančios, kad pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą G. J. turėjo vaizdo įrašo duomenis, bet jų nepridėjo prie administracinio nusižengimo protokolo ir nepateikė Administracinės veiklos komisijai; ar pasirašymas po surašytu administracinio nusižengimo protokolu savaime reiškia, kad asmuo sutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu ir pripažino savo kaltę.Pareiškėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas Institucijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas įrodydamas R. A. kaltę tiesiogiai rėmėsi tik vieno pareigūno surašiusio protokolą G. J. parodymais teisme. Tuo tarpu sąmoningai netyrė aplinkybės, kad pareigūnas G. J. nuslėpė policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus duomenis, kurie neginčytinai paneigia protokolo turinį, tariamo nusižengimo aplinkybes. Nuslėptas vaizdo registratoriaus įrašas įrodo, kad R. A. nėjo per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta piniginė nuobauda. Teismo pozicija - vadovautis policijos pareigūno, kurio veiksmai yra skundžiami parodymais, kaip teisingais prieštarauja valstybinei teisėtvarkos sanklodai, todėl nėra teisinga, nėra sąžininga, protinga. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko pareigūnas G. J. turėtų pagrindo nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, apkalbėti ir be pagrindo kaltinti R. A.. Tai prieštarauja protingumo, teisinės sąmonės principams. Teisme duodamas parodymus G. J. savaime suprantama negalėjo sakyti tiesos, nes pripažintų savo kaltę ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tokiu būdu teismas formuoja ydingą teismų praktiką, kai akivaizdžiai apgaulingai protokolą surašęs pareigūnas nuslepia neginčytinus įrodymus, o teisme žodžiu duodami pareigūno parodymai įteisina jo paties apgaulingai surašytą dokumentą. Teismas iškilus abejonėms nekaltumo prezumpcijos patikimumu, panaikino saugiklius leidžiančius iškreipti teisingumo esmę. Visi kiti teismo argumentai yra paremti tik samprotavimais, prielaidomis, išvadomis be konkrečių neginčytinų įrodymų,Skundo autoriaus nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad nutarimas buvo priimtas teisėtai, laikantis nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, kadangi tai prieštarauja šioms faktinėms bylos aplinkybėms: 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. liepos 24 d. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ir nutarimą skirti administracinę nuobaudą priėmė Institucijos specialistė T. B., kurios ankstesnius veiksmus toje pačioje administracinio nusižengimo byloje skundė 2017 m. gegužės 8 d. apylinkės teismui. Pareigūnė privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo administracinės veiklos komisijoje. Koks pareigūnas nagrinės byla R. A. nebuvo pranešta nei iš anksto, nei bylos nagrinėjimo pradžioje 2017-07-19. Tą įrodo Institucijos 2017-07-13 raštas, Dėl informacijos apie bylos nagrinėjimą, kuriame nebuvo nurodyta, kas nagrinės bylą. Tokiu būdu nagrinėdama bylą pareigūnė T. B. pažeidė jo turėtą teisę į nešališką bylos nagrinėjimą. Kadangi R. A., kreipėsi į Kelių policijos valdybos administracinės veiklos komisiją su skundu, todėl turėjo teisę į tinkamą, nešališką ir teisingą administracinės bylos nagrinėjimą. Pareigūnė T. B. duodama parodymus teisme iškraipė tikrovę teigdama, kad bylos nagrinėjimas administracinės veiklos skyriuje vyko tik 2017 m. liepos 24 d., nuslėpdama faktą, kad bylos nagrinėjimas vyko ir 2017 m. liepos 19 d., ką įrodo Institucijos 2017-07-13 raštas. Skunde nurodoma, kad nutarimas buvo priimtas neteisėtai, nesilaikant nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Duodama parodymus teisme pareigūnė T. B. pripažino, kad pareiškėjo neklausinėjo, nes buvo viskas aišku iš dokumentų. Tai įrodo, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pažeidžiant bylos nagrinėjimo žodiniam procesui nustatytą bylos nagrinėjimo tvarką. 2017 m. liepos 19 d. atvykus į administracinės bylos nagrinėjimą, neprisistačiusi pareigūnė (vėliau sužinojo, kad tai T. B.) be jokios įžangos, kurioje būtų nurodytos jo teisės ir pareigos, paprašė patikslinti, kurioje vietoje R. A. perėjo gatvę. Parodė nusižengimo vietos padidintą fotokopiją ir prašė patvirtinti ar jis ėjo per tą vietą, apie kurią rašė skunde teismui ir policijai, kurią nurodė nuotraukoje teismui. R. A. patvirtinus, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per sankryžą ėjo dešiniąją puse (duomenys neskelbtini) link, pareigūnė T. B. daugiau nieko neklausinėjo ir draudė teikti kitus paaiškinimus ar pasakoti įvykio faktines aplinkybes. R. A. parodymų duotų Administracinės veiklos komisijoje T. B. neužrašė jokiame procesiniame dokumente. Įteikė šaukimą atvykti 2017 m. liepos 24 d. pas Institucijos specialistę T. B., atvykus jokio bylos nagrinėjimo nevyko, buvo įteiktas nutarimas, kurį pasirašė pareigūnė T. B..Skunde taip pat nurodoma, kad iš teismo nutartyje padarytų išvadų matyti, kad teismas labiau siekė įrodyti R. A. kaltę, nei patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas darydamas išvadas konstatavo, kad pareiškėjo nuosekli versija nuo 2017-04-05 (praėjus šešioms dienoms po užfiksuoto pažeidimo ir protokolo surašymo) neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. R. A. kreipėsi tada, kai buvo artimiausia galimybė atvykti į Instituciją, kreipėsi nepraleisdamas protokolui užginčyti skirto termino iki Administracinės veiklos komisijos pradžios. Šis numatytas terminas yra 40 dienų. R. A. versijos iškėlimu, kurią teismas vertina kaip iškeltą praėjus tariamai reikšmingam laiko tarpui, nėra pagrindo abejoti, kadangi policijos vaizdo registratoriaus įrašai galintys patikrinti jo versiją yra saugomi 60 dienų. Kaip paaiškino Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. protokolo negali ginčyti tol, kol nėra priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Be to, teismas nutartyje sąmoningai nukreipia dėmesį nuo fakto, kad besąlygiškai laikyti jo versiją teisinga pagrindą duotų policijos vaizdo registratoriaus duomenys, kuriais teismas visiškai nesidomėjo.Skunde nurodoma, kad teismas įrodydamas R. A. kaltumą rėmėsi Institucijos atstovo pateikta teisme versija, kad surašant protokolą R. A. sutiko su inkriminuojamu kaltinimu, tai patvirtindamas savo parašu. Tokia teismo išvada yra neteisinga ir nesąžininga. Protokole niekur nėra įrašo, kuris rodytų, kad asmuo pasirašęs protokolą sutinka su surašytu protokolu. Protokolo gale yra viena eilutė nurodanti vietą, kurioje asmuo turėtų pasirašyti. Protokolą pasirašė dėl to, kad jis buvo įteiktas asmeniškai, o ne dėl to, kad sutiko su inkriminuojamu nusižengimu. Protokolo pasirašymas nėra sietinas su administracinio nusižengimo protokolo teisėtumo pripažinimu. Teismas įrodydamas kaltumą rėmėsi tuo, kad R. A. skundė surašyto protokolo turinį, tačiau jis skundžia ne tik protokolo turinį, bet ir patį faktą siekdamas įrodyti, kad nėjo per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teismo nešališkumu ir išsamiu, visapusišku aplinkybių tyrimu verčia abejoti viena aplinkybė, į kurią atkreipė dėmesį tik baigus nagrinėti šią bylą, kurią nagrinėjo teisėja. Ž. B.. Ta pati teisėja priėmė 2017 m. nutartį.Skunde nurodoma, kad teismas darydamas išvadas pateikė savo samprotavimus remdamasis prielaidomis, kodėl nebuvo pateikti policijos vaizdo registratoriaus vaizdo įrašai. Konstatavo, kad pirmą kartą administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta, bei priimtas nutarimas joje 2017-04-27. Kadangi po R. A. skundo nustačius bylos nagrinėjimui keliamų reikalavimų pažeidimų, pakartotinai byla buvo nagrinėjama tik 2017 metų liepos viduryje, t. y. praėjus jau apie keturiems mėnesiams laiko, vaizdo registratoriaus duomenys, kurie yra paprastai saugomi 1-2 mėnesius, greičiausiai jau nebuvo išlikę, todėl jie ir nebuvo pridėti prie bylos. Taigi, teismas daro klaidingas išvadas, kadangi dar iki paskirto termino 2017 balandžio 5 d. kreipėsi į Instituciją, pranešdamas kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas neteisingai (apgaulingai), kad nesutinka su surašytu protokolu, tai reiškia, kad tuo metu jau buvo kilęs ginčas. Tačiau tik 2017 m. liepos 20 d., tik vienas iš dviejų pareigūnų pateikė tarnybinį paaiškinimą. Pareigūnų surašiusių protokolą nuslėptas vaizdo įrašas, nepridėtas prie protokolo ir administracinės veiklos komisijos pareigūnų nagrinėjusių šią administracinę bylą laiku nepareikalautas policijos automobilio registratoriaus vaizdo įrašas, kuris kaip įrodymas buvo sunaikintas, nebuvo teismo vertintinas, kaip R. A. procesinių teisių pažeidimas. Tai patvirtina įsitikinimą, kad teismas labiau siekė įrodyti R. A. kaltę, nei patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Skunde pažymima, kad 2017 m. kovo 29 d. protokolą surašęs pareigūnas G. J. patikino, kad pažeidimas buvo nufilmuotas (policijos vaizdo registratoriumi). Todėl 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į Instituciją žodžiu pranešdamas, kad apgaulingai (neteisingai) surašytas protokolas. R. A. susipažinęs su protokolu pamatė, kad į protokolą nebuvo įtrauktas pareigūno G. J. minėtas vaizdo įrašas. 2017 m. balandžio 27 d. specialistė A. K. rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant R. A. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nustatė bylos aplinkybes nekviesdama apklausai pareigūnų surašiusių protokolą, nesidomėdama aplinkybe (apie kurią buvo pranešęs viršininkui A. B., kad pareigūnai apgaulės būdu surašė protokolą ir minėjo, kad pažeidimas nufilmuotas) ir priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą. Vėliau šis nutarimas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi. Kreipėsi į teismą dėl administracinio nutarimo, nuobaudos administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir bylos nutraukimo, kuriame taip pat nurodė, kad protokolas surašytas apgaulingai - už tai, ko nepadarė - nėjo per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau Institucijos viršininkas A. B. 2017-05-22 atsiliepime į skundą nurodė, kad skundo argumentai nepagrįsti, paneigti faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pareigūnė (A. K.) pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes, esančius byloje įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Tačiau pareigūnas A. B. netyrė aplinkybės, kad ginčytinas pažeidimas galėjo būti nufilmuotas pareigūnų surašiusių protokolą vaizdo registratoriumi, kaip neginčytinas įrodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime teigiama, kad pareigūnė pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes, tačiau tik 2017 m. liepos 20 d. paėmė tarnybinį raštą iš protokolą surašiusio pareigūno G. J., nors apie ginčą R. A. informavo 2017 m. balandžio 5 d., t. y. nepateisinamai pavėluotai.Skunde nurodoma, kad R. A. 2017 m. rugpjūčio 14 d. su skundu vėl kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuriame skundė 2017 m. liepos 24 d. specialistės T. B. nutarimą. Skunde taip pat nurodė aplinkybę, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas G. J. patikino, kad pažeidimas buvo jų nufilmuotas. Atsiliepime skundą Institucijos viršininkas teigė, kad versija, jog apeliantas ėjo per gatvę, kur nėra šviesoforo iškėlė tik vėliau, priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Manoma, kad tai apelianto gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Atsiliepime rėmėsi 2017 m. balandžio 27 d. priimtu nutarimu, kuris buvo panaikintas teismo nutartimi 2017 m. birželio 9 d. 2017 m. spalio 25 d. R. A. pakartotinai kreipėsi į Instituciją su prašymu pateikti vaizdo įrašą Kauno apylinkės teismui. 2017 m. gruodžio 12 d. iš policijos gautos pažymos paaiškėjo, kad policijos automobilio registratoriaus vaizdo įrašas egzistavo, tačiau nebuvo įtrauktas į bylą. Institucijos rašte rašoma, kad vaizdo įrašai iš policijos tarnybinių automobilių saugomi 60 dienų, todėl dėl šios priežasties nėra išlikę. Nors institucijai priėmusiai nutarimą skirti administracinę nuobaudą rašė prašymą, kad šią pažymą institucija persiųstų teismui, tačiau kaip matyti byloje šio institucijos rašto nėra.Skundo autoriaus teigimu, šioje byloje pareigūno G. J., 2017 m. kovo 29 d. surašiusio protokolą, tarnybinis paaiškinimas buvo pateiktas nepateisinamai pavėluotai - tik 2017 m. liepos 20 d. Pareigūno G. J. tarnybinis paaiškinimas buvo pateiktas pavėluotai, nepaisant to, kad: a) būtinybė pareikalauti iš pareigūnų pateikti tarnybinį paaiškinimą buvo atsiradusi iš kart kilus teisiniam ginčui siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, kai 2017 balandžio mėnesį nesutikdamas su paskirta administracine nuobauda kreipėsi į Instituciją, kad administracinė bylą būtų nagrinėjama jam dalyvaujant; būtinybė pareikalauti pateikti tarnybinį paaiškinimą buvo tada, kai R. A. pirmą kartą su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris paskirtos administracinės nuobaudos peržiūrėjimo klausimą gražino nagrinėti institucijai priėmusiai nutarimą. Tačiau Institucija priėmusi nutarimą nepareikalavo iš pareigūnų pateikti tarnybinį paaiškinimą, t. y. toliau nesiekė visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybių, todėl nutarimą paliko nepakeistą; būtinybė pareikalauti tarnybinio paaiškinimo buvo tada, kai R. A. antrą kartą su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, tačiau rašydama atsiliepimą į skundą Institucija toliau nesiekė visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybių. Visos šios išvardytos aplinkybės įrodo, kad Institucijos specialistai nesiekė objektyvaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo ir įrodymo rinkimo, bet siekė bet kokia kaina apkaltinti R. A., vilkino atlikti būtinuosius veiksmus objektyviai ir bešališkai tiriant bylos aplinkybes. Šis svarbus R. A. nekaltumą įrodantis įrodymas buvo sąmoningai slepiamas siekiant nuslėpti pareigūnų surašiusių protokolą, nusikalstamą veiką. Neteisingos pirmos instancijos teismo išvados ir priimta teismo nutartis R. A. kelia nusivylimą Lietuvoje veikiančia policijos ir teismų teisine ir procesine veikla, policijos pareigūnais ir teisėjais nesugebančiais užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. atsiliepime į R. A. apeliacinį skundą prašė šio skundo netenkinti ir skundžiamą Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareigūnė priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiais motyvais paremta išvada, kad R. A. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 428 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodytas.

9. ANK 428 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-12-01) numatyta atsakomybė už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama. KET 43 punktas numato, kad vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais.

10. Nagrinėjamu atveju kritikuojama tiek teismo nutartis, tiek Institucijos nutarimas, kur nustatyta ir įrodyta, jog R. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes 2017 m. kovo 29 d., 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ėjo per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui. R. A. savo kaltės nepripažįsta, nurodo, jog gatvę perėjo sankryžoje, kurioje nebuvo reguliuojamo šviesoforo pėstiesiems. Tačiau tokios jo pozicijos nepatvirtino nei Institucija, nei apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą. Administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Institucijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimu, policijos pareigūno G. J. 2017 m. liepos 20 d. paaiškinimu, policijos pareigūno G. J. teismo posėdyje duotais parodymais. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas nenustatė pagrindų abejoti policijos pareigūno G. J. nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nenustatė jokių aplinkybių galinčių patvirtinti policijos pareigūno piktnaudžiavimą padėtimi. Minėtas pareigūnas nėra kaip nors susijęs su nusižengimą padariusiu asmeniu, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Policijos pareigūnas G. J. tiesiogiai matė nusižengimo padarymo faktą, apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad matė kaip nusižengimą padaręs asmuo ėjo pėsčiųjų perėjoje degant raudonam šviesoforo signalui. Tokias nusižengimo aprašymo aplinkybes patvirtina ir G. J. 2017 m. liepos 20 d. paaiškinime, administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytos aplinkybės. Be to, policijos pareigūnas G. J. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino ir tai, kad privažiavus prie asmens, perėjusio gatvę, pakvietė jį prieiti prie automobilio, paprašė dokumentų, paaiškino, dėl ko pasikvietė, kad ėjo per gatvę, per pėsčiųjų perėją, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Asmuo nusižengimo neneigė, teigė, kad per gatvę ėjo todėl, kad nebuvo važiuojančių automobilių, pasirašė protokolą. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas G. D. paaiškino, kad įvykio neatsimena, tačiau jeigu protokole yra nurodyta, jog asmuo ėjo per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, tai taip ir buvo, nes tai matė pareigūnai. Be to, vertinant skunde nurodomas aplinkybes dėl pareigūno G. J. parodymų, atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, R. A. nurodomas gatvės perėjimas, ne pėsčiųjų perėjoje degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat būtų laikomas administraciniu nusižengimu pagal tą pačią teisės normą t. y. ANK 428 straipsnio 1 dalį. Taigi ir šiuo aspektu, priešingai nei nurodoma skunde, policijos pareigūnui nebuvo suinteresuoti nurodyti neteisingas nusižengimo aplinkybes, taip anot apelianto siekiant bet kokiomis priemonėmis jį nubausti.

11. Nors R. A. nurodo, jog administracinio nusižengimo protokole pasirašė patvirtindamas, kad jį gavo, o tik grįžęs namo perskaitė, jog yra nubaustas už tai, kad ėjo per perėją degant draudžiančiam šviesoforo signalui, tačiau apygardos teismas, tokius skundo autoriaus teiginius vertina, kaip jo gynybinę versiją, kurią jis, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, iškėlė vėliau. Šią versiją paneigia liudytojo pirmosios instancijos teisme apklausto policijos pareigūno G. J. parodymai, jog nusižengimą padariusiam asmeniui paaiškino nusižengimo aplinkybės, pastarasis kaltės neneigė, nurodė, jog per gatvę ėjo nes nebuvo važiuojančių automobilių, pasirašė protokolą. Administracinio nusižengimo byloje esantis protokolas patvirtina pareigūno nurodytas aplinkybes, kadangi jame nurodyta nusižengimo esmė – ėjo per pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui, grafoje asmens pasiaiškinimas ir pastabos, R. A. nurodė, jog toje gatvės pusėje nebuvo automobilių ir pasirašė. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. ir anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai (šiuo metu vartojama sąvoka administracinio nusižengimo protokolas), kuriuose buvo fiksuojamos pažeidimų aplinkybės, todėl R. A. teiginiai, jog jis pasirašė ant protokolo tik todėl, kad jį gauna, teisingai įvertinti, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

12. Atmestini skundo autoriaus teiginiai, kad Administracinės veiklos skyriaus specialistai nesiekė objektyvaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo ir įrodymų rinkimo. Apygardos teismas įvertinęs surinktus duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti tie veiksmai, kurių reikėjo vykdant aplinkybių tyrimą tuo metu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta bei priimtas nutarimas 2017 m. balandžio 27 d., R. A. neatvykus į bylos nagrinėjimą, Institucijos atstovams, priimantiems nutarimą, galimai manant, kad nusižengimą padaręs asmuo su nustatytu nusižengimu sutinka, todėl nerenkant papildomos medžiagos (policijos pareigūnų paaiškinimų) ir nereikalaujant galimai esamų vaizdo registratoriaus duomenų. R. A. apskundus šį nutarimą, teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartyje nustatė, jog buvo padarytas procesinis pažeidimas, užkirtęs kelią jam dalyvauti bylos nagrinėjime ir grąžino bylą institucijai nagrinėti iš naujo. Pakartotinai byla Institucijoje buvo nagrinėjama 2017 metų liepos mėnesį, tai yra praėjus jau apie keturiems mėnesiams laiko, vaizdo registratoriaus duomenys, kurie paprastai yra saugomi 60 dienų (b. l. 80), jau nebuvo išlikę, todėl jie ir nebuvo pridėti prie bylos. Jokių duomenų patvirtinančių, jog galimai buvusio vaizdo registratoriaus duomenys buvo nuslėpti, nėra, o apelianto deklaratyvūs teiginiai, tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Skunde itin akcentuojamas galimai buvęs vaizdo registratoriaus įrašas, o R. A. teigia, jog policijos pareigūnai nesiėmė priemonių jį pateikti į bylą, nors ginčas buvo kilęs dar tada, kai registratoriaus duomenys turėjo būti saugomi. Tačiau apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, R. A. teiktus skundus ir prašymus, sprendžia, jog R. A. pirmą kartą apie registratoriaus duomenis nurodė 2017 m. birželio 7 d. prašyme Kauno apylinkės teismui (Administracinio nusižengimo byla Nr. II-159-993/2017, b. l. 17-19), praėjus daugiau nei 60 dienų terminui. Pareiškėjo skundas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas, dėl procesinio pažeidimo (netinkamo pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką) ir tik minėto teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi byla grąžinta Institucijai nagrinėti iš naujo. Jokių duomenų patvirtinančių jog R. A. dėl vaizdo registratoriaus duomenų pateikimo kreipėsi 2017 m. balandžio 5 d. byloje nėra, nurodytų teiginių, jog dėl šio įrašo kreipėsi žodžiu į Institucijos viršininką, jokie duomenys nepatvirtina. Apygardos teismas pažymi, kad teismui nei vienas iš įrodymų neturi pranašumo ir visi įrodymai, taikant tas pačias vertinimo taisykles yra vienodai lygūs ir svarbūs, nes suteikia teismui informaciją apie tam tikras tiriamas įvykio aplinkybes. Kiek turi būti įrodymų patvirtinančių tas pačias faktines įvykio aplinkybes sprendžia pareigūnas ar teismas nagrinėjantis bylą. Apie tai, kad R. A. ėjo per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui patvirtina teisme ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai: 2017-03-29 protokolas su R. A. pastaba, liudytojo G. J. parodymai parodymai, kurie vienas kitą papildo ir dėl tų pačių aplinkybių reikalavimas išreikalauti dar vieną įrodymą vaizdo registratoriaus duomenis, šiuo konkrečiu atveju būtų buvęs perteklinis.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nesutinkant su Institucijos priimtu nutarimu apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo nesilaikyta nustatytos nusižengimo nagrinėjimo tvarkos, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šiuos teiginius R. A. grindžia tuo, kad policijos pareigūnė nagrinėjusi nusižengimo bylą, jo nieko neklausė. Tačiau toliau apeliaciniame skunde, ginčijant priimtą nutarimą, nurodoma, kad pareigūnė prašė patikslinti, kur jis perėjo gatvę, parodė nusižengimo vietos padidintą nuotraukos kopiją. Šios aplinkybės patvirtina, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka. Be to, R. A. pasirašė ant 2017 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriame nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jokių pastabų nutarime nenurodė. Įvertinus aptartus duomenis, pažeidimų nagrinėjant R. A. administracinio nusižengimo bylą, nenustatyta.

14. Pažymėtina, jog nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyvus, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių duomenų, kurie būtų pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į nešališką teismą buvo pažeista, nėra. Apygardos teismas, įvertino R. A. skundo argumentus ir dėl Institucijos specialistės T. B. šališkumo, tačiau nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti specialistės nešališkumu nagrinėjant R. A. administracinio nusižengimo bylą.

15. Aukštesniojo teismo nuomone, ANK 428 straipsnio 1 dalyje nurodyta dispozicijoje būtinų požymių visuma nepaneigta, Institucija tinkamai kvalifikavo R. A. veiksmus neteisėtumo prasme ir todėl pagrįstai jį nubaudė, apylinkės teismas tai tik patvirtino ir išsamiai išnagrinėjo jo skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dar detaliau visa tai analizuoti ir vertinti. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, R. A. nenurodė. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog R. A. kaltės ir tinkamai individualizuotos nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir pareiškėjo R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė